Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2024-06-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-2525-733/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-13
Bylos Nr.
2YT-2525-733/2024
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00629-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Pareiškėjas
E. G.
Suinteresuotas asmuo
J. R., J. B., P. G., B. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2525-733/2024 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00629-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.6.5; 3.4.5.2
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 13 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. R., J. B., P. G. ir B. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. G. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V.A. R. po sutuoktinio J. – A. R. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodo, kad ji gimė tėvo J. - A. R. ir V. A. R. santuokoje. Be jos tėvai šeimoje dar susilaukė vaikų: J. R., J. B. (mergautinė pavardė R.), P. G. (mergautinė pavardė R.) ir B. Š. (mergautinė pavardė R.), kurie byloje nurodyti suinteresuotais asmenimis.

Tėvai gyveno santuokos metu (duomenys neskelbtini) įsigytame bute su tvartu, adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo J. - A. R. mirties (duomenys neskelbtini) nei jo sutuoktinė V.A. R., nei jų vaikai - pareiškėja bei suinteresuoti asmenys J. R., J. B., P. G., B. Š. per trijų mėnesių terminą nuo J. - A. R. palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl jo palikimo dalies, kurią sudarė jo asmeniniai daiktai ir turtinės teisės į butą, priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Motina V.A. R. po sutuoktinio J. - A. R. mirties likusį jo palikimą priėmė aktyviais veiksmais - pasiliko gyventi šeimos bute, kurį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo su turtu susijusius mokesčius, tokiu būdu valdė sutuoktinio palikimo dalį ir su juo elgėsi kaip savininkė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys tėvo J. - A. R. palikimo nepriėmė ir jo nevaldė, pretenzijų į tėvo palikimą nepareiškė. Po motinos V. A. R. mirties (duomenys neskelbtini), paduodama notarei palikimo priėmimo pareiškimą, pareiškėja priėmė jos palikimą. Nurodo, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas tėvo J. - A. R. paveldėjimo dokumentams sutvarkyti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys J. R., J. B., P. G. ir B. Š. atsiliepimais į pareiškimą prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinto, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti tėvo J. – A. R. palikimo, atsiradusio iki 2001-07-01, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. – A. R. (mirties liudijimas, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po jo mirties sutuoktinė V.A. R. palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti - valdė ir tvarkė likusį po sutuoktinio mirties turtą iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), faktiškai naudojosi ir rūpinosi jo likusiu po mirties turtu. Tai patvirtina Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 2023-11-30 pažyma Nr. V2-1168.

Po V. A. R. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja E. G. kaip testamentinė įpėdinė.

Notarės ir Lietuvos notarų rūmai pažymose patvirtino, kad po J. – A. R. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Pareiškėjos E. G., mirusiųjų J. – A. R. ir V. A. R. giminystės ryšys yra įrodytas byloje pateiktomis gimimo, santuokos liudijimų kopijomis.

Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po J. – A. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdė jo sutuoktinė V.A. R., gim. (duomenys neskelbtini), iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po J. – A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė ir jį valdė jo sutuoktinė V.A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis