- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-77-651/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33608-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- N. G.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl N. G. paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei tęsti mokslą arba dirbti. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 8 d.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. vasario 4 d.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir 2020 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir N. G. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas N. G. atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, ir jam, vadovaujantis BK 82 straipsniu ir 87 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei mokytis arba dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartimi N. G. buvo paskirti papildomi įpareigojimai dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas iki probacijos pabaigos (a. b. l. 74-75).
Šalies argumentai
5. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2020 m. balandžio 15 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. su teikimais kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam N. G., tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. nutartimis minėti teikimai nebuvo tenkinti.
6. 2020 m. birželio 9 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius ir vėl su teikimu kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam N. G., tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi teikimas nebuvo tenkintas. Teismas nutartyje nurodė, jog nors N. G. ne kartą pažeidė teismo skirtus įpareigojimus nustatytu metu būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neatvyko į elgesio pataisos programos užsiėmimą, tačiau jis nepažeidė teismo nustatyto įpareigojimo mokytis, mokymo įstaigos charakterizuojamas gerai. Be to, teismas pažymėjo, kad taip pat nėra duomenų, jog N. G. būtų įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu ar būtų padaręs naujus administracinius nusižengimus, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, jog N. G. visiškai nepaiso įstatymų ir neketina keistis. Teismo vertinimu, N. G. mokymosi rezultatai yra geri, šiuo metu nuteistasis yra prižiūrimas kitos globos įstaigos ir netrukus taps pilnametis, o panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, būtų užkirstas kelias tolesnei šio nuteistojo resocializacijai. Teismo nuomone, vis dar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o probacijos tikslai jam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo
7. Skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti 2020 m. birželio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo netenkinimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2020 m. birželio 9 d. teikimą – panaikinti nuteistajam N. G. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 7.1. Skunde teigiama, kad teismas didelę reikšmę teikė aplinkybėms, jog N. G. probacijos laikotarpiu nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir mokosi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad iš trijų jam teismo skirtų elgesio apribojimų, N. G. laikosi tik vieno apribojimo – įpareigojimo mokytis, o iš kitų dviejų elgesio apribojimų – įpareigojimo dalyvauti socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse – visiškai nevykdo ir atsisako vykdyti, o įpareigojimą būti namie nuo 21 iki 6 val. intensyviai pažeidinėja. Taip pat pažymima, jog nuteistasis teismo skirtą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas iki probacijos pabaigos taip pat pažeidė ir to neslėpė, publikuodamas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nuotraukas, kuriose jis su alkoholinio gėrimo buteliu.
7.2. Skunde nurodoma, kad per penkių mėnesių probacijos laikotarpį nuo 2020-01-10 nuteistasis N. G. teismo skirto įpareigojimo būti namie nuo 21 iki 6 val. nesilaikė net 19 kartų, be to, daugumą kartų minimą įpareigojimą pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino metu, kas reiškia, jog jis, be pateisinamos priežasties išeidamas iš vaikų globos namų ir negrįždamas bei, kaip jis pats nurodė, bendraudamas su įvairiais asmenims, realiai kėlė grėsmę pandemijos metu užsikrėsti COVID-19 bei užkrėsti kitus vaikų globos namų auklėtinius ir darbuotojus. Be to, nurodoma, jog iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad prasidėjus karantinui, t. y. 2020-03-17, apie 17 val., N. G. kartu su kitais globotiniais gadino bei laužė vaikų namų įstaigos inventorių ir turtą, nepagarbiai elgėsi su šeimynos darbuotoja, iš jos tyčiojosi, įsilaužęs į socialinių darbuotojų kabinetą pavogė įstaigai priklausantį turtą.
7.3. Be to, skunde tvirtinama, jog Probacijos tarnyba savo 2020-03-25 ir 2020-04-15 teikimuose nurodė, kad nuteistasis N. G. trukdė Probacijos tarnybai vykdyti jo kontrolę elektroninio stebėjimo įrangos pagalba, t. y. uždedant apykoję iki 2020-04-30, kadangi nekrovė elektroninio stebėjimo įrangos, dėl ko 2020-04-14 buvo priimtas sprendimas elektroninio stebėjimo įrangą išmontuoti. Prokurorės manymu, ši nustatyta aplinkybė įrodo, kad N. G. sąmoningais veiksmais priešinosi kompetentingai institucijai, kad ši jį kontroliuotų bausmės vykdymo atidėjimo metu.
7.4. Prokurorė skunde taip pat nurodo, jog nuteistasis kategoriškai nevykdo ir teismo skirto įpareigojimo dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse: nors 2020-06-08 atliko Probacijos tarnyboje testą, tačiau į 2020-06-15 programos „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ užsiėmimą neatvyko, per globos namų socialinę darbuotoją Probacijos tarnybos specialistei nurodė, kad į šiuos užsiėmimus neis, nes turi svarbesnių reikalų. Prokurorės nuomone, ši nustatyta aplinkybė įrodo, kad nuteistasis be pateisinamos priežasties neatlieka teismo skirto įpareigojimo, kas taip pat reiškia, jog jis, bausmės vykdymo atidėjimo metu būdamas baustas administracine tvarka už 2020-03-23, 10 val., (duomenys neskelbtini) buvimą apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, kuomet jam nustatytas 0,65 prom. girtumas ir šlapime rasta marihuanos, toleruoja savo priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų ir, atsisakydamas dalyvauti programoje, nesiekia atsiriboti nuo tokio elgesio modelio, nors jam teismo nutartimi uždrausta šias medžiagas vartoti. Prokurorė nurodo, jog N. G. atsisakymas dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse reiškia ir jam skirto draudimo visišką nepaisymą, o tai patvirtina teikimų medžiagose užfiksuoti duomenys apie jo elgesį: kad jis, būdamas baustas administracine tvarka už 2020-03-23 psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, 2020-04-27 grįžo į globos namus galimai apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, o 2020-04-28 įgaliotiems asmenims paprašius N. G. atlikti narkotinių medžiagų testą, atsisakė jį atlikti, 2020-05-12, apie 16.00 val., vaikų globos namų teritorijoje gėrė alų, su globos namų darbuotojais, siekusiais atimti iš jo alkoholinį gėrimą, elgėsi agresyviai, į darbuotojų pastabas dėl neleistino elgesio nereagavo, 2020-06-07 prisipažino gėręs alų, o 2020-06-08 jo šlapime vėl rasta narkotinė medžiaga THC (tetrahidrokanabinolis). Prokurorės vertinimu, šie duomenys įrodo, kad N. G., būdamas net tris kartus įspėtas žodžiu apie galimą bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, tęsia jam teismo sprendimu uždraustą gyvenimo būdą, t. y. psichiką veikiančių medžiagų vartojimą bei piktybiškai ignoruoja teismo įpareigojimą keisti tokią elgseną dalyvavimu Probacijos tarnybos specialistų jam parinktoje programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“.
7.5. Prokurorės nuomone, nuteistajam N. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu intensyviai pažeidinėjant teismo skirtus įpareigojimus (išskyrus įpareigojimą mokytis) ir atsisakant dalyvauti programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, nėra įgyvendinama BK 80 str. nustatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu ir tokiu atveju pažeidžiamas vienas iš teisingumo principo baudžiamojoje teisėje aspektų – bausmės neišvengiamumo principas. Prokurorės vertinimu, skundžiama nutartimi nuteistajam N. G. paliekama terpė ir toliau praktikuoti pavojingą elgesį bei išvengti nuosprendžiu bei baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
8. Teismo posėdžio metu prokurorė ir probacijos tarnybos atstovė prašė skundą tenkinti, nurodė, kad nuteistasis ir toliau, po skundžiamos nutarties priėmimo, nevykdo teismo įpareigojimų, nėra linkęs keistis, jo elgesį galima pataisyti tik pasiunčiant atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti, nurodė, kad apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį pagal tuo metu pateiktus duomenis, o nuteistojo elgesys pagal teismo posėdžio metu pateiktus dokumentus gali būti vertinamas iš naujo kreipiantis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
9. Skundas atmestinas.
10. BK 92 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kurio 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
11. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 25 18 punktu, svarstydamas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas turi atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį, nuteistojo padarytų pažeidimų pobūdis turi parodyti jo nenorą taisytis ir turi sudaryti pagrindą teismui spręsti, kad asmuo ateityje darys naujus nusikaltimus.
12. Pažymėtina, jog iš Apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam N. G. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus 2020 m. birželio 9 d. (b. l. 2), o kadangi paskutinė Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuria buvo netenkintas anksčiau Probacijos tarnybos pateiktas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam N. G., priimta 2020 m. gegužės 20 d., todėl vertinamas tik to laikotarpio nuteistojo N. G. elgesys. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė, skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarties nurodė daug nuteistojo N. G. teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimų, kurie buvo padaryti anksčiau ir dėl jų jau buvo pasisakyta ankstesnėmis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. nutartimis, todėl Apygardos teismas iš naujo jų nebevertina ir dėl jų šioje nutartyje nepasisako.
13. Taigi, iš Probacijos tarnybos 2020 m. birželio 9 d. teikime nurodomos informacijos matyti, jog nuteistasis N. G. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki birželio 9 d. nesilaikė jam teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nustatytu metu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neatvyko į elgesio pataisos programos užsiėmimą (b. l. 14-19). Apygardos teismas pripažįsta, kad yra formalus pagrindas Probacijos teikimą tenkinti, tačiau mano, kad nuteistojo kaip nepilnamečio padaryti teisės ir probacijos pažeidimai neišreiškia jo visiško nenoro pasitaisyti. Pažymėtina, jog nuteistasis N. G. laikosi teismo jam paskirto įpareigojimo mokytis, mokymo įstaigos jis charakterizuojamas gerai, be to, dalyvavo karantino laikotarpiu vykstančio nuotolinio mokymo procese, laiku atlikdavo jam paskirtas užduotis, jo mokymosi dalykų įvertinimai visada buvo tik teigiami (a. b. l. 134).
14. Iš teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų matyti, kad N. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, 2020-06-28, 23.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnamečiu, vartojo alkoholį, jam nustatytas 1,38 promilių girtumas. Be to, N. G. 2020-07-13, 21.20 val., pažeidė įpareigojimą būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.
15. Konstatuotina, jog šie pažeidimai padaryti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, duomenų, kad visu jam taikomu probacijos laikotarpiu N. G. būtų įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, nėra, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo N. G. padarytų pažeidimų pobūdis rodytų jo visišką nenorą taisytis, bei neįmanomą jo elgesio korekciją be pasiuntimo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu jau yra pilnametis, tačiau nusikalto būdamas nepilnametis, nepilnamečiu buvo ir visą iki šiol jam taikytą probacijos laikotarpį, o tai neabejotinai turi įtakos teisingam jo supratimui apie teismo skirtų įpareigojimų ir pareigų, nurodytų Probacijos įstatyme, vykdymo būtinumą. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, nuteistojo asmens byloje surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Pažymėtina, jog proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Apygardos teismo nuomone, Probacijos tarnybos teikime ir prokurorės skunde nurodyti nuteistojo N. G. pažeidimai nelaikytini itin įžūliu ir piktybišku teismo skirtų įpareigojimų nevykdymu, o panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, bus užkirstas kelias ne tik nuteistojo N. G. ugdymui, bet ir tolesnei resocializacijai ir integracijai į visuomenę, be to, tai netikslinga ir ekonomiškai – valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį. Visos šios aplinkybės rodo, kad nors nuteistojo N. G. elgesys yra lengvabūdiškas ir nebrandus, tačiau jis nėra absoliučiai piktybiškas, todėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam N. G. skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi netenkintas pagrįstai.
16. Apygardos teismo manymu, siekiant pagrindinių probacijos tikslų – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, įgyvendinimo, probaciją vykdantys pareigūnai privalo teikti visokeriopą informaciją probuojamajam, konsultuoti jį socialinės integracijos klausimais ir teikti kitą reikalingą asmeninę pagalbą, t. y. imtis visų įmanomų priemonių šiems tikslams įgyvendinti. Teismo vertinimu, nuteistajam N. G. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo metu nebūtų proporcinga priemonė padarytiems pažeidimams, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad jis, šiuo metu būdamas jau pilnametis, turėtų atidžiau vykdyti jam teismo skirtus įpareigojimus ir Probacijos įstatymo nustatytas pareigas bei toliau nedaryti naujų teises pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.