- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-610-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- A., A. K.
- Ieškovas
- D. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-10512-466/2009 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. K. dėl paskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorė D. V. 2009-04-03 pateikė pareiškimą, prašydama priteisti 5200 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-04-08 išdavė teismo įsakymą. 2009-04-29 buvo gauti skolininko prieštaravimai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-05-20 nutartimi panaikino 2009-04-08 teismo įsakymą ir priėmė ieškovės ieškinį.
Ieškovė D. V. pateiktu ieškiniu ir dubliku prašė priteisti 4500 Lt skolos, 200 Lt palūkanų pagal paskolos sutartį, 658,35 Lt palūkanų už uždelstą prievolės įvykdymo laiką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2006-05-09 sudarytą paskolos sutartį paskolino atsakovui 5000 Lt iki 2006-07-09, o atsakovas įsipareigojo suėjus paskolos grąžinimo terminui, sumokėti iš viso 200 Lt palūkanų. 2006-07-09 paskolos grąžinimo dieną atsakovas nurodė, kad pinigų neturi. Atsakovas 2008-05-16 pervedė į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą 500 Lt. Kadangi atsakovas neteisėtai vengia grąžinti paskolą, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 str., 6.870 str., 6.871 str., 6.873 str. 1 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė jį atmesti, išaiškinti ieškovei jos teisę kreiptis į teismą ne anksčiau nei 2011-05-10, jei atsakovas iki šios datos neįvykdys savo įsipareigojimų pagal 2006-05-09 paskolos sutartį. Nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 5 metų laikotarpiui. Dalis paskolos ieškovės prašymu grąžinta 2008-05-16, t.y. anksčiau numatyto termino. Atsakovas ir jo globojama Z. B., buvusi ieškovės mokytoja, padėjo ieškovei, tvarkant įvairius turtinius reikalaus. Ieškovė vis siūlydavo už pagalbą atsilyginti, žadėdama paskolinti pinigų. 2006 m. gegužės pradžioje ieškovei vėl pasiūlius paskolinti atsakovui pinigų, pastarasis nusprendė pasinaudoti pasiūlymu, kadangi turėjo nenumatytų išlaidų. Tokiu būdu buvo pasiskolinta 5000 Lt suma, su 1 procento dydžio metinėmis palūkanomis. Ieškovei nutraukus santykius su Z. B., 2008-03-19 atsakovas gavo ieškovės šeimos raštą, kuriame reikalaujama į V. V. sąskaitą iki 2008-04-01 pervesti 7100 Lt. Atsakovas po pokalbio su ieškove 2008-05-16 į jos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 500 Lt. Atsakovas sutartinių prievolių nevengė, kaip ir bendravimo su ieškove. Kadangi visą paskolos sumą bei palūkanas, viso 4700 Lt, ieškovei įsipareigojęs grąžinti iki 2011-05-09, šį savo įsipareigojimą neabejotinai įvykdys (CK 6.156 str., 6.158 str., 6.193 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-05 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei D. V. 4500 Lt skolos, 858,35 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5358,35 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2561 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei priteisti iš atsakovo 22 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad šalys 2006-05-09 sudarė paskolos sutartį, pagal kurios 1.2 p. atsakovas pasiskolino iš ieškovės 5000 Lt. Sutarties 3.1 p. nurodyta, kad paskolos suma suteikiama 2 mėnesių terminui iki 2006-07-09. Pagal sutarties 3.2 p. už visą laikotarpį iki paskolos sumos grąžinimo paskolos gavėjui skaičiuojamos palūkanos, visa palūkanų suma yra 200 Lt ir sumokama paskolos davėjui, suėjus paskolos grąžinimo terminui.
Teismas konstatavo, jog sutarties originalą pateikė ieškovė. Paskolos sutartis surašyta ant dviejų lapų, o šalių parašai yra tik antrajame sutarties lape. Sutarties sąlyga dėl skolos grąžinimo termino (3.1 p.) yra šalių nepasirašytame paskolos sutarties lape. Teismas konstatavo, jog šalys skirtingai aiškino aplinkybes, kas paruošė (atspausdino) sutarties tekstą, kur paskolos sutartis buvo pasirašyta. Skirtingai nurodė ir aplinkybę, kas iniciavo paskolos sutarties sudarymą, t.y. ar atsakovas paprašė, ar ieškovė pasiūlė paskolinti, nes atsakovas bei liudytoja Z. B. teigė, jog ieškovė, suteikdama paskolą atsakovui geromis sąlygomis, norėjo taip atsidėkoti už atsakovo jai anksčiau suteiktą pagalbą, sprendžiant įvairius klausimus. Atsakovas teigė, kad sutartį paruošė ieškovė. Teismas atkreipė dėmesį, jog abiejuose sutarties lapuose prie atsakovo pavardės yra nurodytas asmens kodas, o prie ieškovės pavardės asmens kodas nenurodytas, be to antrajame sutarties lape prie atsakovo pavardės yra nurodytas atsiskaitomosios sąskaitos numeris. Teismas pažymėjo, jog šie specifiniai asmens duomenys, kuriuos pirmiausia galėjo žinoti tik atsakovas, leidžia daryti išvadą, kad sutarties tekstą paruošė pats atsakovas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas ne kartą anksčiau naudojo savo kompiuterį ieškovės reikalams, nes tą jis patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Sutarties 4.4 p. nurodyta, jog sutartis sudaryta dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai šaliai, tačiau atsakovas deramai nepaaiškino aplinkybės, kodėl jis neturi antro sutarties egzemplioriaus, nors teigė, kad yra apdairus žmogus ir turi sutarčių pasirašymo praktikos. Atsakovas neginčijo paskolos sudarymo fakto, todėl sutartis laikytina galiojančia. Teismas konstatavo, jog paskola buvo suteikta 2 mėnesių laikotarpiui taip, kaip šalys susitarė, ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti 4500 Lt skolą, kuri iš atsakovo priteistina. Net ir nepripažinus šalių susitarimo dėl paskolos grąžinimo termino, ieškovė turėtų teisę reikalauti skolos grąžinimo pagal įstatymą, o ne 2011 m., kaip nurodo atsakovas. Teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl 2 mėnesių skolos grąžinimo termino, nes atsakovas tam paneigti nepateikė argumentų bei įrodymų, bei nepareiškė priešieškinio, siekiant nuginčyti sutarties sąlygas. Teismas konstatavo, jog ieškovė pagrįstai prašė priteisti 658,35 Lt palūkanų (paskaičiuotų nuo 4500 Lt sumos) nuo prievolės grąžinti skolą atsiradimo (2006-07-09) iki ieškinio pateikimo dienos (2009-05-19), todėl jos iš atsakovo priteistinos. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos ieškovės naudai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, jog iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 161 Lt žyminio mokesčio, 2400 Lt atstovavimo išlaidų (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.873 str., 6.874 str. 1 d., CPK 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti 238,24 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, šališkas, paviršutiniškas, priimtas, neįsigilinus į bylos esmę, neatsižvelgus į pagrįstus atsakovo argumentus, ignoruojant liudytojų parodymus, pažeidžiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neginčijo sutarties, todėl ji laikytina galiojančia ir sudaryta 2 mėn. terminui, kad atsakovas paruošė sutarties tekstą. Atsakovas neginčijo paties paskolos sutarties sudarymo fakto, tačiau ginčijo paskolos sutarties turinį, t.y. pirmojo nepasirašyto sutarties lapo, keliančio abejonių dėl savo tikrumo, 3.1 p. turinį, kuriame yra sąlyga apie paskolos grąžinimo terminą. Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek dabar teigia, kad sutartis buvo sudaryta 5 metų, o ne 2 mėnesių laikotarpiui, todėl reikalauti grąžinti paskolą ieškovė įgis tik 2011-05-09. Tai, kad sutartyje nurodyti atsakovo specifiniai duomenys, neįrodo, jog sutarties tekstą paruošė atsakovas, kadangi paskolos gavėjo duomenys buvo reikalingi ieškovei, kuri juos naudojo 2009-05-09, pervesdama paskolos sumą į atsakovo sąskaitą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas deramai nepaaiškino aplinkybės, kodėl jis neturi antro sutarties egzemplioriaus. Atsakovas tinkamai išaiškino teismui, jog sutartis buvo sudaryta vienu egzemplioriumi dėl tuo metu susiklosčiusių gerų santykių su ieškove, nes sutarties originalas buvo labiau reikalingas skolinančiai pusei. Be to, aplinkybę, kad sutartis buvo sudaryta vienu egzemplioriumi patvirtino ir ieškovė. Teismas neteisingai teigė, kad net ir nepripažinus šalių susitarimo dėl paskolos grąžinimo termino, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti skolą pagal CK 6.873 str. Paskolos grąžinimo sutarties terminas buvo nustatytas 5 metai, todėl paskola neturėjo būti grąžinta pagal reikalavimą. Be to, ieškovės vienašališkas reikalavimas grąžinti paskolą prieš terminą pažeidžia atsakovo, kaip sutarties šalies, teisėtus lūkesčius, kylančius iš sutarties. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į CK 6.193 str., aiškindamas sutartį ir tikruosius šalių ketinimus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį išsamiai aprašė aplinkybes, kuriomis buvo sudaryta paskolos sutartis, taip pat pridėjo visus turimus rašytinius įrodymus. Tuo tarpu ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos reikalavimų pagrįstumą.
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo liudytojos Z. B. parodymus. Ieškovės pozicija šios liudytojos atžvilgiu buvo nenuosekli. Teikdama ieškinį, ieškovė apie ją neužsiminė, dublike nurodė, kad ji nesusijusi su byla, o teismo posėdyje pareiškė, kad Z. B., sudarant ginčo sutartį, buvo laiduotoja, laidavo už atsakovą. Šiuo atveju turėtų būti svarstomas klausimas, ar Z. B. neturėtų būti įtraukta trečiuoju asmeniu byloje.
Atsiliepimas
Ieškovė D. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Įstatymų leidėjas nustatė, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia (LR CK 6.79 str.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme davusi priesaiką byloje ieškovė paaiškino, kad skolos gražinimą laidavo Z. B., rašytinių įrodymų dėl laidavimo nėra, laidavimas buvo žodinis (b.l. 81A-84). Visuotinai suprantama aplinkybė, kad žodinis laidavimas paskolos davėjui moralės požiūriu suprantamas kaip tvirtas garbingas patikinimas, kad skola bus grąžinta paskolos davėjui (LR CPK 182 str. 1 p.). Nagrinėjamu atveju Z. B. neturėjo būti įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu byloje, nes geros moralės požiūriu duotas žodinis patikinimas, kad skola bus grąžinta paskolos davėjui, nesukuria materialinių teisinių pasekmių dėl 2006-05-09 paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu nėra nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja Z. B., davusi priesaiką, parodė (b.l. 70-79), kad liudytoja iš ieškovės pokalbio su drauge sužinojo apie tai, kad ieškovė atsakovui paskolino 5000 Lt neribotam laikui, o apie pasirašytą paskolos sutartį liudytoja sužinojo vėliau, kai atsakovas parodė laišką su reikalavimu grąžinti 7100 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios liudytojos parodymai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 5 metų terminui, nes pati liudytoja nedalyvavo, kai šalys sudarė ir pasirašė 2006-05-09 paskolos sutartį.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2006-05-09 paskolos sutarties originalu (b.l. 5-6), kurį į bylą pateikė ieškovė, nes ši paskolos sutartis ar jos dalis dėl paskolos grąžinimo termino nėra nuginčyta nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovas byloje nepareiškė priešieškinio dėl paskolos sutarties dalies, susijusios su paskolos grąžinimo terminu, nuginčijimo, tuo užsitikrinant savo interesų gynimą. Tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė 5 metų paskolos grąžinimo terminą, savaime nereiškia, kad teismas, nepateikus atsakovo priešpriešinio reikalavimo, gali peržengti byloje pareikštus ieškovės reikalavimus, nes šios kategorijos bylose teismui nėra numatyta procesinė galimybė peržengti byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.). Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas neginčijo sutarties, todėl ji laikytina galiojančia ir sudaryta 2 mėn. terminui. Tai, kad paskolos sutartyje nurodyti atsakovo specifiniai asmeniniai duomenys (asmens kodas ir banko sąskaitos tikslūs duomenys), įrodo, jog sutarties tekstą paruošė pats atsakovas, save įrašydamas į paskolos sutartį pirmiau, nei paskolos davėją (ieškovę). Toks paskolos sutarties aiškinimas atitinka CK 6.193 str. ir tikruosius šalių ketinimus, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokią pat paskolos sutarties prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, kad atsakovas nepateikė antro paskolos sutarties egzemplioriaus, savaime nepatvirtina, kad sandoris buvo sudarytas vienu egzemplioriumi. Nagrinėjamai bylai teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad paskolos sutarties originalą į bylą pateikė ieškovė, kaip paskolos davėja, tuo patvirtindama, kad atsakovo prievolė nėra įvykdyta. Aplinkybės, kad ieškovas nėra pasirašęs ant pirmojo paskolos sutarties lapo, savaime nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad paskolos grąžinimo terminas yra 5 metai. Teisėjų kolegija pažymi, kad antrajame paskolos sutarties lape, kuriame yra abiejų šalių parašai, yra nurodyta, kad ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais – po vieną kiekvienai šaliai. Atsakovas, būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, koks analogiškoje situacijoje būtų kitas protingas asmuo, negavęs antrojo sutarties egzemplioriaus, apie tai turėjo nurodyti antrajame paskolos sutarties lape, nes nuoroda apie egzempliorių skaičių yra baigiamųjų nuostatų 4.4 punkte prieš pat šalių rekvizitus ir parašus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti paskolą pagal CK 6.873 str. 1 d., nes atsakovas neįrodė, kad paskolos grąžinimo sutarties terminas buvo nustatytas 5 metai. Nagrinėjamoje byloje atsakovui nepareiškus priešieškinio, teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieškovės teisėtus reikalavimus, nes šalių prievolės turi būti vykdomos tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo atsakovo, kaip proceso šalies, teisės teikti įrodymus. 2009-10-08 teismo posėdyje teismas informavo atsakovą dėl teisės pasinaudoti advokato paslaugomis (b.l. 73), o atsakovas nurodė, kad gali teismo posėdyje pats save atstovauti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atskleidžiant bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.193 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 177 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti 5,60 Lt (b.l. 103) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovas neturi atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str. 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš A. K. 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.