Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Verslo taktika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ŽŪB „Trakų artojas“ ieškinį atsakovei UAB „Verslo taktika“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės ŽŪB „Trakų artojas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Verslo taktika“ atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Visiškai neaišku, kokiais duomenimis remiantis ieškovė ir teismas paskaičiavo atsakovės įsiskolinimus. Viešai prieinamuose dokumentuose nėra duomenų apie atsakovės turimas skolas;Vien didelė reikalavimo suma negali būti vertinama, kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones;Ieškovė nepateikė jokių aiškių motyvų ar įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leidžiančių daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės ar pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui neturint duomenų apie atsakovės turimus kreditorinius įsiskolinimus, teismas negali daryti išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo;Priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, teismas turi vadovautis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo ir proporcingumo principais, todėl ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė negalės įvykdyti kreditorinių prievolių, teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ŽŪB „Trakų artojas“ atsakovės UAB „Verslo taktika“ atžvilgiu pareiškė reikalavimą dėl 4 249,40 Eur skolos, 8,50 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei UAB „Verslo taktika“ priklausantį turtą 4 249,40 Eur sumai.

Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas nurodė, jog visiškai neaišku, kokiais duomenimis remiantis ieškovė ir teismas paskaičiavo atsakovės įsiskolinimus. Viešai prieinamuose duomenyse atsakovė skolų neturi. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės galimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad 2016 m. atsakovei pareikšti ieškiniai dėl įsiskolinimų kitiems kreditoriams, priimtas teismo įsakymas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybę, kad neturi įsiskolinimų, apeliantė grindžia duomenimis iš internetinės svetainės www.rekvizitai.vz.lt. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybe, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas išrašas ir internetinio portalo www.rekvizitai.vz. lt apie Socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skolų pokytį, neįrodo geros atsakovės finansinės padėties bei skolų nebuvimo fakto, nes tai nėra oficialūs atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai.

Skunde apeliantė taip pat akcentavo, jog vien didelė reikalavimo suma negali būti vertinama, kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, taip pat, be skolos dydžio kriterijaus, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, veiklos perspektyvas ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti atsakovo įmonės finansinį stabilumą (patikimumą). Pažymėtina, jog kartu su ieškiniu ieškovė pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie tai, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto bei kreditorių siųstus priminimus atsakovei apie jos turimus įsiskolinimus. Be to, kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą, pateikė atsakovės 2015 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios duomenų matyti, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 sudarė 503 334 Eur. Kita vertus, apeliantė kartu su atskiruoju skundu taip pat nepateikė duomenų ir patikimų įrodymų apie gerą įmonės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai (duomenys iš internetinių tinklapių www.rekvizitai.vz.lt ir www.15min.lt, PVM sąskaita-faktūra) negali pagrįsti teiginio, jog UAB „Verslo taktika“ valdomo turto vertė ženkliai viršija ieškinio sumą, bendrovė neturi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų ir ieškinio suma atsakovės atžvilgiu nėra didelė.

Atsakovė skunde nurodė, jog priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, teismas turi vadovautis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo ir proporcingumo principais, todėl ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė negalės įvykdyti kreditorinių prievolių, teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovei sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė atsakovei priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, neviršijant reikalavimo sumos. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad nebūtų pažeisti ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovės ŽŪB „Trakų artojas“ ieškinys atsakovei UAB „Verslo taktika“ dėl skolos priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 4 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. e2-43954-859/2016) buvo tenkintas visiškai. Nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patvirtinančią, jog šiuo atveju buvo susiklosčiusios CPK 144 str. 1 d. įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas tinkamai (CPK 185 str.), dėl ko yra pagrindas skundžiamą pirmos instancijos teismo palikti nepakeistą.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.