- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-14
- Bylos Nr.
- 2S-1513-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00970-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- G. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-193-860/2014 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei G. N. dėl skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaikais užtikrinimo ir tvarkos nustatymo bei priteisto išlaikymo sumažinimo, kurioje institucija, teikianti išvadą byloje yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. N. pateikė ieškinį atsakovei G. N. dėl skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaikais užtikrinimo ir tvarkos nustatymo bei priteisto išlaikymo sumažinimo. Byloje taip pat yra pareikštas atsakovės priešieškinys dėl priteisto išlaikymo padidinimo.
Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje leisti ieškovui kas mėnesį mokėti po 600 Lt dydžio išlaikymą T. N. ir I. N., uždraudžiant atsakovei G. N. reikalauti ir išieškoti iš ieškovo vaikų išlaikymui didesnę negu po 600 Lt sumą per mėnesį už kiekvieną iš vaikų. Paaiškino, kad ieškovo finansinė situacija pablogėjo jį atleidus iš keleto iki tol buvusių darboviečių. Ieškovas be T. N. ir I. N. mokamo išlaikymo, kas mėnesį dar moka 500 Lt dydžio išlaikymą savo dukrai iš pirmos santuokos. Be to, 2014-02-04 ieškovui dabartinėje santuokoje gimė dvynukai, kuriuos jis taip pat privalo išlaikyti. Gaunamo darbo užmokesčio neužtenka, todėl ieškovas privestas skolintis pinigų iš dabartinės sutuoktinės išlaikymui sumokėti.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Pažymėjo, kad byloje atsakovė G. N. taip pat yra pateikusi priešieškinį, kuriuo be kitų reikalavimų prašo išlaikymo vaikams dydį padidinti. Todėl tarp šalių esant ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas padarė išvadą, kad šį klausimą tikslinga spręsti tik nagrinėjant bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiaga pateikta ekspertizę atliekantiems ekspertams, nurodė, jog teismas neturi galimybės tinkamai įvertinti ieškovo turtinės padėties. Vien tai, kad ieškovui gimė dvynukai nereiškia, jog yra pagrindas sumažinti kitiems vaikams priteistą išlaikymo dydį.
Ieškovas A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Nurodo, kad kartu su teismui teiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas išrašas iš ieškovo banko sąskaitos, iš kurio, anot apelianto, aiškiai matyti, kokios yra ieškovo pajamos ir išlaidos, o būtent pragyvenimui ieškovui kas mėnesį lieka 142 Lt. Esant tokiai situacijai ieškovas yra priverstas skolintis iš savo dabartinės sutuoktinės S. N., ką taip pat patvirtina pateiktas sąskaitos išrašas. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad naujoje santuokoje gimę vaikai nėra pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį kitiems ieškovo vaikams. Skiriant kiekvienam vaikui iš antrosios santuokos po 600 Lt, atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovė privalo išlaikyti savo vaikus, būtų užtikrinamos pakankamos sąlygos vaikų vystymuisi.
Atsiliepimas
Atsakovė G. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas turėjo visas galimybes iš anksto įvertinti savo pajėgumus teikti išlaikymą iš viso penkiems savo vaikams, dėl ko argumentai dėl nepakankamai geros jos turtinės padėties ir negalėjimo išlaikyti ką tik gimusių vaikų yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, ieškovo paaiškinimus bei atsakovės atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei vaikų teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pateiktame atskirajame skunde ieškovas nesutinka su šia nutartimi, nurodo, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra per sunki mokėti visą vaikų išlaikymui nustatytą sumą.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Asmuo, prašantis pritaikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti/keisti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Kadangi nagrinėjamu atveju prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas A. N. nepateikė teismui pakankamų įrodymų, dėl kurių jam tūrėtų būti sumažintas priteistas laikinas išlaikymas nuo 1 250 Lt iki 600 Lt. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu visa byla yra pateikta ekspertizę atliekantiems ekspertams, todėl teismas neturi galimybės tinkamai įvertinti ieškovo turtinės padėties. Vien ieškovo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktas išrašas iš ieškovo AB SEB banke esančios sąskaitos negali pagrįsti jo argumentų dėl sunkios finansinės padėties. Atsakovas teismui nei su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie savo turimas santaupas, pinigines lėšas, esančias kitų bankų sąskaitose, taip pat duomenų apie kitų jo gaunamų lėšų (pavyzdžiui, kaip nurodyta pateiktame banko sąskaitos išraše – „už trinkeles“, „skola“) panaudojimą, pagrindžiančių argumentus dėl sunkios finansinės padėties. Taip pat kaip matyti iš įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovui atiteko visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, tačiau apie šio turto panaudojimą ir galimai iš jo gaunamas pajamas apeliantas nei įrodymų, nei paaiškinimų taip pat nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti išlaikymą ieškovo nepilnamečiams vaikams T. N. ir I. N..
Taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, kad ieškovui gimė dvynukai trečioje santuokoje, nėra pagrindu sumažinti kitiems vaikams priteistą išlaikymo dydį. Nors ieškovas ir nurodo, kad dėl jo blogos finansinės padėties turi skolintis pinigus iš dabartinės sutuoktinės S. N., tačiau sutuoktinės galimybės skolinti jam pinigus, tik patvirtina faktą, kad šiuo metu apelianto sutuoktinė gali daugiau prisidėti prie gimusių jų vaikų išlaikymo. Taip pat pažymėtina, kad iš viešųjų registrų, o būtent SoDros duomenų, matyti, jog ieškovas dirbdamas UAB „Girteka“ ilgą laiką buvo įsidarbinęs ir kitose įmonėse, pavyzdžiui, UAB „KLP Service“, UAB „LT Service“ ir kitose. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ieškovas yra pajėgus dirbti ir imtis visų galimų priemonių, kad gautų didesnes pajamas ir būtų patenkinti ne tik jo, bei ir visų jo vaikų poreikiai.
Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečių vaikų poreikius ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaikų poreikiai ir tėvų turtinės galimybės teismo įvertinamos tik preliminariai.
Kiti apelianto nurodyti argumentai reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.