Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. R. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d., apie 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, Panevėžyje, Respublikos gatvėje, nuo dviračių tako, praeinančio po tiltu per Nevėžio upę, pagrobė svetimą, Panevėžio miesto savivaldybei priklausantį turtą - 3 vienetus metalinių atitvarų iš plieno konstrukcijos, bendros 615,96 litų vertės.

Apeliaciniu skundu A. R. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu skirtą bausmę švelninti. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Būdamas laisvėje dirbo, padarytas nusikaltimas nėra sunkus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas paskyrė A. R. bausmę Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.).

A. R. padarė tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiems ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintiems teistumams už tyčinius nusikaltimus.. Tai pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą vertintina kaip nusikaltimų recidyvas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės dydis individualizuotas, atsižvelgus į BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes. A. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 2 d.), tačiau atsižvelgtina į tai, kad A. R. praeityje yra baustas už nusikalstamas veikas nuosavybei (teistumai neišnykę), skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas už analogišką veiką – vagystę. Anksčiau atliktos bausmės poveikio A. R. elgesiui nepadarė - iš Darbo biržos pažymos matyti, kad nedirba, darbo neieško, o pragyvenimui pajamų siekia gauti iš nusikalstamos veiklos. Byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje). Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, skyrė už nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra lygi sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tokia bausmė negali būti laikomos aiškiai per griežta.

Teismas nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir ją vertino skirdamas bausmę. Dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo.

Dėl paminėto, nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.