Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-91-282/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
AN2-91-282/2021
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00072-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Virginija Žindulienė (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Radviliškio raj. PK Veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-91-282/2021Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00072-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 2.1.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato tyrėjo 2021 m. vasario 22 d. nutarimu 500 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį nubausta už tai, kad ji 2021 m. vasario 8 d., apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,09 promilių neblaivumo laipsnis, vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo viename name kartu su J. N., kuriam nustatytas 1,41 promilių neblaivumo laipsnis, V. B., kuriam nustatytas 1,85 promilių neblaivumo laipsnis, blaiviu V. B., blaiviu F. K. ir blaiviu D. L., kurie yra trijų atskirų šeimos ūkių asmenys, nesilaikė karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) reikalavimų, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų.

Šalies argumentai

Nesutikdama su šiuo nutarimu I. B. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus prašydama pakeisti nutarimą jai paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi I. B. skundas atmestas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-04-14 nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad jos girtumas neturėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, todėl Institucija, priėmusi nutarimą, nepagrįstai pripažino tai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ji nusižengimo padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos pažeidimo padarymui ir dėl to pagristai nebuvo surašytas administracinis nurodymas. Teigia, kad teismas savo pozicijos nepagrindė jokiais argumentais. Mano, kad nepagrįstai jos girtumas pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš faktinių aplinkybių matyti, kad nusižengimo esmę sudaro daugiau nei vieno ūkio bendravimas karantino metu. Nustatyta, kad ji buvo atvykusi pasirūpinti savo neįgaliu broliu J. N., ji turėjo leidimą kirsti kitų savivaldybių ribas. Dėl to atvykimas pas brolį yra daugiau nei vieno šeimos ūkio bendravimas. Mano, kad šiuo atveju, jos alkoholio vartojimas namuose nusižengimui jokios įtakos neturėjo, nes ji vis vien būtų buvusi name (aplinkoje), kuriame buvo daugiau nei vienas šeimos ūkis.

Nurodo, kad jos šeimos pajamos yra apie 600 Eur, vyras šiuo metu nedirba, šeimoje auga trys vaikai, šeima turi finansinių įsipareigojimų. Taip pat nurodo, kad ji anksčiau nebuvo bausta, ji vyko pas neįgalų brolį, kuris po motinos ir tėvo mirties liko vienas. Mano, kad šios nurodytos aplinkybės gali būti laikomos ypatingomis.

Pažymi, kad teismas jai nepasiūlė pateikti papildomus įrodymus apie jos turimas santaupas, kreditorinius įsipareigojimus, taip pat nesiėmė iniciatyvos nustatyti pareiškėjos gaunamų pajamų, gaudamas duomenis iš Sodros, nors tokią teisę turėjo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkami tyrė įrodymus ir vertino faktines aplinkybes, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta ir grąžinta iš naujo tirti pirmosios instancijos teismui, kad ji galėtų pateikti teismo nurodytus rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes tyrėjas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundu I. B. prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, jei apylinkės teismas padarė esminį ANK procesinį pažeidimą, kurio ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali ir kuris kliudo bylą išnagrinėti teisingai. Apeliantė skunde nurodo, kad ji prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kad ji galėtų pateikti duomenis, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes apie šeimos turtinę padėtį. Tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jos šeimos turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, nelaikoma pagrindu bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, nes tokius duomenis apeliantė turėjo teisę pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas I. B. skundą, būtų padaręs esminį procesinį pažeidimą, sutrukdžiusį išnagrinėti bylą apylinkės teisme ir priimti teisingą sprendimą. Dėl paminėtų aplinkybių I. B. prašymas bylą grąžinti apylinkės teismui iš naujo nagrinėti netenkinamas.

Apeliantė I. B. skundu apylinkės teismui prašė sušvelninti jai paskirtą nuobaudą paskiriant įspėjimą. Apeliaciniame skunde I. B. taip pat nurodo, kad yra sąlygos sušvelninti jai paskirtą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad I. B. neginčija byloje nustatytų faktinių nusižengimo aplinkybių, nusižengimo kvalifikacijos, tik nesutinka su jai paskirta nuobauda, pasisako tik dėl jai paskirtos nuobaudos.

Apeliantė I. B. nubausta už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pažeidimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą asmenims skiriama bauda 500 iki 1500 Eur. Taigi, I. B. paskirta minimalaus dydžio bauda. Sankcijoje kita nuobaudos rūšis – įspėjimas nenumatyta.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Iš bylos matyti, kad Institucija, surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad I. B. padarė administracinį nusižengimą būdamas neblaivi ir tai turėjo įtakos nusižengimo padarymui, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad I. B. paskirta administracinė nuobauda, kuri yra lygi sankcijoje numatytam baudos minimumui, nėra per griežta, nes byloje nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Skunde I. B. teigia, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė jai nepagrįstai nustatyta, nes girtumas neturėjo įtakos nusižengimo padarymui. Iš bylos matyti, kad I. B. buvo nustatytas 1,09 prom. girtumas. Toks girtumas yra vidutinis ir turi įtakos nusižengimo padarymui, nes iš bylos duomenų matyti, kad, atvykusi pas brolį į kitą savivaldybę, I. B. su kitais giminaičiais, kurie sudaro net tris atskirus šeimos ūkius, vartojo alkoholinius gėrimus. Kitu atveju, blaivus asmuo, būtų aplankęs neįgalų giminaitį ir laikydamasis karantino taisyklių, būtų pasišalinęs iš vietos, kurioje buvo daugiau kaip vieno šeimos ūkio nariai. Dėl to pagrįstai I. B. nustatytas girtumas pripažintas jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kuri turėjo įtakos nusižengimo padarymui. Naikinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu I. B. buvo nustatytas girtumas (1,09 prom. girtumas), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad I. B. pagrįstai nesurašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, nes pagal ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus <...>.

Iš pažymos apie I. B. ankstesnius baustumus matyti, kad ji anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, taip pat ji nebuvo teista. Liteko duomenis jos atžvilgiu teismuose nėra nagrinėjamų nei administracinių nusižengimų, nei baudžiamųjų bylų. Šie paminėti duomenys leidžia manyti, kad I. B. 2021-02-08 jos padarytas administracinis nusižengimas, nors ir buvo pavojingas, tačiau buvo atsitiktinis, ji nėra linkusi nesilaikyti įstatymų.

Taip pat iš bylos matyti, kad I. B. ištekėjusi, augina tris nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) metais, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 600 Eur.

Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens gaunamas nedidelis darbo užmokestis, išlaikytinių turėjimas nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, į ekonominę padėtį Lietuvoje, į apeliantę išimtinai teigiamai apibūdinančius duomenis (neteista, nebausta, turi šeimą, tris nepilnamečius vaikus, dirba, jos gaunamas darbo užmokestis nėra didelis), daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju I. B. paskirta, nors ir minimalaus dydžio nuobauda, yra aiškiai per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, padaryto nusižengimo pavojingumo ir apeliantės asmenybės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, sprendžia, jog byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti I. B. už jos padarytą administracinį nusižengimą taikant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Apylinkės teismas šių paminėtų aplinkybių visumos neįvertino, todėl nepagrįstai I. B. atžvilgiu netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis keičiama ir skundžiamu nutarimu I. B. paskirta administracinė nuobauda keičiama, apeliantės atžvilgiu taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, paskiriant I. B. mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali 500 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį pakeisti ir Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato tyrėjo 2021 m. vasario 22 d. nutarimu I. B. paskirtą nuobaudą pakeisti:

vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį I. B. paskirtą nuobaudą sušvelninti sumažinant paskirtą baudą iki 250 Eur.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė