- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-414-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Marijonas Greičius, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „BTA draudimas“, O. M.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2805-465/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys O. M. , UAB „BTA draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iš atsakovo V. P. 6 588,09 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovo V. P. , vairavusio transporto priemonę Volkswagen Passat kaltės, 2005-09-06 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Opel Astra, priklausantis UAB „Hansa Lizingas“, vairuojamas D. S. Eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau TPVCAPD) nebuvo apdrausta, todėl D. S. dėl žalos atlyginimo kreipėsi į ieškovą. Bendrovė „BTA draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutartį, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl Opel Astra sugadinimo ir atlygino bendrovei „Hansa Lizingas“ padarytą žalą, išmokėdama 6 588,09 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo draudimo bendrovei „BTA draudimas“ išmokėtą 6 588,09 Lt draudimo išmoką, todėl prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovo 6 588,09 Lt padarytus nuostolius.
A. V. P. prašė ieškinio netenkinti, atsakovu įtraukti O. M. , priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad eismo įvykio metu automobilio VW Passat savininku buvo O. M. (trečiasis asmuo), todėl jis ir yra atsakingas už automobilio apdraudimą civilinės atsakomybės draudimu, tiek ir už tai, kad niekas negalėtų šia transporto priemone pasinaudoti, jei civilinė atsakomybė nėra apdrausta. Perduodamas ginčo automobilį atsakovui, trečiasis asmuo O. M. kartu su automobilio registracijos liudijimu bei techninės apžiūros talonu, pateikė ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomosios draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtinančius dokumentus - draudimo polisą, kurio galiojimo terminas 2005-07-12 - 2006-07-11, draudimo sutartį bei žaliąją kortą, kurių galiojimo terminai sutapo su draudimo liudijimo galiojimo terminu. Draudimo liudijimas po eismo įvykio buvo pateiktas teisėsaugos pareigūnams, kurie jį laikė tinkamu. Dėl to atsakovas sąžiningai klydo dėl automobilio apdraudimo žalos atsiradimo momentu, nes trečiasis asmuo nuslėpė nuo atsakovo aplinkybę apie draudimo sutarties nutraukimą. O. M. netinkamai vykdė įstatyme numatytas prievoles ir buvo nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, dėl to ieškovas patyrė nuostolių.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo O. M. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad buvo įgaliojęs A. R. įsigyti šiai transporto priemonei draudimo sutartį mėnesiui ir tam skyrė 25 Lt sumą, nes ketino automobilį parduoti. Atsakovas buvęs informuotas, kad automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu.
Trečiasis asmuo UAB “BTA draudimas“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. į draudimo bendrovę kreipėsi D. Š. dėl žalos, kurią patyrė 2005-09-06 eismo įvykio metu. Nors eismo įvykio protokole buvo nurodyta, kad kaltininko vairuojama transporto priemonė yra drausta bendrovėje “BTA draudimas“, bet patikrinus duomenų bazėje paaiškėjo, kad minėta draudimo sutartis nutraukta draudėjo prašymu bei įvykio dienai nebuvo sudaryta draudimo sutartis jokioje kitoje draudimo bendrovėje. Todėl bendrovė BTA „draudimas“, vykdydama Paslaugų teikimo sutartį, administravo žalos bylą ieškovo vardu ir išmokėjo pareiškėjui 6 588,09 Lt draudimo išmoką, kurią ieškovas kompensavo draudimo bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovo V. P. priteisė 6 588,09 Lt žalos atlyginimą, 198,00 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 6 588,09 Lt sumą nuo ieškinio pareiškimo 2008 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad trečiajam asmeniui O. M. priklausęs automobilis Volkswagen Passat buvo draustas tik vienam mėnesiui – pardavimui ir eismo įvykio dieną jau buvo parduotas atsakovui bei išregistruotas (b.l. 69), tačiau atsakovas, priėmęs automobilį su draudimo dokumentais, savo vardu jo „Regitroje“ dar nebuvo įregistravęs. Po autoįvykio paaiškėjo, kad civilinės atsakomybės draudimas jau buvo pasibaigęs. Nors atsakovas teigia, kad perduodamas draudimo dokumentus pardavėjas O. M. apie sutarties nutraukimą nepranešė, tačiau jo (atsakovo) pareiga buvo reikiamai patikrinti dokumentus, atskirai paėmus, kokia draudimo įmoka ir už kokį laikotarpį buvo sumokėta, ko atsakovas nepadarė. Vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles, tai buvo autoįvykio priežastimi, tad jis ir privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Kadangi bendrovė „BTA draudimas“, vykdydama su ieškovu sudarytos paslaugų sutarties nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl automobilio Opel Astra apgadinimo ir išmokėjo bendrovei „Hansa lizingas“ padarytą 6 588,09 Lt. dydžio draudimo išmoką (b.l. 18-26), išmokėtos draudimo išmokos sumą bendrovei „BTA draudimas“ atlygino ieškovas (b.l. 27, 28), tai pastarasis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį atsakovą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo teiginys, jog eismo įvykio dieną automobilis VW Passat jau buvo parduotas apeliantui, nėra pagrįstas bylos medžiaga. Eismo įvykio protokole nurodyta, kad transporto priemonės savininkas – trečiasis asmuo O. M. . Šis dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, todėl jame nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Remiantis CK 1.75 str. 2 d., CK 4.254 str. 1 d., transporto priemonės savininkas yra asmuo, registruotas VĮ „Regitroje“. Atsakovas VĮ „Regitroje“ buvo registruotas, taigi ir VW Passat savininku tapo, 2005-09-07, t.y. jau po eismo įvykio. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo reikiamai patikrinti dokumentus, atskirai paėmus, kokia draudimo įmoka ir už kokį laikotarpį sumokėta. Jei draudimo sutarties sudarymą patvirtinantys dokumentai buvo priimti kaip tinkami tiek policijos pareigūnų, tiek ir VĮ „Regitra“ darbuotojų, tai paprastas asmuo, neturintis nei specialių žinių, nei galimybės tikrinti draudimo apsaugos galiojimą specialiose bazėse, turėdamas draudimo sutarties ir polisų originalus, kuriuose nurodyta, kad jie galios dar beveik metus, tikrai neturėjo galimybės abejoti, ar ta draudimo sutartis yra galiojanti. Ieškovas nurodė, kad draudimo sutartis buvo nutraukta 2005-08-11 ir pridėjo tai patvirtinantį 2005-07-12 prašymą. Tačiau, remiantis liudytojų parodymais, asmenys, kuriems įstatymas numato nutraukti draudimo sutartį, jos nenutraukinėjo, prašymo ją nutraukti nerašė, ant prašymo nėra žymų, kada jis gautas ir kada pateiktas bendrovei, draudimo sutarties ir poliso originalai draudikui negrąžinti, todėl laikytina, kad draudimo sutartis nenutraukta. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad draudimo išmoka išmokėta netinkamam asmeniui AB „Grąžtai“, nors Opel Astra savininkas yra UAB „Hansa lizingas“. Ieškovas, netinkami įvykdęs prievolę, neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Be to, ieškinys turėjo būti pareikštas, o ir analogiškais atvejais ieškovo pareiškiamas, dviem asmenims: už žalos padarymą atsakingam asmeniui ir asmeniui, nevykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Išmokėjęs išmoką trečiajam asmeniui ieškovas pasielgė aplaidžiai ir nerūpestingai, vadinasi, neturi reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „BTA draudimas“ prašė atsakovo V. P. ieškinio netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal LR TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. V. P. yra tinkamas atsakovas, nes yra įrodyta, jog eismo įvykis kilo dėl jo kaltės ir jis yra atsakingas už padarytą žalą. Pagal LR TPVCAPDĮ 9 str. 4 d., draudimo sutartis yra sudaroma 12 mėnesių laikotarpiui, o polisas išduodamas tam terminui, už kurį draudimo įmoka sumokėta. Šiuo atveju, dėl tuo metu UAB „BTA draudimas“ tarpininko DUAB „Baltijos garantas“ apsirikimo, polise buvo nurodyta visos sutarties data. Sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tikruosius sutarties šalių ketinimus, o jie šiuo atveju buvo - sudaryti draudimo sutartį su draudimo apsauga tik vieno mėnesio laikotarpiui. Pagal eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 39.2.3. p., jei sugadintas turtas remontuojamas, išmoka nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu pervedama tiesiogiai turtą remontavusiai įmonei ar į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą sąskaitą banke, pasirenkant nukentėjusiam trečiajam asmeniui, todėl apelianto teiginiai dėl netinkamam subjektui pervestos draudimo išmokos, nepagrįsti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apelianto keliamas klausimas, kas minėto eismo įvykio metu buvo transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, šios bylos nagrinėjimui bei biuro reikalavimo teisei reikšmės neturi, nes pagal LR TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., biuras gali reikalauti grąžinti jo išmokėtas sumas tiek iš atsakingo už žalos padarymą asmens, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Vilniuje 2005-09-06 įvykusio eismo įvykio kaltininku pripažintas apeliantas. Šio fakto neginčijo ir jis pats. Apeliantas nepagrįstai teigė, kad eismo įvykio metu jis turėjo galiojantį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, sudarytą su UAB „BTA draudimu“, nes draudimo sutartis 2005-08-11 buvo nutraukta. Tai patvirtina tiek prašymas nutraukti draudimo sutartį, tiek išrašas iš TPVCAPD duomenų bazės. O. M. ir A. R. patvirtino, kad minėta draudimo sutartis buvo sudaryta tik 1 mėnesio laikotarpiui. Pagal eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 39.2.3. p., išmoka nukentėjusiojo trečiojo asmens pageidavimu pervedama tiesiogiai turtą remontavusiai įmonei ar į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą sąskaitą banke, taigi išmoka AB „Grąžtai“ išmokėta pagrįstai.
A. V. P. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Vilniaus m. Kalinausko g. 2005-09-06 17.44 val. dėl atsakovo V. P. , vairavusio transporto priemonę Volkswagen Passat, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. S. vairuojama UAB „Hansa Lizingas“ priklausanti, AB „Grąžtai“ naudojama transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (l. 14). VĮ „Regitra“ LR kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad tą pačią dieną – 2005-09-06 automobilio Volkswagen Passat, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) 1986 m., buvęs savininkas trečiasis asmuo O. M. transporto priemonę išregistravo (l. 69).
Paaiškėjo, kad eismo įvykio metu atsakovo V. P. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl D. S. kreipėsi dėl žalos atlyginimo į LR transporto priemonių draudikų biurą. Remdamasi 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 (l. 18-20) nuostatomis, UAB „BTA draudimas“ nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir 6 588,09 Lt draudimo atlyginimą išmokėjo AB „Grąžtai“ (l. 27, 28). Remiantis LR civilinio kodekso 6.280 str. bei LR TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., draudikų biuras, išmokėjęs nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją.
Atsiliepimas
Atsakovo V. P. apeliacinio skundo teiginys, kad eismo įvykio metu transporto priemonės savininku buvo O. M. , tai nurodyta eismo įvykio protokole, kuris laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, ir dėl to pastarajam turi atitekti pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, yra nepagrįstas. Minėtas VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad eismo įvykio dieną trečiasis asmuo O. M. automobilį jau buvo išregistravęs, eismo įvykis užfiksuotas pasibaigus darbo dienai. Teisme trečiasis asmuo O. M. paaiškino, kad tą dieną automobilį pardavė atsakovui V. P. ir jį išregistravo; perdavimo metu paaiškino, kad civilinės atsakomybės draudimo nėra. Trečiojo asmens parodymus patvirtino liudytoju apklaustas A. R. (l. 144, 129). Oficialiu rašytiniu įrodymu laikytinas išrašas iš VĮ „Regitra“ kelių transporto priemonių registro, kelių eismo įvykio protokole nurodyti duomenys negali šių duomenų paneigti. Ginčo, kad eismo įvykio metu atsakovas V. P. buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas, nėra. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo reikalauti atsakomybės – žalos atlyginimo regreso tvarka iš trečiojo asmens O. M.
Šalies argumentai
Apeliantas V. P. nepagrįstai teigia, kad jis automobilį įsigijo su galiojančiu civilinės atsakomybės draudimu, nes kartu su automobiliu buvo perduotas automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomosios draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtinantys dokumentai – draudimo polisas AJA Nr. 046941, kuriame buvo nurodytas galiojimo terminas nuo 205-07-12 iki 2009-07-11, draudimo sutartis Nr. 12 0130057 bei žalioji korta Nr. 0103196, kurių galiojimo terminai sutapo su draudimo liudijimo galiojimo terminu (l. 58). Tačiau draudimo sutartyje buvo nurodyta įmoka – 25 Lt, t.y. akivaizdžiai per maža suma, kad draudimo apsauga galiotų metus laiko. Trečiojo asmens UAB „BTA draudimas“ į civilinė bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 25 Lt yra vieno mėnesio įmoka (l. 121). Veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus pilietis, atsakovas V. P. turėjo kreiptis į draudimo kompaniją ir išsiaiškinti, ar galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (CK 6.248 str. 3 d.). Jo argumentas, kad trečiasis asmuo, automobilį pardavęs O. M. sakė, jog civilinės atsakomybės draudimas galioja, neturi teisinės reikšmės byloje ir negali eliminuoti paties atsakovo V. P. atsakomybės dėl netinkamo teisės aktų reikalavimų vykdymo.
Apelianto V. P. argumentas, kad draudimo išmoka buvo be pagrindo išmokėta transporto priemonės naudotojui AB „Grąžtai“, kai jo savininku buvo kitas subjektas – UAB „Hansa Lizingas“, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lizingo bendrovė pateikė patvirtinimą, jog AB „Grąžtai“ turėjo teisę gauti draudimo išmoką (l. 170), LR vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 39.2.3 p. nustato, kad sugadintą turtą remontuojant, išmoka nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu pervedama tiesiogiai turtą remontavusiai įmonei ar į trečiojo asmens sąskaitą banke, taigi nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti draudimo išmokos gavimo būdą, ir jis neturi pareigos įrodinėti, kad atsiskaitė su remonto darbus atlikusia įmone.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisė normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, į valstybės biudžetą iš apelianto V. P. priteistina 9,75 Lt apeliacinėje instancijoje patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutar ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. P. 9,75 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.