- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 1-487-737/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17499-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- P. V.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbuotuoju, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. V. 2020 m. gegužės 6 d. apie 18:30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį T. P. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 1,81 promilės, neblaivumas.
Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu P. V. neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad buvo išgėręs, tačiau jam priklausančią transporto priemonę vairavo ne jis, o A. M..
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis P. V. ir neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų, žemiau išvardintų įrodymų visetu.
Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kelias dienas pas kaltinamąjį P. V. namuose vartojo alkoholį. Nusprendė važiuoti į parduotuvę. P. vairavo, jo draugas M. sėdėjo šalia jo, keleivio vietoje. Ji buvo užsnūdusi, pabudo nuo trenksmo. Išlipus iš mašinos ji P. paklausė „ką tu padarei, kaip čia atsitiko?“. P. užsiėmė už galvos ir pasakė: „o jei, o jei, nežinau, kaip čia įvyko“. Matė, kad nuo smūgio buvo apgadintas automobilis, M. buvo praskelta kakta ties nosimi. Ji iškvietė policiją. Jie visi trys buvo neblaivūs, P. norėjo išsisukti, todėl jai siūlė prisiimti atsakomybę, tačiau jai nesutikus, sutiko prisiimti atsakomybę M.. Taigi, atvykus pareigūnams visi susitarę sakė, kad M. vairavo automobilį. Iš tiesų automobilį vairavo P.. Pradžioje P. kaip draugui norėjo padėti, nes teisės jam buvo reikalingos. M. pareigūnams sakė, kad vairavo jis, vėliau – giminaičių paskatintas jis atsisakė taip sakyti. A. M. patvirtino, kad po įvykio liko nakvoti pas P.. Pas jį atvyko jo mama ir atėjo kaimynė. Ji patvirtino girdėjusi, kaip šios moterys patarusios P. visą bėdą versti ant jos. A. M. paaiškino, kad apie tai, kad automobilį vairavo iš tikrųjų P. V., tiesą ji pasakė atvykus apklausai į policiją. P. po pirmos apklausos vėl prašė prisiimti atsakomybę, sakė baudą susimokėsiąs, tačiau ji nesutiko prisiimti kaltės. P. jai rašė žinutes, prašė, jos, kad pakeltų ragelį. Ji tuomet perskambino jam ir padarė skambučio įrašą, kurį pateikė pareigūnams. Pokalbio metu jo paklausė, ar jis nori, kad ji prisiimtų kaltę. Jis pasakė, kad taip. Tada jam pasakė, kad to padaryti negali.
Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvarkydamas gyvatvorę namų kieme išgirdo duslų mašinos smūgį, lyg būtų sprogęs mašinos ratas. Pažiūrėjęs į gatvę, pamatė stovinčią mašiną ir prie jos tris asmenis. Kas konkrečiai sėdėjo už vairo, nematė. Kai išgirdęs smūgį atsisuko, matė, kad M. sėdėjo ant šlaito – ant žemės, šalia atidarytų priekinių keleivio pusės durelių. Jo išlipant iš automobilio nematė. Prie mašinos buvo nepažįstama moteris ir dar vienas iš matymo pažįstamas kaimo gyventojas, kuris stovėjo ant gatvės šalia savo mašinos iš vairuotojo pusės. Ar jis išlipo iš vairuotojo pusės, jis nematė, tik matė stovintį ant kelio šalia mašinos praėjus 10-15 sekundžių po smūgio. Moteris stovėjo iš dešinės keleivio pusės arčiau mašinos galo ant šaligatvio, netoli M.. Negali pasakyti, kas vairavo automobilį, tik matė M. sėdinti prie priekinių dešinės pusės keleivio durelių, todėl padarė išvadą, kad M. sėdėjo priekyje kaip keleivis. Matė, kad M. iš nosies ir iš antakio bėgo kraujas, kad mašinos priekinis ratas buvo sprogęs ir iš vietos išmuštas, plastmasės apdaužytos, sudaužytas priekinis keleivio pusės stiklas. Iki atvažiuojant policijai moteris iš įvykio vietos nebuvo išėjusi, bet P. V. su M. buvo trumpam nuėję iki M. namų. Jie buvo išėję gal 5-10 minučių. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 90, 94-95), liudytojas teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad nematė, kas vairavo mašiną. A. P. V. vadino vairuotoju, kadangi jis stovėjo arčiausiai vairuotojo durelių, tačiau pro kurias dureles jis išlipo, nematė. Po įvykio buvo sutikęs M., kuris jam pasakė: „nei tu matei kas važiavo, nei žinai nieko“. Jis pasakė: „tu nematei, kas važiavo“. Liudytojas nurodė, kad M. jis pasakė, kad ir nematė konkrečiai, kas už vairo sėdėjo. M. tada pasakė: „taip tada ir sakyk“. Jis su kitais kaimynais buvo nuėjęs iki įvykio vietos, girdėjo, kaip iki atvykstant policijai, M. būdamas stipriai neblaivus, keikėsi, o kitas vyras ir moteris, stovėjo nuošaliau, iš jų tarpusavio pokalbio girdėtų nuotrupų, suprato, kad jie tarėsi, kam apsiimti vairavimą. Patvirtino, kad jo posūnis L. P. buvo kaltinamas mašinos savininko sužalojimu.
Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdamas namuose, išgirdo keistą garsą, pažvelgęs pro langą ir už gretimo kaimynų namo matė stovintį automobilį ne važiuojamojoje kelio dalyje. Su kaimynu nuėjo pasižiūrėti, kas ten yra. Įvykio vietoje rado moterį ir matė nueinančius vyrus. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį. Skambučio metu jis bendravo su moterimi, kuri buvo prie automobilio. Paklausė moters, ar jai reikalinga pagalba. Liudytojas nurodė, kad paklausė moters, ar vairavo ji, tačiau pastaroji paneigė, paaiškino, kad vairavo kitas asmuo, berods P.. Po kažkiek tai laiko grįžo du asmenys, iš kurių vienas buvo vienas buvo sužalotas, matėsi kraujo dėmės ant veido: ar ant antakio, ar ant kaktos. Matė, kad automobilio keleivio pusėje buvo sudaužytas priekinis stiklas.
Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. V., yra jos kaimynas. Jai kaimynė J. G. parašė žinutę, kad ji išeitų į gatvę. Išėjusi į gatvę pamatė stovinčią P. V. mašiną. Matė, kad P. V. stovėjo ant žolės, matė M. Č. ir moteriškę, kuri skambino į policiją. Liudytoja nurodė, kad ji paklausė, kas važiavo. Moteris atsisukusi pasakė, kad ji važiavo. P. paklausė, ar galima būtų mašiną ištraukti. Liudytoja nurodė, kad ji P. V. atsakė, kad reikia keltuvo. Dar buvo susisiekusi su ūkininku, bet pastarasis atsisakė padėti, nes suprato, kad mašiną vairavo girti. Kai ji buvo prie automobilio, matė kaimyną M. bei R. B.. Prieš įvykį, ryte buvo mačiusi kaip P. V. mašiną vairavo ta mergina. Kas vairavo tuo metu, kai mašina įvažiavo į šalikėlę, nematė. Atvažiavus policijai, liudytoja pasitraukė toliau. Kitą rytą, P. kieme pamatė vaikščiojančią jo mamą ir pas juos užėjo. P. sėdėjo virtuvėje, o jo mama virtuvėje vaikščiojo ir sakė, kad moteris miega kambary ir kad gėdijasi užeiti pas ją. Tada į kambarį užėjo ji pati ir ten gulėjusios merginos paklausė ar ji vairavo automobilį, ji sakė, kad sunkiai prisimena. Kai ji paskambino policijai, M. Č. rėkė, kad visi sakytų, jog jis vairavo. Ji buvo pažadėjusi M. Č. 2000 Eur. Ta mergina ryte sakė: „jei M. Č. sutiks, P., aš sumokėsiu tuos 2000 Eur ir bus byla išspręsta“. Ji dar pasakė: „P., nepergyvenk, rytoj aš nuvažiuosiu ir viską prisipažinsiu, sumokėsime tas baudas ir išsispręs“.
Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eidama į parduotuvę pamatė, kaip į ją atlėkė mėlynos spalvos mašina. Matė, kad už vairo sėdėjo mergina, o šalia jos kaltinamasis. Eidama staiga išgirdo garsą. Atsisukus pamatė, kad mašina griovy. Išėjo R. B. ir paklausė, kas nutiko. Ji jam pasakė, kad mašina į griovį įvažiavo. Apie šį įvykį pranešė J. B..
Liudytojas M. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju P. ir panele vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo nuvykę į parduotuvę, automobilį vairavo mergina. Jis sėdėjo gale. Mergina įvažiavo į griovį. Panelė paprašė jo prisiimti už ją kaltę, sakė sumokės pinigų. Dėl išgerto alkoholio prisimena ne visas aplinkybes, bet tikrai prisimena, kad panelė vairavo.
Apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini). Griovyje dešinėje pusėje stovi automobilis T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojo durelės yra praviros, ant durų slenksčio matosi raudonos spalvos dėmės. Automobilio dešinės pusės bamperis sulūžęs, dešinės pusės rato padanga nusimontavusi, o priekinis stiklas dešinėje pusėje sudužęs. Automobilio salonas netvarkingas. Už vairuotojo, keleivio pusėje ant sėdynės, matosi raudonos spalvos dėmės. Po apžiūros paimta: raudonos spalvos nuoplova 1 vnt. ir automobilis „T. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-20).
Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad 2020 m. liepos 21 d. papildomai apžiūrėtas automobilis T. P. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Darbininkų g. 4, Jonava, saugomų automobilių aikštelėje. Automobilio priekinis stiklas ties priekine keleivio sėdyne yra sudaužytas. Automobilio priekinis dešinės pusės ratas yra nuleistas. Dešinės pusės automobilio sparnas sudaužytas. Atidarius vairuotojo dureles, ant slenksčio matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant automobilio galinės sėdynės matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant keleivio priekinės sėdynės atlošo, galinėje dalyje, matoma rudos spalvos dėmė. Be kitų pėdsakų apžiūros metu rastas ir paimtas vatos tamponas su galimais biologiniais pėdsakais nuo įdaužos automobilio viduje, 21 vnt. nuorūkų, kurios rastos ir paimtos iš automobilio nuo grindų priešais vairuotojo sėdynę (1 t., b. l. 21-43). Teisiamojo posėdžio metu paskyrus biologinę ekspertizę, siekiant identifikuoti asmenį, sėdėjusį priekinėje keleivio sėdynėje, buvo paskirta biologinė ekspertizė, kurios išvadomis nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2020 m. liepos 21 d. apžiūrint automobilį T. P. valst. Nr.(duomenys neskelbtini), nuo priekiniame stikle buvusios įdaužos (automobilio viuduje), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nes rastos žmogaus DNR kiekis per mažas genotipui nustatyti (3t b.l.4-6).
Objektų apžiūros protokolu, bei teisiamojo posėdžio metu apžiūrėta 30 vnt. policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti policijos pareigūnų, liudytojų bei kaltinamojo veiksmai įvykio Ivetoje. Vaizdo įrašuose matyti, jog jie daryti 2020 m. gegužės 6 d. laikotarpyje nuo 19:19:23 val. iki 20:32:43 val.
Vaizdo įraše „2020_0506_191923_003“ (protokole pažymėtas Nr. 1) užfiksuota, kad šalikelėje stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aplink automobilį mėtosi įvairios detalių nuolaužos. Ant kelmo sėdintis vyras (M. Č.) į policijos pareigūnų klausimą, kas vairavo automobilį, atsako, jog vairavo jis (M. Č.). Greta stovi vyras ( P. V.) ir moteris (A. M.). Pareigūnams paklausus kas vairavo automobilį, M. Č. atsako, kad jis, pradeda keiktis. M. Č. veidas yra kruvinas, bet medikų pagalbos jis atsisako. Prie M. Č. stovintis vaikinas sako, kad vairavo ne jis. M. Č. kartoja, kad jis vairavo. Vaikinas prisistato kaip M. Č. sūnus.
Vaizdo įraše „2020_0506_191932_002“ (protokole pažymėtas Nr. 2) užfiksuota, kad policijos pareigūnas paklausia kas vairavo automobilį, vyras (M. Č.) atsako, kad jis, šalia jo stovintis vaikinas sako, kad jis negalėjo vairuoti, juk stiklas sudaužytas. M. Č. yra kruvinu veidu, bendrauja nerišliai. Klausia pareigūnas kas dar važiavo. A. M. nurodo, kad jie visi trys (rodo ranka į P. V., į save ir į M. Č.).
Vaizdo įraše „2020_0506_194419_008“ (protokole pažymėtas Nr. 11) užfiksuota, kad yra atvykusi greitoji medicinos pagalba. Pareigūnė atidaro tarnybiniame automobilyje esančią sulaikymo patalpą, kurioje yra vyras (M. Č.). Priėjusi medikė klausia kas atsitiko. M. Č. atsako, kad nieko, nori išlipti, jam neleidžia.
Vaizdo įraše „2020_0506_194918_009“ (protokole pažymėtas Nr. 13) užfiksuota, kad medikė apžiūri M. Č.. Prieina pareigūnas ir klausia M. Č. kas vairavo, M. Č. atsako, kad „aš“. Prieina prie M. Č. vaikinas, kurio veido nesimato ir klausia - „kas vairavo? kad tikrai ne tu“. M. Č. atsako: „žinau, kad ne aš“. Vaikinas jam atsako: „tai gerai, tai kas vairavo, P.?“ M. Č. atsako: „P.“. Pareigūnė klausia vaikino, kodėl jis taip sako, kad kitas vairavo. Vaikinas atsako: „dėl to, kad jis nesąmones šneka, girtas jis, kad ta moteris nesąmones kalba, buvo priėjęs tas P. ir sakė, kad moteris vairavo, po to, kad neatsimena“.
Vaizdo įraše „2020_0506_194927_008“ (protokole pažymėtas Nr. 14, diskas 2 t.b.l.157) 19:51:25 val. užfiksuota, kad fone girdisi vyriškio balsas, kuris sako, jog tvarkėsi, kai išgirdo bumbtelėjimą, atėjęs pamatė stovinčią moterį, kuri prašė iškviesti greitąją. Jam paklausus, kas vairavo, moteris atsakiusi, kad vairavo ne ji. Į pokalbį įsiterpia kitas vyras, atpažįstamas kaip R. B., kuris nurodo, kad: „moteris išlipo iš keleivio pusės“. Taip pat R. B., parodęs ranka į M. Č., pasako, jog jis išlipo iš keleivio priekinės pusės.
Vaizdo įraše „2020_0506_195417_010“ (protokole pažymėtas Nr. 15. Įrašas diske 2 t.b.l.157) užfiksuota, kad filmuojama policijos automobilyje esanti sulaikymo patalpa. Vaikinas (kurio veido nesimato) kalbasi su iš balso atpažįstamu M. Č.. M. Č. sako, kad vairavo berniukas. Pareigūnė klausia ar jis priekyje sėdėjo. M. Č. sako, kad „aš pritrenktas esu“. Vaikinas sako, kad žmonės matė, kad mergina išlipo iš galo, tėvas iš priekinės keleivio pusės, o šitas P. iš tos kur vairavo.
Vaizdo įraše „2020_0506_195925_010“ (protokole pažymėtas Nr. 18, įrašas diske b.l.157, 2 t.) užfiksuota, kad medikė bendrauja su policijos automobilyje sėdinčiu M. Č.. 20:01:06 val. pareigūnas prieina prie vyriškio su juodos spalvos kepure ir languotais marškiniais (atpažįstamas kaip liudytojas R. B.) ir klausia ar jis matė, kad tas vyriškis, kur sėdi jų automobilyje išlipo iš keleivio pusės. Vyriškis (R. B.) atsako, kad taip, nes jis (R. B.) iš už kampo tvoros pjovė gyvatvorę, išgirdo smūgį, jis išėjo, moteris iš galo išlipo, „šitas ten kur stovi“ (rodo ranka į prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stovintį P. V.) – iš vairuoto pusės o „tas kruvinas“ – iš keleivio pusės.
Vaizdo įraše „2020_0506_200415_012“ (protokole pažymėtas Nr. 19) užfiksuota, kad pareigūnė klausia pas ką yra raktai, prieina prie P. V. ir A. M.. P. V. ieško džemperio kišenėse raktelių, įlipa į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pro priekines keleivio dureles, automobilyje sėdi ir ieško raktelių. P. V. atsako, kad neranda. A. M. sako: „galvojom pavažiuosim aš čia blaiviausias čia iki parduotuvės viskas gerai“. P. V. atsako, kad raktelių neturi, A. M. sako, kad pas jį. P. V. atsako, kad ten ir nuo jo namų. A. M. sako: „nu tai pas jį“. P. V. klausia: „kur jis“? Pareigūnė prieina prie tarnybinio automobilio ir klausia M. Č. ar jis turi automobilio raktus. M. Č. atsako, kad namuose, „rasiu“. Klausė pareigūnė ar buvo nubėgę jie į namus ir ten paliko raktus. M. Č. sako: „rasiu, rasiu“.
Vaizdo įraše „2020_0506_201422_013“ (protokole pažymėtas Nr. 24) užfiksuota, kad 20:17:41 val. pareigūnas pasikviečia vyrą su juoda kepure ir languotais marškiniais (liudytoją R. B.), kurio paklausia kaip viskas buvo t. y. iš kur išlipo vyriškis, sėdintis jų tarnybiniame automobilyje. Vyriškis (R. B.) sako: „jis (M. Č.) išlipo iš priekinės keleivio sėdynės, moteriškė sėdėjo gale, ji išlipo iš dešinės pusės. Moteriškė viską susirinko į maišelį ir sėdėjo ant kelmo, o vyriškiai išlipę abu nuėjo, pas tą, kur pas jus sėdi mašinoje ir jie labai greit grįžo.“ (1 t., b. l. 54-63).
2020 m. gegužės 7 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad P. V. pateikė automobilio „T. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73).
2020 m. gegužės 8 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad liudytojai A. M. sutikus, apžiūrėtas jos veidas, rankos. Jokių sužalojimų nei veide, nei ant rankų nėra (1 t., b. l. 105-107).
2020 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, failo pavadinimas "(duomenys neskelbtini)_20200520144507.mp3", kurį 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) @policija.lt Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VS tyrėjai pateikė liudytoja A. M.. Garso įrašo metu moteris kalba su vyru. Failo pavadinime matomas telefono numeris "(duomenys neskelbtini) ". Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad minėtą telefono numerį, kaip kontaktinį savo telefono numerį, nurodė įtariamasis P. V.. Pokalbio metu A. M. klausia P. V., ar šis nori, kad ji prisiimtų už jį kaltę, kad jis įvažiavo automobiliu į griovį ir P. V. atsako „taip“. A. M. nurodo, kad to padaryti negali, nes tada ji netektų apsaugos darbuotojo pažymėjimo ir negalėtų laikyti egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti. P. V. sako, kad pasiklaus advokato ar tikrai taip bus (1 t. b. l. 118-120). Teisiamojo posėdžio metu perklausius pokalbį, kaltinamasis patvirtino, kad tai buvo pokalbis vykęs tarp jo ir A. M..
Bendrojo pagalbos centro raštu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 6 d. pirmasis pranešimas fiksuotas 18 val. 25 min. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) bei antrasis pranešimas – 18 val. 52 min iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.158).
2020 m. birželio 9 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašai „2020 m. gegužės 6 d. 18-25-12 (duomenys neskelbtini)“, „2020 m. gegužės 6 d. 18-52-47 (duomenys neskelbtini)“, kuriuos pateikė Bendrasis pagalbos centras.
Garso įraše „2020 m. gegužės 6 d. 18-25-12 (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas V. M. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namo į griovį yra įvažiavęs automobilis T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o prie jo vaikšto kažkokia moteris. Operatorei paprašius paklausti ar jai reikalinga pagalba, V. M. atsako, kad nereikia ir kažkam užduoda klausimus: „o tai jūs čia vairavot pone? O kokia jums čia bėda atsitiko? Gal jums greitąją iškviesti? Nereikia greitosios?“ Operatorei V. M. sako, kad nereikia greitosios. Vėl girdisi kaip V. M. kažkam užduoda klausimus: „o čia jūsų automobilis? Ne jūsų? O kieno čia tas automobilis? Koks vardas draugo?“. V. M. sako operatorei, kad Paulius kažkoks vairavo.
Garso įraše „2020 m. gegužės 6 d. 18-52-47 (duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi A. M. praneša, jog (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis T. P., kurio keleivė ji buvo, įvažiavo į griovį. Paklausus pranešėjos, ar ji vairavo automobilį, ji atsako, kad ne (1 t., b. l. 158, 159-162).
2020 m. gegužės 29 d. VĮ „Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotis“ pranešimu nustatyta,kad 2020 m. gegužės 6 d. 19:31 val. buvo gautas GMP kvietimas pas M. Č.. Į GMP kvietimą vyko skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė I. Č.. Pacientui diagnozuota: nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Nukentėjusysis vykti į ligoninę atsisakė (1 t., b. l. 164-166).
2020 m. gegužės 6 d. neblaivumo nustatymo aktu P. V. alkotesteriu 7510 Nr. ARKB0322 pirmu pūtimu 2020 m. gegužės 6 d. 19:27 val. nustatytas 1,94 promilės girtumas, antru pūtimu 2020 m. gegužės 6 d. 20:33 val. - 1,81 promilės girtumas (2 t., b. l. 1).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo įrašai aptvirtina, kad 2020 m. gegužės 6 d. 19.23 val. A. M. nustatytas 1,98 promilės girtumas, 21.27 val. M. Č. nustatytas 3,51 promilės girtumas, 23.33 val. - 3,00 promilių girtumas (2 t., b. l. 5-6).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma nustatyta, kad automobilio T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. V. (1 t., b. l. 67).
2020 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės, bei prie bylos pridėtomis telefoninių pokalbių išklotinėmis (kompaktinis diskas) nustatyta, kad išanalizavus P. V. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotinę, nustatyta, kad užfiksuoti jo skambučiai su A. M. (Nr. (duomenys neskelbtini)): 2020 m. gegužės 6 d. 21:32 val., 22:36, 22:52, 23:04, 23:40, 23:42. 2020 m. gegužės 7 d 00:43, 00:45, 00:56, 01:00, 01:05, 01:12, 01:13, 01:27. 2020 m. gegužės 6 d. (visą dieną) prisijungimo vietą rodo (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) prisijungimą rodo 2020 m. gegužės 5 d. nuo 12:59 iki 16:12; nuo 2020 m. gegužės 5 d. 16:25 Batėgalos k., Jonavos r.
Nustatyta, kad P. V. teelefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauta su J. B. (Nr. (duomenys neskelbtini)): 2020 m. gegužės 6 d. 22:19 val., 2020 m. gegužės 7 d 07:44, 09:13, 11:12, 12:48, 14:43, 15:56, kasdien nuo 2020-05-10 iki 2020-05-15, nuo 2020-05-17 iki 2020-05-21, nuo 2020-05-24 iki 2020-05-27, nuo 2020-05-30 iki 2020-06-05, nuo 2020-06-07 iki 2020-06-15, nuo 2020-06-18 iki 2020-06-20, 2020-06-23, 2020-06-24, nuo 2020-06-26 iki 2020-06-30, 2020-07-02, 2020-07-03, nuo 2020-07-06 iki 2020-07-09, 2020-07-13, 2020-07-16, 2020-07-17, 2020-07-30, 2020-08-05, 2020-08-07, nuo 2020-08-09 iki 2020-08-11, 2020-08-16.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta pilnai. Nors kaltinamasis P. V. savo kaltės nepripažino ir neigė 2020 m. gegužės 6 d. vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus. Šie kaltinamojo parodymai paneigti teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Kaltinamojo P. kaltę padarius nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojo R. B. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad būdamas lauke, išgirdo duslų smūgį, po kurio praėjus 10-15 sekundžių po smūgio pamatė, kad šalia nuo kelio nuvažiavusio automobilio vairuotojo durelių stovi kaltinamasis, netoli priekinių keleivio durelių sėdi M. Č., o moteris stovėjo iš dešinės keleivio pusės arčiau mašinos galo ant šaligatvio, netoli Michailo. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kas vairavo automobilį nematė, tačiau iš nurodyto asmenų išdėstymo, padarė išvadą, kad vairavo P. V.. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 90, 94-95) matyti, kad liudytojas buvo aiškiai nurodęs, kad M. Č. per „dešinės pusės keleivio dureles išvirto į lauką“, pro galines dureles dešinės pusės išlipo moteris, o pro vairuotojo dureles išlipo jų kaimo Kaukazo gatvės gyventojas (P. V. gyvena Kaukazo gatvėje). Ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė kategoriškai, kad „moteris tikrai automobilio nevairavo, nes ji sėdėjo gale“. Būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus pagrindžia ir vaizdo įrašai, peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įraše „2020_0506_194927_008“ (protokole pažymėtas Nr. 14, diskas 2 t.b.l.157) 19:51:25 val. užfiksuota, kad fone girdisi vyriškio balsas, kuris sako, jog tvarkėsi, kai išgirdo bumbtelėjimą, atėjęs pamatė stovinčią moterį, kuri prašė iškviesti greitąją. Jam paklausus, kas vairavo, moteris atsakiusi, kad vairavo ne ji. Į pokalbį įsiterpia R. B., kuris nurodo, kad moteris ir M. Č. išlipo iš keleivio pusės. Vaizdo įraše „2020_0506_195925_010“ (protokole pažymėtas Nr. 18, įrašas diske b.l.157, 2 t.) užfiksuota, kad liudytojas R. B. į pareigūnų klausimą ar jis matė, kad M. Č. išlipo iš keleivio pusės, atsakė, kad taip, nes jis (R. B.) iš už kampo tvoros pjovė gyvatvorę, išgirdo smūgį, jis išėjo, moteris iš galo išlipo, „šitas ten kur stovi“ (rodo ranka į prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stovintį P. V.) – iš vairuoto pusės o „tas kruvinas“ – iš keleivio pusės. Vaizdo įraše „2020_0506_201422_013“ (protokole pažymėtas Nr. 24) užfiksuota, kad 20:17:41 val. pareigūnas pasikviečia vyrą su juoda kepure ir languotais marškiniais (liudytoją R. B.), kurio paklausia kaip viskas buvo. R. B. sako: „jis (M. Č.) išlipo iš priekinės keleivio sėdynės, moteriškė sėdėjo gale, ji išlipo iš dešinės pusės. Moteriškė viską susirinko į maišelį ir sėdėjo ant kelmo, o vyriškiai išlipę abu nuėjo, pas tą, kur pas jus sėdi mašinoje (M. Č.) ir jie labai greit grįžo.“ (1 t., b. l. 54-63). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad liudytojas yra subjektyvus, dėl jo įsūnio ir kaltinamojo turėtų teisinių procesų praeityje, tačiau akivaizdu, kad konkrečioje situacijoje, poveikis liudytojui buvo daromas siekiant paveikti jo parodymus kaltinamojo naudai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad po įvykio buvo sutikęs M., kuris jam pasakė: „nei tu matei kas važiavo, nei žinai nieko“. Jis pasakė: „tu nematei, kas važiavo“. Liudytojas nurodė, kad M. jis pasakė, kad ir nematė konkrečiai, kas už vairo sėdėjo. M. tada pasakė: „taip tada ir sakyk“. M. Č. ir iš karto po įvykio tvirtino vairavęs P. V. automobilį, ką vėliau paneigė. Liudytojo R. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įvykio vietoje, tiek iš esmės ir teisiamojo posėdžio metu yra tapatūs. Liudytojas patvirtino, kad po smūgio, pažiūrėjęs per tvorą, matė šalia automobilio vairuotojo durelių stovintį P. V.. Kiti du asmenys: M. Č. ir mergina, stovėjo dešinėje automobilio pusėje. Taigi, teismas liudytojo R. B. parodymais neturi pagrindo netikėti, ir juos vertina sistemiškai su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
P. V. kaltę pagrindžia ir liudytojas V. M. parodymai. Liudytojas patvirtino, kad išgirdęs garsą, nuėjo į įvykio vietą, kur vaikščiojo moteris, matė nueinančius vyrus. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį. Jis paklausė moters, ar vairavo ji, tačiau pastaroji paneigė, paaiškino, kad vairavo kitas asmuo, berods P.. Šiuos V. M. parodymus patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, perklausytas teisiamojo posėdžio metu. Įrašo pabaigoje, girdis kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambinęs V. M. uždavinėja klausimus įvykio vietoje esančiai moteriškei ir pats pakartoja iš įvykio vietoje buvusios moters išgirstą atsakymą, kad vairavo draugas Paulius.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. M. taip pat nurodė, kad transporto priemonę vairavo P. V.. Ji sėdėjo gale. Tokius parodymus liudytoja davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Policijos pareigūnų asmens kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad liudytoja įvykio vietoje pareigūnams tvirtinusi, kad transporto priemonę vairavo M. Č.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad pradžioje jai buvo gaila draugo P. V., todėl buvo susitarę sakyti, kad būtent M. Č. vairavo. Vėliau kai įsiblaivė bei nugirdo, kad kaimynė ir kaltinamojo mama pataria P. V., visą bėdą versti ant „bobos“, suprato, kad ji gali būti apkaltinta automobilio vairavimu. Nors atvykus apklausai ji pareigūnams pasakė tiesą, kad vairavo P. V., kaltinamasis jai skambinėjo ir prašė už jį prisiimti kaltę. Būtent dėl to ji kartą jam perskambino ir įrašė pokalbį tarp P. V. ir jos. Skambučio įrašą pateikė tyrėjai. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina prie baudžiamosios bylos pridėtas garso įrašas. Pokalbio metu A. M. klausia P. V., ar šis nori, kad ji prisiimtų už jį kaltę, kad jis įvažiavo automobiliu į griovį ir P. V. atsako „taip“. Teismas atmeta gynybos argumentus, kad A. M. pati paskambino P. V. ir išprovokavo minėtą pokalbį. Pokalbio turinys patvirtina, kad nors P. V. nebuvo aktyvus pokalbio dalyvis, tačiau į A. M. suformuluotą klausimą, ar šis nori, kad ji prisiimtų už jį kaltę, kad jis įvažiavo automobiliu į griovį ir P. V. atsako „taip“. A. M. nurodo, kad to padaryti negali, nes tada ji netektų apsaugos darbuotojo pažymėjimo ir negalėtų laikyti egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti. P. V. pasisiūlo paklausti savo advokato, ar nebus taip. Garso įrašo pavadinime „(duomenys neskelbtini).mp3“ fiksuoti duomenys nurodo, kad garso įrašas darytas 2020-05-20 14:45 val. su abonentu (duomenys neskelbtini). P. V. telefoninių pokalbių išklotinių duomenys (prie bylos pridėtas kompaktinis diskas) patvirtina, kad 2020 m. gegužės 5 d. jis eilę kartų skambino A. M., o būtent 14.45 val. fiksuotas išeinantis skambutis iš A. M. abonento (duomenys neskelbtini) P. V. į numerį (duomenys neskelbtini). Išklotinės patvirtina, kad po šio pokalbio, kaip ir žadėjo P. V. A. M., iš kart, 14.46 val. jis skambina savo advokatui į telefono abonento numerį Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodytas oficialiuose advokato pateiktuose dokumentuose (2t.b.l.32)). A. M. parodymus, kad ji sėdėjo automobilio gale, kai šis nuvažiavo nuo kelio, patvirtina ir liudytojo R. B. parodymai duoti įvykio vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu, kad jis matė, kaip ji iš kart po įvykio išlipo pro dešinės pusės dureles bei V. M. parodymai ir garso skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuriame ji iš kart po įvykio, iki atvykstant pareigūnams, sakiusi V. M., kad ne ji vairavo transporto priemonę, o draugas Paulius. Nors įraše tiesiogiai A. M. atsakymai nesigirdi, tačiau girdisi kaip V. M. juos atkartoja pagalbos centro operatorei.
Teisiamojo posėdžio metu M. Č. nurodė, kad transporto priemonę, kuomet ji įvažiavo į sankasą vairavo A. M.. Šiais liudytojo parodymais teismas netiki, nes šis liudytojas nuo pat įvykio tyrimo dienos davė prieštaringus paaiškinimus. Nustatyta, kad automobiliui nuvažiavus nuo kelio, vienintelis M. Č. buvo sužalotas. Jam kraujavo nosis. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio metu įdužo transporto priemonės T. P. valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas. Paskyrus teismo biologinę ekspertizę, nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2020 m. liepos 21 d. apžiūrint automobilį T. P. valst. Nr.(duomenys neskelbtini), nuo priekiniame stikle buvusios įdaužos iš automobilio vidaus, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tačiau rastos žmogaus DNR kiekis per mažas genotipui nustatyti (3t b.l.4-6). Kad būtent M. Č. „išvirto“ iš priekinės keleivio sėdynės nurodė ir liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, akivaizdu, kad stiklo įdauža susiformavo transporto priemonės nuvažiavimo nuo kelio metu priekinėje keleivio vietoje sėdinčio žmogaus kūnui kontaktuojant su priekiniu stiklu. Būtent M. Č. po įvykio buvo sužalotas, ką patvirtina vaizdo įrašai įvykio vietoje, iš kurių matyti, kad V. Č. apžiūrimas medikų, kad jam kraujuoja nosis. Taigi, remiantis liudytojų A. M., R. B. parodymais, bei aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad M. Č. transporto priemonei nuvažiavus nuo kelio, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. M. Č. parodymais , duotais teisiamojo posėdžio metu, kad jis sėdėjo automobilio gale, teismas netiki, nes jie prieštarauja aukščiau ištirtoms aplinkybėms. Be to, M. Č. prieštaringus parodymus davė ir įvykio vietoje, kur pareigūnams tvirtino, kad transporto priemonę vairavo būtent jis. Iš policijos pareigūnų asmens kamerų vaizdo įrašų, peržiūrėtų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad kelis kartus M. Č. įvykio vietoje nurodė, kad vairavo P.. Jo sūnui paklausus „kas vairavo? kad tikrai ne tu“, M. Č. atsako „žinau, kad ne aš“. Vaikinas jam atsako: „tai gerai, tai kas vairavo, P.?“ M. Č. atsako: „P.“. Pareigūnė klausia vaikino, kodėl jis taip sako, kad kitas vairavo. Vaikinas atsako: „dėl to, kad jis nesąmones šneka, girtas jis, kad ta moteris nesąmones kalba, buvo priėjęs tas Paulius ir sakė, kad moteris vairavo, po to, kad neatsimena“. (Vaizdo įraše „2020_0506_194918_009“ (protokole pažymėtas Nr. 13)).Vaizdo įraše „2020_0506_195417_010“ (protokole pažymėtas Nr. 15. Įrašas diske 2 t.b.l.157) užfiksuota, kad M. Č. sako, kad vairavo berniukas. Pareigūnė klausia ar jis priekyje sėdėjo. M. Č. sako, kad „aš pritrenktas esu“. Vaikinas sako, kad žmonės matė, kad mergina išlipo iš galo, tėvas iš priekinės keleivio pusės, o P. – iš tos kur vairavo.
Teismas netiki ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. B. ir J. G. parodymais dėl žemiau nurodytų priežasčių. Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eidama į parduotuvę pamatė, kaip į ją atlėkė mašina, kurią vairavo mergina, o šalia sėdėjo kaltinamasis. Netrukus išgirdo, kaip mašina nuvažiavo nuo kelio. Apie šį įvykį pranešė J. B.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. G. nebuvo nuosekli. Praėjus pusantro mėnesio po įvykio davė kiek kitokius parodymus. Ji ikiteisminio tyrimo pareigūnams teigė, kad nepaisant to, kad automobilis važiavo dideliu greičiu, ji atpažino priekinėje keleivio vietoje sėdinį kaimyną P, o kas vairavo nematė. Vėliau, pamatė, kaip iš automobilio pro vairuotojo dureles išlipo mergina. Daugiau iš to automobilio anot liudytojos, neišlipo niekas (1t.b.l.142). Vėliau papildomos apklausos metu savo parodymus patikslino, nurodydama, kad matė, jog transporto priemonę vairavo mergina, o gale sėdėjo trečiasis asmuo (1t.b.l.145). J. B. patvirtino, kad gavusi žinutę iš kaimynės G iš kart nuėjo pažiūrėti, matė ateinančius kaimynus. Nustatyta, kad liudytoja J. B. naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), J. G. – (duomenys neskelbtini). Telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad Jurgita G. J. Budrienei SMS parašė 18.45 val., vėliau pastaroji perskambino tik 19:09 val. Taigi, išklotinių duomenimis, J. G. galėjo pranešti J. B. apie įvykį 18:45 val., tai yra praėjus 20 minučių po įvykio, nes Bendrojo pagalbos centro raštu nustatyta, kad pranešimas apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį fiksuotas 18 val. 25 min. J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išėjusi į gatvę pamatė stovinčią P. V. mašiną. Matė, kad P. V. stovėjo ant žolės, matė M. Č. ir moteriškę. Ji kalbėjo su įvykio vietoje buvusiais asmenimis, taip pat buvo nuėjusi iki kaimyno paklausti, kaip galėtų pagelbėti ištraukti automobilį, o grįžusi pasakė, kad reikia skambinti į policiją. Matė, kaip moteris, skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Be to, girdėjo, kaip įvykio vietoje buvusi moteris į jos klausimą atsakė, kad būtent ji vairavo automobilį. Šiais liudytojos parodymais teismas netiki, nes prie bylos prijungtuose garso įrašuose Bendrajam pagalbos centrui, abiejų skambučių metu, šį klausimą uždavus A. M., ji nurodė priešingai, kad mašinos vairuotoja buvo ne ji. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip nurodo liudytoja, apie įvykį ji sužinojo iš J. G. SMS, kuri jai rašyta 18.45 val. , o A. M. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą fiksuotas 18.52 val. Taigi, liudytoja J. B. per 7 minutes nuėjo iki įvykio vietos, išsiklausinėjo kas atsitiko, kas vairavo, kokia pagalba reikalinga, nuėjo pas ūkininką dėl P. V. automobilio nutempimo, grįžo į įvykio vietą, ir pranešė, kad reikia skambinti policijai. Teismo manymu, nėra įmanoma visus šiuos veiksmus atlikti per 7 minutes, tad šie liudytojos paaiškinimai, prieštarauja objektyviai nustatytiems įvykiams, kurių laikas fiksuotas aukščiau nurodytomis techninėmis priemonėmis. Prieštarauja kitoms ištirtoms aplinkybėms ir liudytojos J. G. paaiškinimai, kad ji stovėdama nuošaliau nuo įvykio vietos, girdėjusi kaip A. M. siūlė M. Č. apsiimti kaltę, ir už tai jam žadėjusi sumokėti 2000 eurų. Filmuota medžiaga patvirtina, kad M. Č. sunkiai orientavosi erdvėje dėl girtumo, todėl bet ką jam paaiškinti buvo sudėtinga, kas matyti ir iš policijos pareigūnų bei medikų pokalbių su juo. Be to, iš karto po įvykio, kartu su P. V. iš įvykio vietos buvo išėjęs, vėliau grįžo, todėl labiau tikėtina, kad ne A. M., o būtent P. V., įkalbinėjo M. Č. prisiimti kaltę. Įvykio vietoje buvo prisirinkę ir daugiau žmonių, tačiau be J. B., niekas negirdėjo, kaip neva A. M. M. Č. siūlė 2000 eurų. Priešingai, įvykio vietoje buvęs R. B., ir pats M. Č. užklaustas sūnaus, nurodė, kad vairavo P.. Peržiūrėjus vaizdo įrašus iš policijos pareigūnų asmens kamerų, matyti, kad įvykio vietoje yra daug žmonių, tačiau J. B. tarp jų nesimato. Nors kaip nurodo liudytoja, ji įvykio vietoje buvo labai paslaugi, stengėsi padėti pašalinti įvykio pasekmes, tačiau pareigūnams nuėjusi nepasakė svarbių aplinkybių, kurias tvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tai taip pat verčia abejoti liudytojos sąžiningumu. Analizuojant telefoninių pokalbių išklotines (pridėtas CD) matyti, kad J. B. tą patį vakarą po įvykio 22.19 val. kontaktavo telefonu su P. V.. Kitą rytą taip pat fiksuoti pokalbiai tarp jų. 7.44 val., 09:13 val., 11:12 val., 12:48 val., 14:43 val., 15:56 val. Be to kasdien jie kontaktavo telefonu nuo 2020-05-10 iki 2020-05-15, nuo 2020-05-17 iki 2020-05-21, nuo 2020-05-24 iki 2020-05-27, nuo 2020-05-30 iki 2020-06-05, nuo 2020-06-07 iki 2020-06-15, nuo 2020-06-18 iki 2020-06-20, 2020-06-23, 2020-06-24, nuo 2020-06-26 iki 2020-06-30, 2020-07-02, 2020-07-03, nuo 2020-07-06 iki 2020-07-09, 2020-07-13, 2020-07-16, 2020-07-17, 2020-07-30, 2020-08-05, 2020-08-07, 2020-08-09 18.09 val. 2020-08-10 12.47 val. Kaip matyti, pokalbiai fiksuoti ir prieš nurodytos liudytojos bei liudytojos J. G. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, bei po jų. Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2020 m. birželio 26 d., J. G. - apklausta 2020 m. birželio 26 d. ir rugpjūčio10 d. Aukščiau nurodytos aplinkybės, bei tai, kad apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi ir prieštarauja kitiems teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, duoda pagrindą teismui šių liudytojų parodymais tikėti tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams.
Kritiškai vertinti ir paties kaltinamojo P. V. parodymai. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nuo pat įvykio pradžios kaltinamasis buvo pasyvus. Nors teigia, kad automobilį vairavo ne jisai, tačiau jisai apie įvykį nepranešė policijai, priešingai, iš karto po įvykio su M. Č. iš įvykio vietos pasišalino. Be to atvykus pareigūnams, melavo, kad automobilį vairavo M. Č., vėliau – apklausų metu, nurodė, kad vairavo A. M., nors pats telefonu nuolatos kontaktuodamas tiek su liudytoja A. M., tiek su jo naudai liudijančia J. B.. Būtent P. V. telefonu prašo prisiimti A. M. kaltę už jį. Kaltinamojo parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas, parodo teismui, kad kaltinamasis yra nesąžiningas, todėl jo parodymais teismas netiki.
Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog P. V. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, kadangi 2020 m. gegužės 6 d. apie 18:30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį T. P. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad alkoholio matuokliu 2020 m. gegužės 6 d. 19:27 val. nustatytas 1,94 promilės neblaivumas, o 20:33 val. – 1,81 promilės neblaivumas, todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad vairavimo metu P. V. buvo nustatytas1,81 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į transporto eismo saugumą. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nebaustas. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje du kartus baustas 2018 m. ir 2017 m. dėl greičio viršijimo, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 80-81). P. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbuotuoju, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą konsultacijoms lankosi nuo 2005 metų. 2019 m. sausio 4 d. buvo gydytas LSMUL Kauno klinikų psichiatrijos klinikoje. Paskutinė gydytojo psichiatro konsultacija – 2020 m. balandžio 6 d., dgn.: F41.3-kiti mišrūs nerimo sutrikimai. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 85-87).
Taigi, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam P. V. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neteistas, dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio administracine tvarka praeityje nebaustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir kritiškai nevertino savo elgesio. Vertinant aptartas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant jos terminą didesnį nei vidutinį – 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 8 d.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad P. V. vairuotas automobilis T. P. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilio T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. V.. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas bylos duomenimis yra pats kaltinamasis, todėl ši transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, yra konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
2020 m. gegužės 8 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui T. P. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi buvo pratęstas iki bylos išnagrinėjimo teisme (galutinio procesinio sprendimo priėmimo, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstinas ir taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam P. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.
Automobilio „T. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos su „body“ kamerų vaizdo įrašais, CD laikmena su BPC garso įrašais, CD laikmena su telefoninių skambučių išklotinėmis, CD laikmena su telefoniniu garso įrašu 1 failas (pokalbis tarp A. M. ir P. V.), du kompaktiniai diskai su vaizdo kamerų įrašais prijungti prie bylos teisiamojo posėdžio metu), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga, o vatos tamponas su raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuorūkos (21 vnt.) rastos ir paimtos iš automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vatos tamponas su galimai biologiniais pėdsakais, paimtais iš automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo įdaužos automobilio viduje, vatos tamponas su raudonos spalvos dėmės nuoplova iš automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo galinės keleivio sėdynės kairėje pusėje, vatos tamponas su raudonos spalvos dėmės nuoplova iš automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo slenksčio šalia priekinės keleivio sėdynės, vatos tamponas su raudonos spalvos dėmės nuoplova iš automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo slenksčio šalia vairuotojo sėdynės, A. M. DNR lyginamieji pavyzdžiai, M. Č. DNR lyginamieji pavyzdžiai, P. V. DNR lyginamieji pavyzdžiai, - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti P. V., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, P. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę automobilį T. P. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).
2020 m. gegužės 8 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pratęstas 2020 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, pratęsti ir taikyti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam P. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikinti.
Automobilio „T. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas su „body“ kamerų vaizdo įrašais, CD laikmeną su BPC garso įrašais, CD laikmeną su telefoninių skambučių išklotinėmis, CD laikmeną su telefoniniu garso įrašu 1 failas (pokalbis tarp A. M. ir P. V.), du kompaktinius diskus, prijungtus prie bylos teisiamojo posėdžio metu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga, o vatos tamponą su raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuorūkas (21 vnt.), rastas ir paimtas iš automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vatos tamponą su galimai biologiniais pėdsakais, paimtais iš automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo įdaužos automobilio viduje, vatos tamponą su raudonos spalvos dėmės nuoplova iš automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo galinės keleivio sėdynės kairėje pusėje, vatos tamponą su raudonos spalvos dėmės nuoplova iš automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo slenksčio šalia priekinės keleivio sėdynės, vatos tamponą su raudonos spalvos dėmės nuoplova iš automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo slenksčio šalia vairuotojo sėdynės, A. M. DNR lyginamuosius pavyzdžius, M. Č. DNR lyginamuosius pavyzdžius P. V. DNR lyginamuosius pavyzdžius, - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.