- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- I-3008-406/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00414-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunduose (b. l. 2-6, 18-22) nurodė, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio iki skundo padavimo dienos, t. y. 2018 m. kovo 2 d. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos buvo konvojuotas į kitas laisvės atėmimo įstaigas bei į bendrosios kompetencijos teismus. Teigė, kad jis yra neįgalus, jam pripažintas neįgalumas ir slauga. Pažymėjo, kad nepaisant jo neįgalumo, jis buvo konvojuojamas automobiliais, kuriuose reikėjo sėdėti ant kieto pagrindo, ko pasėkoje atsirasdavo žaizdos, skausmingos pragulos, buvo neįrengti saugos diržai, todėl jautėsi nesaugus, pykino, trūkdavo oro, nes nebuvo jokios ventiliacijos, žiemą būdavo šalta, vasarą – karšta, negalėdavo patogiai įsitaisyti ir jausdavosi suvaržytas, automobiliai buvo purvini, šiukšlini, pareigūnai iš jo tyčiojosi, demonstravo viešai šaunamuosius ginklus, todėl teko sapnuoti net košmarus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių konvojavimo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, pažeminimą ir baimę dėl gyvybės, dėl to atsirado 5 000 Eur neturtinė žala ir prašo ją priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 26-34) nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu (kėdės). Prieš pradedant konvojavimą, konvojus patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis –specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 "Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo". Kitų teisės aktų reglamentuojančių konvojavimo eigą nėra. Sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 109 p. Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų). Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimas ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas - konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą. Pažymėtina, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, Viešojo saugumo tarnyba konvojavo pareiškėją tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu (kėdės). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus apie konvojavimo metu, jo nuomone, pažeistas Konvojavimo taisykles, tačiau jokių nusiskundimų iš pareiškėjo nebuvo gauta. Pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sąlygų, pagrįsdamas juos nuomonėmis ir emocijomis, įvardindamas tai kaip faktinę ir teisinę visumą. Pareiškėjas skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sukeltus sveikatos sutrikimus bei priežastinį ryšį tarp jų ir konvojavimo sąlygų. Mano, kad pareiškėjo pretenzijos atsakovės atstovei yra nepagrįstos ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) pareigūnams jį konvojuojant laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki skundo padavimo dienos, t. y. 2018 m. kovo 2 d. atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo konvojavimas vyko automobiliais: „MERCEDES BENZ“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) „MERCEDES BENZ“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) „VW „Crafter“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) „VW „Crafter“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) VW “Crafter“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) VW “Crafter“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) VW “Crafter“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28).
Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.
Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte buvo nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog konvojavimo automobiliuose nebuvo ventiliacijos, žiemą buvo šalta, vasarą – karšta, buvo netinkamas apšvietimas, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Iš į bylą pateiktų matavimo protokolų (b. l. 78-79, 91-92, 93-95) matyti, kad konvojavimo automobilių, naudotų pareiškėjo pervežimui, ventiliacija iš esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus, jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotos konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 75, 77, 82, 84, 86, 88, 90, 98), bei VĮ Regitra transporto priemonėms išduoti registracijos pažymėjimai (b. l. 76, 81, 83, 85, 87, 89, 97, 99) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai ir kokiuose automobiliuose, jo nuomone, ventiliacijos, šildymo, apšvietimo sistemos neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pareiškėjo argumentai dėl nepatogių sėdimųjų vietų laikytini subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir nevertintini kaip pakankami atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Teismas taip pat akcentuoja, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.
Pareiškėjas teigė, kad konvojaus pareigūnams reiškė pretenzijas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius. Iš į bylą pateikto 2018 m. gegužės 3 d. tarnybinio pranešimo Nr. 47TP-1329 matyti, kad pareiškėjas į Viešojo saugumo tarnybą nesikreipė, jo skundų ar prašymų nėra užregistruota (b. l. 74). Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų pavardžių, kuriems buvo išsakęs nepasitenkinimą, taip pat nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Byloje duomenų arba atitinkamų įrašų apie tai, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, sveikatos pablogėjimo, būtų kreipęsis į konvojų konvojavimo metu, ar iš karto po jo, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigų sveikatos priežiūros specialistus, nėra pateikta.
Pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad konvojavimo automobiliai jo konvojavimo metu buvo nešvarūs, juose mėtėsi šiukšlės, šios aplinkybės nepaneigė ir atsakovės atstovė, tačiau, teismo nuomone, konvojuojamų automobilių švara priklauso nuo konvojuojamųjų asmenų higienos įgūdžių bei elgesio konvojavimo metu, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl nešvarių konvojavimo automobilių bei juose buvusių šiukšlių atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jo teisės buvo pažeistos, nes pareigūnai demonstravo viešai šaunamuosius ginklus.
Konvojavimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavimo metu buvo su ginklais, nepažeisdami konvojavimo tvarką reglamentavusių teisės normų.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų tyčiojimosi, žeminimo yra abstraktaus pobūdžio, nenurodant konkrečių aplinkybių, pagal kurias teismas galėtų nustatyti pareiškėjo nurodytus veiksmus atlikusius konkrečius pareigūnus, nepateikti kitas aplinkybes konkretizuojantys ir patvirtinantys įrodymai, todėl teismas negali vertinti, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės jo nurodytais būdais.
Nors pareiškėjas skunde teigė, jog jis yra neįgalus, todėl jam turėjo būti pritaikyta speciali konvojavimo aplinka, tačiau byloje esantys įrodymai, t. y. asmens bylos pažymose esantys gydytojo įrašai „etapu vykti gali“ patvirtina, kad pareiškėjas galėjo būti etapuojamas konvojavimo automobiliais ir kad jam konvojuoti turi būti sudarytos išimtinės sąlygos, jokių įrašų, nėra (b. l. 39, 41, 43, 45, 47, 50, 52, 54, 56, 58, 60, 62, 64, 66, 68, 70, 72). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos netinkamo jo konvojavimo aplinkybės nepasitvirtino, pareiškėjas buvo konvojuojamas nepažeidžiant Konvojavimo taisyklių nustatytų reikalavimų.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Viešojo saugumo tarnyba, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, tame tarpe kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.