Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

pagal ieškovo ieškinį Klaipėdos rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti atsakovo vienašališką kreditavimo sutarties Nr. KK 08/10/18L nutraukimą negaliojančiu. Reikalavimą grindė tuo, kad tarp šalių 2008-10-13 buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui kreditą būsto įsigijimui, o ieškovas įsipareigojo nuo sutarties sudarymo kiekvieną mėnesį mokėti kredito įmokas ir palūkanas pagal nustatytą mokėjimų grafiką bei vykdyti kitus įsipareigojimus kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kredito sutarties vykdymas buvo užtikrintas 2008-10-22 hipotekos lakštu, kurio pagrindu ieškovas įkeitė atsakovo naudai nekilnojamąjį turtą. Atsakovas vykdant sutartinius įsipareigojimus išmokėjo ieškovui pagal kredito sutartį 218.844,97 Eur kreditą. Kredito sutartis buvo pakeista 4 vėlesniais papildomais susitarimais:1) 2010-08-31 Nr. KKP 10/08/35MN, susitarta padidinti kreditą papildoma dalimi ir užfiksuoti negrąžinto kredito sumą bei nukelti kredito grąžinimo pradžios terminą į 2010-11-05; 2) 2011-04-05 Nr. KKP 11/04/11MN, susitarta dėl maržos pakeitimo; 3) 2012-04-11 Nr. KKP 12/04/31MN susitarta dėl maržos pakeitimo ir kredito grąžinimo pradžios termino nukėlimo į 2013-04-15; 4) 2013-04-09 Nr. KKP 13/04/21MN susitarta dėl maržos pakeitimo ir kredito grąžinimo pradžios termino nukėlimo į 2014-03-15. 2016-03-24 atsakovas vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą kredito sutartį, 2016-03-09 pranešimu informavęs, kad padarys tai kredito skolos nepadengimo iki 2016-03-24 atveju, remdamasis sutarties 11.1 punktu bei LR CK 6.217 str. ir 6.874 str. 2 d. , tačiau šiame sutarties punkte nebuvo numatyta kreditoriaus teisė vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Nurodė, jog ieškovas nuo 2008-10-29 iki 2016-03-24 atsakovui sumokėjo 48140,64 Eur kredito dalių (arba 22 proc.) ir 35922,14 Eur palūkanų (93 proc. iš priskaičiuotų palūkanų). Sutarties nutraukimo dienai ieškovo negrąžintas kredito likutis sudarė 187 899,27 Eur, iš jų 170 704,33 Eur skolos, 2 831,21 Eur pradelstos palūkanos, 14 268,73 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Nurodė, jog kredito sutarties bendrojoje dalyje buvo numatyta, kad įsipareigojimo nevykdymo palūkanų dydis sudaro 16 proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos. Jam neaišku, kokiais skaičiavimo metodais atsakovas nustatė 14 268,73 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Be to, jis nesutinka, kad visos kredito sutarties sąlygos buvo aptartos su juo, nes smulkus sutarties teksto šriftas akivaizdžiai užkirto kelią jam tinkamai perskaityti ir suvokti sutarties sąlygas. Nurodė, jog prieš sudarant sutartį, jis pateikė atsakovui turto vertės ataskaitą, iš kurios buvo matyti, kad įkeičiamo turto vertė sutarties sudarymo metu buvo 890 000 Lt (257 761, 82 Eur), nuo to laiko turto vertė nepasikeitė, todėl jo manymu nebuvo jokios grėsmės kredito grąžinimui. Atsakovui negrąžintas kredito likutis yra 170 704,33 Eur, arba 66 proc. turto vertės. Jis po kredito sutarties sudarymo tinkamai ir laiku mokėjo pakankamai didelę sumą, palyginus su pragyvenimo lygio Lietuvoje vidurkiu - apie 1500 Eur (5179,20 Lt) ir mano, jog, atsakovas, suteikdamas tokio dydžio kreditą, turėjo suvokti, kad prisiima riziką dėl galimo kredito negrąžinimo. Kreditas buvo paimtas asmeniniams poreikiams tenkinti - namo įsigijimui, tačiau jis negalėjo numatyti, kad ekonominė krizė, kuri prasidėjo 2008 m. užsitęs, ir jis susidurs su finansiniais sunkumais. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) verslo valdymo direktoriumi. Nuo 2014-06 mėn. įmonės įsiskolinimas pagal darbo užmokestį jam sudaro 136 089,11 Eur, todėl dėl kredito nemokėjimo jis nėra kaltas, nes jis negalėjo numatyti, kad negaus darbo užmokesčio. Skolos nemokėjimas buvo laikinas, ne nuolatinio pobūdžio, todėl nebuvo vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų (b.l.3-4, 190-193, I t.).