Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Mociškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2020 m. spalio 27 d., apie 21.20 val., kambaryje namo, esančio (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš nukentėjusiąją A. K. (sudavė vieną kartą delnu jai į kairį skruostą) ir sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą;

1.2. 2020 m. spalio 31 d., apie 23.30 val., kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš nukentėjusiąją A. K. (sudavė galva vieną kartą nukentėjusiajai į veidą, pataikė jai į nosį) ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. K. sveikatą (padarė jai poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą nosies srityje) bei sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis T. S. savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino visiškai ir parodė, kad:

2.1. 2020 m. spalio 27 d. apie 18 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino buvusios sugyventinės (su kuria nebeveda bendro ūkio) A. K. mama, kuri jam pasakė, kad jam reikia ateiti į A. K. namus, nes jų dukra viena namuose. Jis iškarto paskambino A. K., bet jos mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas. Kartu su draugu nutarė jos paieškoti, tačiau neradęs nutarė palaukti jos prie namų. Apie 21.20 val. pamatęs, jog A. K. grįžo į namus, nusekė paskui ją į namus. Jos namo laiptinėje – koridoriuje į antrą aukštą, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis delnu sudavė jai vieną kartą per kairįjį skruostą ir išėjo. Kitą dieną, apie 10 val., jis atėjo pas A. K. ir tarp jų vėl kilo konfliktas, kurio metu jis sudaužė nešiojamo kompiuterio ekraną. Po to jis iškarto išėjo iš A. K. namų. Jam būnant namo kieme atvyko policijos pareigūnai, kurie pristatė jį į policijos komisariatą;

2.2. 2020 m. spalio 31 d. apie 22 val. sužinojęs, kad nukentėjusiosios A. K. nėra jos namuose, būdamas neblaivus nuėjo patikrinti. Iš tiesų, tuo metu nukentėjusiosios namuose nebuvo, jų abiejų vaikas namie buvo su A. K. mama. Pasipiktinęs jis paskambino A. K. ir pareikalavo, kad ji sugrįžtų. Maždaug po pusantros valandos ji sugrįžo ir kur buvo jam nesakė, todėl supykęs kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), vieną kartą su galva sudavė jai į veidą ir pataikė A. K. į nosį. Nukentėjusioji telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. Taip nebūtų įvykę, jei būtų buvęs blaivus;

2.3. Supranta, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją A. K. pasielgė labai negerai. Dėl to, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją A. K., nuoširdžiai gailisi. Jis atsiprašė A. K.. Pasižada ateityje nebedaryti naujų nusikalstamų veikų (1 t., 105–106, 113–114, 121 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Fizinio skausmo sukėlimas 2020 m. spalio 27 d.

3.1.1. nukentėjusiosios A. K. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 21.20 val. jai būnant namuose ((duomenys neskelbtini)) pas ją atvažiavo jų dviejų dukros tėvas T. S. (su kuriuo kartu negyvena ir bendro ūkio neveda). Įėjęs į kambarį jis ėmė jai priekaištauti, kad ji bendrauja su kitu vaikinu ir sudavė jai delnu vieną kartą į kairį žandą, po to sučiupo ją už plaukų ir ėmė tampyti. Ji jam pasakė, kad daugiau nesirodytų jos namuose. Tada jis išvažiavo. Dėl tampymo už plaukų jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Kitą dieną (2020 m. spalio 28 d.) pas ją vėl atvažiavo T. S., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sudaužė nešiojamą kompiuterį. T. S. ją sumuša nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau dėl smurto ji į policiją nesikreipė (1 t., 13, 28–29 b. l.);

3.1.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., 18–19, 21 b. l.);

3.1.3. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji A. K.. Įvykio vietoje ji paaiškino, kad 2020 m. spalio 27 d. T. S. sudavė jai ranka į veidą, o 2020 m. spalio 28 d. jis sudaužė nešiojamą kompiuterį. T. S. nurodė, kad konflikto metu 2020 m. spalio 27 d. sudavė A. K. į veidą, o sudaužytas kompiuteris yra jų bendras turtas. Smurtu įtariamas asmuo T. S. pristatytas į policijos įstaigą (1 t., 23–24 b. l.);

3.1.4. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. K. kūne išorinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas; T. S. veiksmai galėjo sukelti A. K. fizinį skausmą (1 t., 47 b. l.).

3.2. Nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas 2020 m. spalio 31 d.

3.2.1. nukentėjusiosios A. K. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2020 m. spalio 31 d. apie 22.30 val. ji su savo seserimi išėjo pasivaikščioti. Grįžtant link namų jai paskambino T. S., kuris ėmė jai priekaištauti dėl namuose paliktos dukros ir liepė kuo greičiau sugrįžti. Apie 23.30 val. jai sugrįžus, kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), prie jos priėjo akivaizdžiai neblaivus T. S. ir pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu jis vieną kartą savo galva sudavė jai į veidą, pataikė nosį ir sukėlė fizinį skausmą. Ji iškarto iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė T. S.. Dėl abiejų įvykių ji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų T. S. neturi (1 t., 32, 48, 66–67 b. l.);

3.2.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., 53–54, 56–57 b. l.);

3.2.3. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji A. K.. Atvykus nukentėjusioji A. K. paaiškino, kad jai išėjus pasivaikščioti ir sugrįžus namo kieme T. S. iš galvos sudavė vieną kartą jai į veidą. Smurtu įtariamas asmuo T. S. (jam nustatytas 1,21 ‰ girtumas) buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (1 t., 59–60 b. l.);

3.2.4. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių sumušimas nosies srityje A. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 31 d. A. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas A. K. padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje; sužalojimas A. K. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; T. S. veiksmai sukėlė A. K. fizinį skausmą (1 t., 82 b. l.);

3.2.5. asmens girtumo patikrinimo alkoholio kieko matuokliu protokolu, iš kurio matyti, kad 2020 m. lapkričio 1 d. 1.04 val. T. S. nustatytas 1,21 ‰ girtumas (1 t., 61 b. l.).

3.3. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis T. S. kaltinime nurodytu laiku, nurodytose vietose ir nurodytomis aplinkybėmis du kartus smurtavo prieš nukentėjusiąją A. K., abu kartus sukėlė jai fizinį skausmą ir vieną kartą nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo T. S. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

4. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam T. S. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2020 m. gruodžio 10 d. buvo surašytas pranešimas (1 t., 193–195 b. l.), kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantamos ir jis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

5. Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs abi baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę dėl 2020 m. spalio 31 d. padarytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

6. Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, jie baigti), padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (anksčiau jis buvo teistas, teistumai išnyko; baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne visas jam paskirtas baudas (nesumokėtų baudų suma siekia 435 eurus); nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje; psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (1 t., 130–138, 141–187, 190–192 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – areštą, kurio trukmė yra mažesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą tokios bausmės trukmės vidurkį.

7. Minėtos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už jas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais).

8. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinė subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamasis T. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 0.20 val. iki 2020 m. lapkričio 2 d. 11.41 val. (1 t., 96, 99 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam skiriamos bausmės laiką.

10. Kaltinamajam T. S. 2020 m. spalio 28 d. ir 2020 m. lapkričio 2 d. nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., 124–125, 127–128 b. l.), kurios paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinamos.

11. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. spalio 27 d. veika) ir skirti jam bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų;

- BK 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. spalio 31 d. veika) ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti T. S. galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki arešto 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti T. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras.

T. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Išaiškinti T. S., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atkreipti T. S. dėmesį į tai, kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas to padaryti, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Nesutikdamas su paskirta bausme T. S. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. T. S. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.