- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- AS-822-724-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00379-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (5.1.22)-A5-4072, įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę pakartotinai išnagrinėti 2012 m. liepos 24 d. prašymą Nr. N12-1376 ir iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės priteisti 3000 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teismų.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu ir 15 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS146-201/2009, Nr. AS438-135/2009), nurodė, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. (5.1.22)-A5-4072, kuriuo 2012 m. liepos 24 d. pareiškėjo prašymas suteikti informaciją pagal kompetenciją persiųstas AB „Lietuvos energija“. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, prašymo suteikti informaciją persiuntimas kompetentingai įstaigai nelaikytinas atsisakymu teikti informaciją. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis nenumato ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus, nagrinėjimo administraciniuose teismuose. Kadangi skundžiamas raštas pareiškėjui nesuteikia jokių teisių ir nenumato pareigų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas vertino, jog skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo betarpiškai susiję su viešojo administravimo subjekto veiksmais pareiškėjo 2012 m. liepos 24 d. prašymą pagal kompetenciją persiunčiant AB „Lietuvos energija“, todėl atsisakęs priimti skundą dėl sprendimo panaikinimo, taip pat atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, kaip nenagrinėtinus teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 33-35), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Klausimas dėl skundžiamo rašto pobūdžio, jo teisinių sukeliamų pasekmių ir asmens teisių ir interesų pažeidimo, turi būti sprendžiami ne skundo priėmimo stadijoje, o nagrinėjant bylą iš esmės.
2. Skundžiamas sprendimas turėtų būti vertinamas kaip individualus teisės aktas ar viešojo administravimo institucijos veiksmas viešojo administravimo srityje – informacijos pateikimas. Tiek atsisakymas atlikti veiksmą, tiek informacijos pateikimas gali būti skundžiami administraciniam teismui. Dėl neteisėto atsakovo sprendimo – atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir vilkinimo, pareiškėjas nėra informuotas apie jo žemės sklypui neteisėtai taikomus apribojimus.
3. Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes sudaromos sąlygos tęsti detaliojo plano rengimą pareiškėjo sklype, kuriam pagal specialiojo plano sprendinius nepagrįstai ir neteisėtai taikomi apribojimai. Kadangi skunde keliami reikalavimai susiję su neteisėtais specialiojo plano sprendiniais, nesant akivaizdžių įrodymų, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, teismas neturi pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą, ypač kai yra pagrindas tirti norminio administracinio akto (specialiojo plano) teisėtumą (ABTĮ 111 str. 3 d.)
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų.
Skundžiamu Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-4072 (b. l. 17), pareiškėjas informuotas, kad jo 2012 m. liepos 24 d. prašymas pagal kompetenciją persiųstas AB „Lietuvos energija“.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).
ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010). Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010).
Pažymėtina, jog tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str.), arba, esant numatytoms sąlygoms, byloje priimti sprendimą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsniu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 24 d. prašyme Klaipėdos rajono savivaldybės merui prašė pateikti jam informaciją dėl 330 kv elektros perdavimo linijų Klaipėda – Telšiai, einančių per pareiškėjo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir pateikti jo žemės sklypo planą (schemą). Skundžiamu Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-4072 pareiškėjo prašymas pagal kompetenciją persiųstas AB „Lietuvos energija“.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau –Taisyklės) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų (toliau vadinama – asmenys) prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau vadinama – institucijos). Taisyklių 10 punkte numatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.
Vadovaujantis Taisyklių 41.2 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prašoma informacija yra kitoje įstaigoje, prašymas persiunčiamas kitai kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, ir apie tai per 3 darbo dienas nuo prašymo persiuntimo informuojamas pareiškėjas. Jeigu dalis prašomos informacijos yra toje įstaigoje, į kurią kreipėsi pareiškėjas, ir ją galima pateikti atskirai nuo visos prašomos informacijos, įstaiga informaciją pateikia šio įstatymo nustatyta tvarka; dėl kitos informacijos dalies šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka persiunčia pareiškėjo prašymą įstaigai, kuri ją turi (13 str. 2 p.).
Pažymėtina, kad Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnyje, kuriame pateikiamos pagrindinės įstatymo sąvokos, 10 dalyje valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (toliau – įstaigos) apibrėžiamos kaip atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, įmonės ir įstaigos, teikiančios asmenims viešąsias paslaugas; taip pat valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei arba savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, kai jos teikia informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą ir įvertinusi bylos faktinę medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą ir manydamas, kad nėra kompetentingas į jį atsakyti, galėjo jį persiųsti nagrinėti tik kitai viešojo administravimo įgaliojimus turinčiai įstaigai, kaip ji suprantama pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 10 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo skundą, turėtų, be kita ko, įvertinti, ar AB „Lietuvos energija“ yra tinkamas subjektas, kuriam atsakovas galėjo persiųsti pareiškėjo prašymą nagrinėti pagal kompetenciją. Teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovas neveikė įstatymų numatytu būdu ir pareiškėjui apskritai nėra pateikęs atsakymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalėtų susidaryti tokia situacija, kai pareiškėjas neturėtų teisės skųsti minėto atsakovo veikimo (neveikimo), kuris galimai prieštarauja Teisės gauti informaciją įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms ir galimai pažeidžia pareiškėjo teises, nustatytas minėtuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. (5.1.22)-A5-4072 yra informacinio pobūdžio dokumentas ir šioje proceso stadijoje konstatuoti, jog skundžiamas raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, nedaro įtakos jo teisėms bei interesams ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, yra nepagrįsta.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir pareiškėjo P. M. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.