- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2-17470-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11917-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- A. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 434,80 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė prašo nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka.
Ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-365/2015, kuris yra įsiteisėjęs, pripažino atsakovą A. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį 13 (trylikai) metų laisvės atėmimo. Nukentėjusiosios M. M. ir L. S. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymais kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. kovo 25 d. sprendimais Nr. (1.34.)7R-2109 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu patenkino prašymus ir nutarė M. M. ir L. S. kompensuoti iš viso 2 434,80 Eur sumą. Iš 2015 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymų Nr. 20602 ir Nr. 20603 nustatyta, kad ieškovė išmokėjo nukentėjusiosioms iš viso 2 434,80 Eur sumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei 2 434,80 Eur sumą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė kompensavo nukentėjusiems asmenims smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, todėl ji įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės atsirado žala, t. y. atsakovo. Dėl nurodyto yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 434,80 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246-6.249 straipsniai, CK 6.280 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 27,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 424 straipsniu, 428 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai: 2 434,80 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt keturių eurų, 80 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei jos prašymu bus išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.