Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2014-07-18 · Byla Nr. A2.2.-323-780/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-18
Bylos Nr.
A2.2.-323-780/2014
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00203-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Nukentėjusysis
K. A.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-323-780/2014;teisminio proceso Nr. 4-27-3-00203-2014-8;procesinio sprendimo kategorijos: 41.4; 52.3.
(S)LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. liepos 18 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant administracinėn atsa­ko­­­­mybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam K. A., išnagrinėjęs Č. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) , admi­nis­­tra­ci­nio teisės pa­­žei­dimo bylą, kurio­je jam surašytas administracinio teisės pažeidimo pro­­to­kolas pagal Lie­tu­vos Respublikos admi­­nis­tra­cinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 20 d., 11 val. Lazdijų r. sav., . (duomenys neskelbtini) ., savavališkai, tyčia užsitvėrė A. P. paveldėtojams R. A. ir K. A. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5945/0004:11, dalį, apie 45 a., bei žemės sklypą savavališkai naudoja savo ūkio reikmėms, t. y. gano gyvulius. Šiais veiksmais Č. R. savavališkai užgrobė R. A. ir K. A. priklausančio žemės sklypo apie 45 a. ir padarė 200 Lt turtinę žalą K. D., kuris tuo metu naudojosi šiuo žemės sklypu.

Šalies argumentai

Č. R. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad R. A. ir K. A. žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, kuris anksčiau priklausė jo motinai J. R., o dabar priklauso jo sūnui D. R.. Č. R. patvirtino, kad sklypų savininkai nesutaria dėl jų ribos ir ji nėra nustatyta pagal kadastrinius matavimus, kuriuos jis dar tik užsakė. Tvoros jis netvėrė ir S. Č. nerodė kur tverti. Tvorą pastatyti liepė ir vietą kur ją statyti nurodė jo motina J. R.. Jis patvirtino, kad A. yra užėmę jo sūnaus žemės sklypo dalį kitoje pusėje nei nutverta tvora, todėl atsitverdama šią sklypo dalį jo motina kompensavo sumažėjusią savo dalį kitoje vietoje.

Nukentėjusysis K. A. parodė, kad riba tarp jo žemės sklypo ir R. žemės sklypo yra viena ištisa linija. Jo paveldėtas žemės sklypas plane žymimas Nr. 53, o šį žemės sklypą kerta kelias. Užtverta tvora eina iki kelio ir aiškiai matosi, kad pratęsus užtvertą tvorą į kitą kelio pusę, ji kirstų jo kiemą ir lauko virtuvė atsidurtų R. Šią tvorą jis pamatė per Velykas, o kada ją pradėjo tverti nematė.

L. S. Č. patvirtino, kad tvorą pastatė jis, tačiau ją pastatyti liepė ir vietą kur ją statyti parodė J. R.. Tai buvo prieš Velykas. J. R. sakė, kad žemė priklauso jai ir ją reikia aptverti. Tvorą pastatė iki keliuko. Kitoj pusėj keliuko buvo A. tvora. Jeigu būtų tvorą tvėręs toliau, abi tvoros būtų prasilenkę. Č. R. anksčiau, prieš du metus, buvo sakęs, kad reikia užtverti tvorą, bet 2014 m. balandžio mėn. tvorą pastatyti liepė ne jis, o jo mama.

Liudytoja J. R. patvirtino, kad savo žemę, kuri ribojasi su Alksninių žeme, ji yra padovanojusi anūkui D. R.. Pastarasis yra ūkininkas ir laiko gyvulius. Kol anūkas būna išvažiavęs į užsienį, gyvulius prižiūri jo tėvas ir jos sūnus Č. R.. Liudytoja patvirtino, kad anūkas buvo grįžęs iš užsienio ir liepė tvora atitverti jo žemės sklypą nuo A. žemės, kurie yra užėmę dalį anūko žemės. Ji pati parodė giminaičiui S. Č. kur sukalti kuolus ir kurioje vietoje pastatyti tvorą. Jos sūnus Č. R. prie tvoros pastatymo neprisidėjo. Dabar atitvertoje žemėje ganosi jos ir anūko gyvuliai.

Liudytojas K. D. parodė, kad jis dirba A. priklausiančią žemę su jų leidimu. Kur dirbti žemę jam parodė savininkai. Ežia, skirianti gretimus sklypus, buvo aiški. Dabar dalis jo dirbamos žemės yra atitverta tvora. Liudytojas patvirtino, kad nuotraukoje (b. l. 25) matoma į kairę nuo tvoros apsėta žemė yra jo dirbama žemė, kuri priklauso A.. Jis nematė kaip tvora buvo užtverta ir kas liepė ją užtverti nežino.

Liudytojas J. V. patvirtino, kad gavus K. A. prašymą patikrinti sklypų ribą, jis, kaip nacionalinės žemės tarnybos specialistas, surašė 2014-05-09 žemės naudojimo patikrinimo aktą. Jis naudojosi P. A. nuosavybės teisės atkūrimo byla, joje esančiu abrisu, kuriame buvo pažymėtos sklypo ribos. Abrisas yra kokybiškas, sklypo ribos pririštos prie griovio. Su juostos pagalba pamatavęs nustatė, kad tvora yra A. žemės sklype. Tvora atitverta maždaug 30 arų P. A. žemės. Tarp gretimų sklypų riba yra vientisinė ir tiesi. Alksninio sklypą kerta kelias. Tvora užtverta iki kelio, o toliau yra A. sodyba. Jeigu tvora būtų nutverta dar toliau ji atsiremtų į A. sodybos vidurį ir padalintų sodybą.

2014-05-09 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 4ŽN-114.4.73.1-10 patvirtina, kad A. P. A. priklausančiame sklype, kadastro Nr. 5945/0004:11, už 13-15 m nuo sklypo ribos yra užtverta tvora ir užimta apie 0,45 ha sklypo. Sklypas ribojasi su D. R. priklausančiu žemės sklypu (b. l. 21).

Žemės plane pavaizduota tvora atitverto žemės sklypo dalis (b. l. 22).

Žemės sklypo nuotraukose užfiksuota tvora, kuri apdirbtą žemę dalija į dvi dalis ir kuri nesutampa su kitoje kelio pusėje esančia tvora (b. l. 22-29).

Notaro liudijimas ir nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypo, kadastro Nr. 5945/0004:11, kuriame yra tvora, savininkai yra K. A. ir R. A. (b. l. 11-13).

Žemės sklypo, planas ir abrisas patvirtina, kad riba tarp D. R. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5945/0004:46, ir K. A. bei R. A. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 5945/0004:11, yra tiesi linija (b. l. 45, 47).

Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. 5945/0004:46, priklauso D. R. (b. l. 55-56).

Ūkininko pažymėjimas ir Sodros pažyma patvirtina, kad D. R. yra ūkininkas, vykdo veiklą, moka Sodros įmokas (b. l. 58-59).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas Č. R. pats tyčia, sąmoningai ir savavališkai atliko privačios žemės užėmimo, aptveriant ją tvora, veiksmus, t. y. sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo privačią jam nepriklausančią žemę.

D. R. priklausančio žemės sklypo, planas ir abrisas patvirtina, kad riba tarp D. R. priklausančio žemės sklypo ir K. A. bei R. A. priklausančio žemės sklypo, yra tiesi linija, o skersai per abu sklypus eina kelias (b. l. 45, 47). Besiribojančių žemės sklypų nuotraukose matyti, kad užtverta tvora liudytojo K. D. dirbamą žemę, kuri priklauso nukentėjusiajam, dalija į dvi dalis (b. l. 23, 25, 28), kad užtverta tvora eina iki žemės sklypus kertančio kelio, o kitoje kelio pusėje ji nesutampa su tvora, einančia K. A. bei R. A. sodybos pakraščiu (b. l. 25, 26). Nuotraukose, kuriose matoma ir nauja tvora ir nukentėjusiojo sodyba (b. l. 25, 26) akivaizdžiai matyti, kad ant sklypų ribos teisėtai stovinti tvora ties nukentėjusiojo sodyba žymi sklypų ribą, pavaizduotą ir D. R. priklausančio žemės sklypo plane bei abrise (b. l. 45, 47). Akivaizdu, kad sklypų riba yra tiesi linija, o nukentėjusiojo sodyba yra prie pat šios ribos. Tačiau jeigu naujai pastatyta tvora būtų pratęsta ir į kitą kelio pusę, ji ne tik nesutaptų su seniai stovinčia ant sklypų ribos tvora ir nesudarytų su ja tiesios linijos, kaip tai pavaizduota žemės sklypų planuose, bet ir padalintų K. A. bei R. A. sodybą į dvi dalis. Tai aiškiai matyti iš minėtų nuotraukų (b. l. 25, 26), žemės sklypo plano ir abriso (b. l. 45, 47) bei Žemės naudojimo patikrinimo akto priedo – plano (b. l. 22), palyginimo. Tai reiškia, kad naujai nutiesta tvora neatitinka žemės sklypų planuose nurodytos sklypų ribos, nes tokia riba negali padalinti nukentėjusiojo sodybos. Pagal žemės sklypų planus visa K. A. bei R. A. sodyba turi būti viename žemės sklype, o sklypų riba ir ant jos esanti tvora turi būti tiesi ir į abu sklypus kertantį kelią iš abiejų kelio pusių sueiti toje pačioje vietoje, o ne prasilenkti. Tuo tarpu naujai pastatyta tvora su senąja tvora iš abiejų kelio pusių nesueina į tą patį tašką, o prasilenkia maždaug per Žemės naudojimo patikrinimo akte nustatytus 13-15 metrų (b. l. 25, 26). Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad naujai pastačius tvorą iš tiesų yra užimta dalis K. A. bei R. A. priklausančio žemės sklypo, kuria jie negali naudotis, nes ji yra atitverta tvora nuo likusios jų žemės dalies. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu kaip tik ir pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N 575-2494/2010, 2AT-16/2013).

Tačiau nustačius privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą būtina įrodyti, kad tą padarė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, nei nukentėjusysis K. A., nei liudytojas K. D. nematė kas pastatė tvorą nukentėjusiojo žemėje. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pagrindas surašyti protokolą Č. R. buvo S. Č. paaiškinimas, kad tvorą pastatyti jam liepė ir parodė kur ją statyti Č. R. (b. l. 16). Tačiau apklaustas teisme S. Č. šios aplinkybės nepatvirtino ir paaiškino, kad Č. R. daug seniau (prieš du metus) buvo sakęs, jog reikėtų pastatyti tvorą. Tuo tarpu 2014 m. balandžio mėnesį tvorą pastatyti jam nurodė Č. R. motina J. R., kuri ir parodė kurioje vietoje reikia statyti tvorą. Liudytoja apklausta J. R. patvirtino, kad ji paprašė S. Č. pastatyti tvorą ir parodė jam kurioje vietoje ji turi būti. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad tvorą pastatyti prašė ir pinigų tam davė jos anūkas D. R., kuris ir yra žemės sklypo savininkas, o dabar atitvertoje žemės dalyje ganomi jos ir anūko galvijai. Liudytoja nurodė, kad jos sūnus Č. R. prie šios tvoros pastatymo neprisidėjo ir savo galvijų šioje žemėje nelaiko, kad šia žeme naudojasi jos anūkas D. R. ir ji, o Č. R. tik padeda prižiūrėti D. R. galvijus kol pastarasis būna užsienyje. Nekilnojamojo turto registro duomenys ir Sodros duomenys patvirtina liudytojos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad žemės sklypo savininkas yra D. R., kuris yra ūkininkas ir užsiima individualia žemės ūkio veikla (b. l. 55-56, 58, 59). Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis Č. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir byloje nėra nei vieno įrodymo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats tyčia, sąmoningai ir savavališkai atliko nukentėjusiojo žemės užėmimo, aptveriant ją tvora, veiksmus. Iš įrodymų visumos matyti, kad tvoros užtvėrimą nukentėjusiojo žemės sklype inicijavo gretimo žemės sklypo savininkas D. R., kuris savo močiutei J. R. nurodė pastatyti tvorą ir davė tam pinigų, o pastaroji šį nurodymą įvykdė ir tvorą pastatyti paprašė bei įrengiamos tvoros vietą parodė S. Č.. Todėl teismas pripažįsta, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atliko kokius nors nukentėjusiojo žemės užėmimo, aptveriant ją tvora, veiksmus.

Taip byloje nėra pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad užimta nukentėjusiojo žeme naudojasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes tą paneigė liudytoja J. R. ir pats Č. R., kurie patvirtino, kad atitvertoje žemėje ganomi jos savininko D. R. ir liudytojos J. R. galvijai. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nėra, o duomenys apie tai, kad D. R. iš tiesų yra ūkininkas, vykdantis veiklą ir mokantis mokesčius iš šios veiklos, patvirtina, kad užimta žeme naudojasi tie asmenys, kurie inicijavo ir organizavo jos užėmimą. Administracinės atsakomybės už šį pažeidimą prasme pripažintina, kad nepriklausomai nuo to, kas ir kada statė tvorą, kuria faktiškai užimama svetima žemė, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje požymiai yra to asmens veikoje, kuris žinodamas savo privataus žemės sklypo ribas ir toliau naudojasi visu užtvertu plotu. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas Č. R. nėra toks asmuo, byloje nėra įrodymų, kad jis atliko kokius nors veiksmus, sudarančius objektyviąją šio pažeidimo pusę, t. y. svetimos žemės užėmimą, todėl byla nutrauktina nesant Č. R. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tei­sė­jas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį Č. R. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka