- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-543-370/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- D.Ž., G.Ž., R.Ž.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D.Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-543-370/2007
Teisėjas A.Saulėnas Procesinio sprendimo kategorija 30.12.2; 50.11.4; 24.1 (S)
2007 m. spalio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant J.Dryžienei, dalyvaujant atsakovei D.Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1024-622/2007 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams D.Ž., G.Ž. ir R.Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-28 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2006 11 02 ieškiniu teismo prašė iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad Klaipėdos miesto civilinės saugos tarnyba savo laisvose tarnybinėse patalpose leido apsigyventi tarnybos darbuotojų D.Ž. ir G.Ž. trijų asmenų šeimai ir 1991-01-23 su D.Ž. sudarė patalpų nuomos sutartį. 1993-09-03 su D.Ž. darbo santykiai nutrūko, todėl atsakovai pagal nuomos sutarties 4 punktą privalėjo išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, tačiau neišsikėlė. Nuo 2002-06-04 minėtos patalpos yra ieškovės nuosavybė, tačiau atsakovai ieškovės reikalavimo išsikelti nevykdo.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo dalykas yra 1991-01-23 nuomos sutartis, todėl byla turi būti nagrinėjama vadovaujantis senąja Civilinio kodekso redakcija, pagal kurį taikytina 3 metų ieškinio senatis. Prašė taikyti ieškinio senatį. Taip pat nurodė, kad ieškovė teismui pateikė nepilną nuomos sutarties vertimą – neliko sutarties 7 punkto 2 dalies nuostatos, nurodančios, kad butas neatlaisvinamas , atleidžiant iš darbo dėl etatų mažinimo. Kadangi 1993-09-03 darbo santykiai su D.Ž. buvo nutraukti būtent dėl etatų mažinimo, jos šeima neprivalėjo išsikelti iš patalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-03-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad 1991-01-23 nuomos sutartis patvirtina, kad Klaipėdos miesto civilinės gynybos štabas suteikė D.Ž. patalpas jos darbo Civilinės gynybos štabe laikotarpiu. Kadangi minėtos patalpos nuo 2002-06-04 priklauso ieškovei, ji gali reikalauti pašalinti bet kokius jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovai jokių teisių į minėtas patalpas neturi, nuomos sutarčių su ieškove nėra sudarę. Neteisėtai užimdami ieškovei priklausančias patalpas, atsakovai vykdo tęstinį pažeidimą, kuriam ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną tą dieną, todėl ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į atsakovų atsikirtimą, kad ieškovė pateikė nepilną nuomos sutarties vertimą, nevertino aplinkybės, kad patalpos nuo 1991-01-04 turėjo tarnybinių patalpų statusą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nutrūkus darbo santykiams faktiniai nuomos santykiai tęsėsi toliau – iki 2001 m. pabaigos, o ieškovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą. Per visą laikotarpį nuo D.Ž. darbo santykių pasibaigimo iki 2005-05-31 niekas atsakovams nereiškė pretenzijų dėl išsikeldinimo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo patalpos, kuriose atsakovai gyvena septyniolika metų, yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, nevertino, kieno interesai – valstybės ar individo- šiuo atveju svarbesni.
Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas reikalauja iškeldinti atsakovus iš tarnybinį statusą turinčių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų remdamasis LR CK 6.620 str. nuostatomis ir motyvuodamas tuo, kad atsakovų teisė gyventi ginčo patalpose pagal 1991 01 23 nuomos sutartį yra pasibaigusi. Su atsakove D.Ž. darbo santykiai nutrūko 1993 09 03, todėl pagal sutarties 4 p. neatsižvelgus į darbo santykių pasibaigimo pagrindą atsakovė su šeima ir turtu privalėjo išsikelti iš gyvenamųjų patalpų.
Atsakovai nepripažindami ieškinio teigia, kad tokiam reikalavimui nėra įstatyminio pagrindo, nes nuomos sutartis buvo papildyta 7 punktu, kuriame buvo nurodyta teisė gyventi ginčo patalpose, jei darbo sutartis bus nutraukta dėl etatų mažinimo. Nuo darbo santykių pasibaigimo pagrindo niekas jų nekeldino, todėl yra suėjusi ieškinio senatis. Juos galima keldinti tik suteikiant kitą gyvenamąjį plotą.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas faktines bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovai ginčo patalpose gyvena be teisėto pagrindo. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės šeimai gyvenamosios patalpos buvo suteiktos 1991 01 23 sudarant tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 1991 01 04 išdavus tarnybinės gyvenamosios patalpos orderį pagal Klaipėdos m. vykdomojo komiteto 1990 12 22 sprendimą. Šalys tos aplinkybės, jog ginčo patalpos suteikimo metu ir iki šiol turi tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą, neginčija, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai ginčo patalpas užima neteisėtai. Ieškovas remiasi 1991 01 23 sutarties 4 punktu, kuris numato, jog nuomos sutartis nutrūksta nuo to momento, kai nuomininkė nutraukia darbo santykius, neatsižvelgus į darbo santykių pasibaigimo pagrindą. Atsakovai teigia, kad papildomu įrašu prie 7 punkto buvo sutarta, jog nereikės atlaisvinti patalpų, jei su nuomininke bus nutraukti darbo santykiai dėl etatų mažinimo. Kaip matyti, sutarties turinys yra prieštaringas, t.y. 4 p. nuostatos prieštarauja ranka įrašytam 7 punkto priedui. Tačiau, kolegijos nuomone, toks prieštaravimas šalintinas tiesiogiai taikant materialinės teisės normas, reglamentavusias socialines garantijas asmenims, gyvenantiems tarnybinėse gyvenamosiose patalpose pasibaigus tarnybinių patalpų suteikimo pagrindui. Ieškovas nenuginčijo, jog su atsakove D.Ž. darbo santykiai pasibaigė tuo pagrindu, jog ji buvo atleista iš darbo dėl etatų mažinimo ( darbuotojų skaičiaus mažinimo). Tarnybinių patalpų suteikimo ir darbo sutarties pasibaigimo metu galiojusių Butų kodekso 105 str. 8 p. ir LR CK 363 str. 6 p. nuostatos draudė iškeldinti iš tarnybinių patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto asmenis, atleistus iš darbo sumažinus darbuotojų skaičių ar etatus, todėl bet kuriuo atveju šalys sudarydamos 1991 01 23 nuomos sutartį negalėjo numatyti sąlygos, prieštaraujančios minėtai įstatymo imperatyviai nuostatai, todėl atsakovams turi būti taikoma įstatyminė garantija, jog atsakovė su savo šeimos nariais gali būti iškeldinama tik suteikus kitą gyvenamąjį plotą. Ši garantija turi būti taikoma iki šiol, nes priešingai pažeistų atsakovų teisėtus lūkesčius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai elgėsi tinkamai, t.y. ėmėsi įstatymų nustatyta tvarka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, stovi eilėje butui gauti ir tai ieškovui žinoma. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog nėra jokio įstatyminio pagrindo atsakovus iškeldinti iš ginčo buto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovas teisiškai įregistruodamas pastatą su ginčo patalpose gyvenančiais asmenimis turėjo žinoti apie šių asmenų teises ir perimti kartu su įsipareigojimais. Kadangi ieškovas tokios garantijos atsakovei D.Ž. suteikti negali, todėl reikalavimas iškeldinti nesuteikiant kito gyvenamojo ploto nepagrįstas ( LR CPK 185 str.). Dėl paminėtų priežasčių ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti ( LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Kartu priteistinos atsakovei D.Ž. 100 Lt žyminio mokesčio išlaidos, patirtos paduodant apeliacinį skundą ( LR CPK 93 str. 1 d., 4 ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš Klaipėdos m. savivaldybės 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų paduodant apeliacinį skundą D.Ž.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.