Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-03-31 · Civilinė byla Nr. 2-317-804/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
2-317-804/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03021-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
J. A.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-317-804/2014 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03021-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. kovo 31 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Nijolei Blaževičdalyvaujant ieškovei J. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. G. dėl pažeistų teisių gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo leisti derinti 582 m² ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturčio - A. G. - pritarimo raštu.

Ieškovė nurodė, kad jai kartu su broliu - atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)(toliau - Sklypas). Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, ant kurio be kita ko pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas. Atsižvelgiant į tai, 2012-10-15 Sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pasirašytinai suderintas su gretimo sklypo savininke B. C. bei sodininkų bendrijos „Vingis“ pirmininku. Atsakovas atsisako suderinti, t.y. pasirašyti Sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, tačiau aiškių atsisakymo priežasčių nenurodo, alternatyvios kadastrinių matavimų bylos nepateikė. Be atsakovo sutikimo ieškovė negali toliau suderinti vykdytojo atliktos kadastrinių matavimų bylos su Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriumi ir po to įregistruoti naujus matavimus nekilnojamojo turto registre, t.y. atsakovas nepasirašydamas kadastrinių matavimų dokumentuose, ir tokiu būdu neduodamas sutikimo, užkerta kelią tolesniam ieškovės teisių įgyvendinimui.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Jam procesiniai dokumentai įteikti ir apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismo nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės ir motyvai

Šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas).

Kasacinis teismas aiškindamas teisės normas dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra pasakęs, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4 punkte nustatyta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Taip yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip besiribojančio žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos A. T. 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Kaip nustatyta tiriant byloje esančius rašytinius įrodymus, IĮ „Topokada“ parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurią sudaro žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, žemės sklypo kadastro duomenys ir kiti dokumentai. 2012-10-15 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pasirašytinai suderintas su gretimo sklypo savininke B. Č. bei sodininkų bendrijos „Vingis“ pirmininku. Nei minėtame ribų paženklinimo akte, nei žemės sklypo plane nėra atsakovo parašo. Iš pateiktų kvietimų, siuntimo čekių kopijų matyti, kad atsakovui registruotu paštu 2012-10-19 buvo išsiųstas kvietimas atvykti ir pasirašyti ant kadastrinių matavimų bylos siekiant suderinti matavimus. 2013-06-03 registruotu paštu buvo išsiųstas pakartotinis kvietimas, taip pat laikantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3. punkte įtvirtintų reikalavimų pridėti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka).

Kaip nustatyta iš rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų, ieškovė ėmėsi visų priemonių siekdama tinkamai įgyvendinti savo teises. Atsakovą tinkamai, t.y. laikydamasi visų įstatymuose ir kituose tesiės aktuose įtvirtintų reikalavimų, informavo apie atliekamus kadastrinius matavimus bei pateikė visą reikalingą informaciją ir dokumentus.

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus.

Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus.

Atsakovas vengdamas bendradarbiauti su ieškove disponuojant bendru turtu bei nepateikdamas visiškai jokių tokio elgesio motyvų akivaizdžiai nepagrįstai trukdo ieškovei pilnai įgyvendinti savo teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.

Iš atsakovo priteistinos 12,34 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 98, 177, 178, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinius patenkinti visiškai:

leisti J. A. derinti 582 m² ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturčio - A. G. - pritarimo raštu.

Priteisti iš A. G. 12,34 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas