Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-245-743/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
1-245-743/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62520-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-245-743/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62520-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 15 d.LazdijaiLazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsi­lavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžia­mojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui – iš viso 60 val. (bausmę atlikęs, teistumo nėra); 2) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – 8 minimalių gyve­ni­mo lygių (MGL) dydžio (301,20 eurų) bauda (bausmė atlikta – 2017 m. gruodžio 1 d. bauda sumo­kė­ta savanoriškai), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. R. 2017 m. lapkričio 29 d., apie 20 val. 12 min., (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoho­lio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo arti­mą giminaitį – tėvą V. R., suduodamas šluotos kotu tris smūgius į dešinę koją, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. R. fizinį skausmą.

Kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo M. R. parodymais (b. l. 61–62), kuriuose savo kaltę jis pripaži­no visiškai. Paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 29 d. namuose visą dieną gėrė alų, buvo nuo jo aps­vaigęs. Vakare, grįžęs į savo kambarį, pasiėmė nešiojamą kompiuterį, naršė internete ir staiga dingo ryšys. Suprato, kad tėvas išjungė internetinio ryšio laidą, kuris buvo tėvo kambaryje. Supykęs iš virtuvės pasiėmė šepetį, nuėjo pas tėvą į kambarį ir jam, gulinčiam lovoje, šluotos kotu sudavė tris kartus į kojų sritį. Ir anksčiau tėvas išjungdavo modemą, nenorėdamas, kad jis ir mama naudotųsi internetu. Blaivus taip būtų nepasielgęs, dėl savo poelgio gailisi.

Nukentėjusiojo V. R. parodymais (b. l. 43–44), iš kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 29 d. vakare namuose gėrė alų. Išgėręs nuėjo į miegamąjį žiūrėti televizoriaus ir atsigu­lė į lovą. Sūnaus paprašė, kad jam atneštų kompiuterį, tačiau sūnus jo neatnešė, o pats juo naudojo­si. Kadangi sūnus neatnešė kompiuterio, todėl jis du kartus iš rozetės ištraukė internetinio ryšio laidus. Supykęs sūnus atsinešė šluotą ir jos kotu sudavė jam apie tris kartus į dešinę koją. Dėl suduo­tų smūgių jis jautė fizinį skausmą.

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1), iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 29 d. apie 20 val. 12 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo poli­ci­jos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) tarp pranešėjo ir sūnaus kilo konfliktas, abu neblaivūs. Atvykusiems policijos pareigūnams pranešė­jas V. R.paaiškino, kad konflikto metu jam sūnus šluotos kotu tris kartus trenkė į dešinės kojos blauzdą. Po suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą. Įvykio metu abu asmenys buvo neblaivūs. M. R. nustatytas 2,54 promilių, V. R. – 2,07 promilių neblaivumas.

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 15–18), iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 29 d. apie 20 val. 12 min. policiją kvietė V. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pareigū­nai, nuvykę į įvykio vietą nustatė, kad apie 20 val. 10 min. tarp sūnaus ir tėvo įvyko konfliktas, kurio metu abu buvo neblai­vūs, sūnus šluotos kotu sudavė tėvui tris smūgius į dešinę koją.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 24–29), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo virtuvėje prie džiovyklos yra šluota.

Daikto apžiūros protokolu (b. l. 31–32), kuriuo apžiūrėta įvykio vietos apžiūros metu paim­­­ta šluota, jos ilgis yra 1,22 m, kotas – medinis, pilkos spalvos, jo ilgis – 0,95 m, storis – 2,5 cm.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo tėvą, sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­ma­jam viešuosius darbus. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 99–101, 103).

Kaltinamasis M. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisi­pa­žino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą vei­ką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamasis teistas, baudą sumokėjęs (b. l. 87–88, 91–94, 97), baustas administracine tvarka (b. l. 84–86), nedirba (b. l. 80), psichikos ir priklau­somybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 83).

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakteri­zuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendini­mą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­ažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straip­snis).

Įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusi­kaltimą, smurtavo prieš savo tėvą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būda­mas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programo­se (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įparei­­gojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsitei­sė­jus (Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straip­s­nio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respubli­kos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, M. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, vieną sulai­ky­mo parą prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms ir į bausmės laiką įskaičius M. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (vieną parą), galutinę bausmę nustatyti 114 (vieną šimtą keturiolika) valandų viešųjų darbų, įparei­go­jant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, M. R. kartu su baus­me skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose progra­mo­se, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įparei­go­jimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti M. R., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numa­ty­tą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti M. R., jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reika­­laudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė