Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Algimantas Venckus

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo K. M. (K. M. , ankstesnė pavardė K. N. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarties, kuria K. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. sausio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ) įtariamas tuo, kad dirbdamas TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininku, veikdamas to paties būrio vado Č. M. suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais A. L. ir A. R. , tyčia nužudė dėl nukentėjusiųjų asmenų tarnybos pareigų vykdymo Vilniaus muitinės inspektorių A. M. , Vilniaus muitinės inspektorių S. O. , Vilniaus muitinės inspektorių R. R. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės Budėtojų dalies vyresnįjį policininką A. K. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės M-12 būrio policininką J. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „ARAS" policininką - stažuotoją A. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „ARAS" policininką - stažuotoją M. B. , t.y. nužudė daugiau kaip du žmones ir pasikėsino nužudyti Vilniaus muitinės inspektorių T. Š. žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

Č. M. 1991-07-30 apie 21-23 val. TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio bazėje, adresu: Valakampių 5, Vilniuje, parinko labai sunkaus nusikaltimo padarymui vykdytojus - A. L. , A. R. , K. M. ir įsakė jiems nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus. K. M. , sutikdamas vykdyti šį įsakymą dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymo, susitarė su Č. M. , A. L. , A. R. , kad jis kartu su A. L. ir A. R. nužudys Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus.

Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. L. ir A. R. nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. M. automobiliu UAZ nuvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991-07-31 apie 4-5 val. Vilniaus rajone, netoli Medininkų kaimo buvusiame Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje kartu su A. L. ir A. R. užpuolė Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, t.y. K. M. Medininkų muitinės posto teritorijoje, siekdamas įbauginti ir išvengti galimo ginkluoto pasipriešinimo grasino A. K. ir J. J. tyrimo metu nenustatytu, nesurastu šaunamuoju ginklu — 9 mm kalibro Makarovo pistoletu (PM), iš jo ne mažiau tris kartus tyčia šovė į automobilyje VAZ 2101 valstybinis Nr. 4687?? sėdėjusį J. J. bei padarė jam mirtiną kūno sužalojimą pilve, tuo palaužęs nukentėjusiųjų J. J. ir A. K. pasipriešinimą juos nuginklavo ir neteisėtai sulaikė. Tuo pačiu metu A. L. ir A. R. grasindami šaunamaisiais ginklais palaužė Medininkų muitinės posto vagonėlyje ir šalia vagonėlio buvusių T. Š. , A. M. , R. R. , A. J. , M. B. , S. O. pasipriešinimą ir juos neteisėtai sulaikė. Sulaikytus Lietuvos Respublikos pareigūnus, tame tarpe ir sunkiai sužeistą J. J. , K. M. kartu su A. L. ir A. R. bendromis pastangomis, tikslu nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į Medininkų muitinės posto vagonėlį, kur iš tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų - dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius. Šiomis aplinkybėmis K. M. kartu su A. L. ir A. R. veikdami bendrai Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje, iš trijų tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų - dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto (PM), tyčia šovė ne mažiau 16 šūvių į Medininkų muitinės poste dirbančių - A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. , T. Š. galvas, kitas kūno vietas ir:

A. M. padarė galvos kiauryminę šautinę žaizdą su kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų, galvos smegenų medžiagos ir dangalų pažeidimais, krūtinės ląstos dešiniosios pusės priekinio paviršiaus kiauryminę šautinę žaizdą su minkštųjų audinių pažeidimais, pilvo kiauryminę šautinę žaizdą, pažeidžiant kairiąją kepenų skiltį ir 10 šonkaulį dešinėje, kairiosios šlaunies kiauryminę šautinę žaizdą, nubrozdinimą dešiniosios šlaunies priekiniame vidiniame paviršiuje, nubrozdinimą dešiniosios plaštakos nugarėlėje, nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, nubrozdinimą dešiniosios blauzdos priekiniame paviršiuje, komplikacijas - masyvų išorinį ir vidinį kraujavimą, galvos smegenų ir plaučių edemą, nuo ko A. M. 1991-07-31 mirė;S. O. padarė šautinį kiaurinį galvos sužalojimą su kaukolės skliauto ir pamato priekinės daubos dešinės pusės lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymą, kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir požievyje, liestinį šautinį galvos sužalojimą su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose ir liestinį kaukolės skliauto pažeidimą, dešinės plaštakos šautinį kiaurinį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose ir I piršto delnakaulio lūžimą, nuo ko S. O. 1991-07-31 mirė;R. R. padarė šautinį kiauryminį galvos sužalojimą su kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, galvos smegenų vientisumo pažeidimą, kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais ir smegenų žievėje, dešinio žasto kiaurinį šautinį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų žasto audinių pažeidimu, nuo ko R. R. 1991-08-02 mirė;A. K. padarė šautinį kiauryminį galvos sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais ir smegenų žievėje, smegenų vientisumo pažeidimą, nuo ko A. K. 1991-07-31 mirė;J. J. padarė kiauryminę šautinę galvos žaizdą su kaukolės skliauto ir pamato kaulų, dangalų ir galvos smegenų medžiagos pažeidimais, kraujosruvomis po smegenų dangalais, kiauryminę šautinę krūtinės ląstos dešiniosios pusės žaizdą, pažeidžiant minkštuosius audinius, akliną šautinę pilvo žaizdą, pažeidžiant pjautuvinį kepenų raištį, dešiniosios pusės dešimtą šonkaulį prie stuburo, kiauryminę šautinę kairiosios šlaunies žaizdą, pažeidžiant minkštuosius audinius ir sutrupinant kairįjį šlaunikaulį, linijinį nubrozdinimą kaktos kairiojoje dalyje, momeninės pakaušio srities muštinę žaizdą, komplikacijas -masyvų išorinį ir vidinį kraujavimą, galvos smegenų ir plaučių edemą, nuo ko J. J. 1991-07-31 mirė;A. J. padarė kiauryminę šautinę galvos žaizdą su kaukolės kaulų lūžimu, daugybinėm skeveldrom, galvos smegenų medžiagos suardymu, komplikuotu stipriu išoriniu kraujavimu, nuo ko A. J. 1991-07-31 mirė;M. B. padarė du šautinius kiauryminius galvos sužalojimus su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose su kaukolės skliauto ir pamato dešinės pusės priekinės daubos lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymu, kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir smegenų kamiene, dešinio dilbio šautinį kiauryminį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su dilbio kaulų lūžimais, kairiojo žasto šautinį kiauryminį sužalojimą su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su žastikaulio skeveldriniu lūžimu, nuo ko M. B. 1991-07-31 mirė;

- T. Š. padarė šautinį kulkinį kiauryminį pavojingą gyvybei galvos sužalojimą, lydimą šautinės žaizdos kairiajame smilkinyje, kairio momenkaulio žvyno skylinio - skeveldrinio lūžimo, šautinės žaizdos dešiniajame momenyje, dešinio momenkaulio skylinio - skeveldrinio lūžimo ir galvos smegenų abiejų skilčių pažeidimo, kraujosruvą kairėje speninėje srityje, kaukolės pamato kaulų skersinį lūžimą vidurinėje duobėje su kraujo susikaupimu kairėje būgninėje ertmėje bei dešinės išorinės klausomosios landos plyšimu, paviršinę muštinę plėštinę žaizdą dešiniame sėdmenyje, stiprų dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus sumušimą, lydimą poodinės kraujosruvos ir giliųjų audinių hematomos, t.y. sunkų kūno sužalojimą, tačiau T. Š. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes T. Š. buvo suteikta kvalifikuota savalaikė medicininė pagalba.

Tokiu būdu K. M. , veikdamas Č. M. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su A. L. ir A. R. įtariamas tyčia nužudęs A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. ir pasikėsino nužudyti T. Š. ., t.y. įtariamasis K. M. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 10 p. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968, įsigal. 2003-05-01 redakcija).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. spalio 10 d. nutartimi įtariamajam K. M. paskyrė kardomąją priemonę suėmimą, 2007 m. spalio 11 d. nutarimu paskelbta jo paieška; 2007 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį. Įtariamasis K. M. sulaikytas 2007 m. lapkričio 28 d. 14 val. 10 min. Latvijos Respublikoje, jam Rygos miesto centrinis apygardos teismas 2007 m. lapkričio 30 d. paskyrė 80 parų suėmimą. Įtariamasis K. M. 2008 m. sausio 28 d. perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. nutartimi įtariamajam K. M. nustatė trijų mėnesių suėmimo terminą (iki 2008 m. balandžio 29 d.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi įtariamajam K. M. suėmimo terminą pratęsė 30 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi įtariamajam K. M. suėmimo terminą pratęsė dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2008 m. gegužės 28 d. 2008 m. liepos 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą įtariamajam pratęsė trims mėnesiams skaičiuojant jį nuo 2008 m. liepos 28 d. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi įtariamajam K. M. suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2008m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismas 2009 sausio 26 d. nutartimi K. M. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams.

Įtariamasis K. M. skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotai praktikai dėl kardomųjų priemonių pratęsimo, todėl turi būti panaikinta.

2008 m. sausio 28 dieną, remdamiesi Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Marcio Viljumo 2007 m. lapkričio 3 d. nutarimu bei Europos arešto orderiu, Latvijos Respublikos teisėsaugos pareigūnai jį perdavė Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnams. Tą pačią dieną Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje jam paskelbtas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 10 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 10 punkte, bei apklaustas kaip įtariamasis. Teigia, jog šios nusikalstamos veikos nepadarė. Pakartotinai pranešimas apie tokį patį įtarimą jam buvo pareikštas ir 2009 m. sausio 13d.. Tvirtina, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė.

Pažymi, kad 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog pagrįstas manymas dėl įtarimo padarius K. M. inkriminuojamą nusikaltimą, turi būti sukonkretintas pagal byloje surinktus objektyvius įrodymus, tačiau prokuratūra šio reikalavimo neįvykdė. Dėl to įtariamasis mano, jog kardomojo kalinimo sąlygomis jis laikomas remiantis ne objektyviais įrodymais, o vien tik subjektyvia nuomone pagrįstu „manymu". Toks suėmimo pagrindas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos įstatymų, tiek ir tarptautinių teisės aktų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje pamatinėms nuostatoms.

K. M. teigia, kad byloje nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių įtarti, jog jis padarė labai sunkų nusikaltimą. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra tik sukaupti faktiniai duomenys, patvirtinantys jo buvimą Vilniuje, Vilniaus OMON bazėje nusikaltimo padarymo metu, o šios aplinkybės jis niekada ir neneigė. Taip pat byloje yra daug ekspertizių aktų, specialistų išvadų, kitų procesinių dokumentų,kai kurių liudytojų parodymai, patvirtinančių paties įvykio faktą, tačiau niekaip nesusiejančių įvykio su jo dalyvavimu jame. Nurodo, kad nepagrįstas yra apygardos teismo nutartyje nurodytas argumentas, jog K. M. dalyvavimą jam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padaryme pagrindžia įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos, balistinių ir kitų ekspertizių aktai, tardymo eksperimento protokolas, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Įtariamojo nuomone, nei viename iš paminėtų procesinių dokumentų nėra jokių duomenų, nurodančių ar leidžiančių manyti, kad šį nusikaltimą galėjo padaryti K. M. . Pažymi, kad nei vienas iš liudytojų, net ir įslaptinti liudytojai Nr. 11 ir Nr. 12, nei nukentėjusysis T. Š. , nei kiti asmenys, nenurodė jo, kaip nusikaltimo vykdytojo ar dalyvio. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas skundžiamojoje teismo nutartyje išvardintų dokumentų, individualiai vertinant, neturi jokių duomenų, kurie leistų įvardinti jį kaip šį nusikaltimą padariusį ar kaip nors prie jo prisidėjusį asmenį, todėl negali būti pripažįstami pakankamais suėmimo termino pratęsimui pagrįsti. Be to, įtariamasis nurodo, kad teismas nutartyje neaptarė jokios galimybės dėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo, todėl pažeidė LR BPK 122 str. 7 d. nuostatas bei nekaltumo prezumpcijos principą.

Skunde teigia, kad teismas pratęsdamas suėmimo terminą tuo pagrindu, kad jis turi darbą, gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje, rodo, jo diskriminacinį požiūrį į užsienyje gyvenančius ir dirbančius asmenis. Nurodyti ryšiai užsienyje taip pat nepagrįstai įvertinti, kaip aplinkybė galinti paskatinti slėptis nuo teismo.

Toliau įtariamasis skunde tvirtina, kad bėgti (slėptis) neketina, nes tai paneigia Latvijos generalinės prokuratūros prokuroras Marcis Viljums savo interviu Lietuvos žiniasklaidos priemonėms. „Respublikos" dienraščio 2008 m. sausio 28 dienos straipsnyje „OMON smogiko Lietuvai nereikėjo" minėtas prokuroras tvirtino: „Jis niekad nesislapstė ir visą laiką su šeima gyveno Latvijoje. Gavome orderį ir turėjome jį sulaikyti. Anksčiau mūsų niekas neprašė to padaryti. Kai Lietuva paprašė, tada ir sulaikėme". Be to, tame pačiame straipsnyje teigiama, kad: „Lietuvos prokurorai taip pat tvirtina visą laiką žinoję, kur yra įtariamasis medininkų žudynėmis". Ikiteisminio tyrimo metu surinktoje ir teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog jis būdamas laisvėje vengs dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kadangi jis jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, nei vienas iš ikiteisminio tyrimo surinktų faktinių duomenų nenurodo, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo laikyti jį suimtu. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis dalyvavo padarant inkriminuojamą nusikaltimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Priešingu atveju būtų nepaisoma nekaltumo prezumpcijos principo ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

Be to, nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai nenumato suimti asmenį, nepadariusį nusikaltimo ir neįrodžius jo kaltės vien dėl to, kad jis Lietuvoje yra užsienietis, Lietuvoje neturi darbo bei gyvenamosios vietos, gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, anksčiau du kartus teistas, turi ryšių su užsienio valstybėmis, slapstosi kiti inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo bendrininkai. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei teisine sąmone, nei viena iš nurodytų aplinkybių, vertinant individualiai, neturi jokios reikšmės ir negali būti pripažįstamos pakankamu suėmimo pagrindu. Tvirtina, kad per beveik 18 metų pagrindiniai ir svarbiausi ikiteisminio tyrimo veiksmai jau turėjo būti atlikti, todėl tolimesnis jo laikymas suimto yra nelogiškas, nesąžiningas ir neteisingas.

Anot įtariamojo, sprendžiant suėmimo pagrįstumo ir skundžiamos teismo nutarties teisėtumo klausimą, būtina atsižvelgti į įstatymų leidėjo valią, išreikštą Lietuvos Respublikos Seimo pagrindinio ir papildomo komitetų patvirtintose išvadose ir jose išdėstytuose argumentuose. Europos Žmogaus Teisių Teismas Stogmuller v. Austria byloje pažymėjo, jog pagrįstas manymas, kad asmuo padarė nusikaltimą, yra būtina sąlyga jo suėmimui bei besitęsiančiam sulaikymui, bet praėjus tam tikram laikui vien tik šios sąlygos nebeužtenka. Teismas taip pat nurodė, jog šiuo pagrindu negali būti pateisinamas nepagrįstai ilgas sulaikymo laikas. K. M. mano, jog vertinant šias nuostatas turėtų būti nustatytas bendras suėmimo terminas, taikytinas tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek teisminiam nagrinėjimui.

Įtariamasis skunde nurodo, kad nuo įvykio momento praėjo jau 18 metų, suėjo senaties terminai, todėl suėmimo termino pratęsimas teismo nurodytais pagrindais esmingai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

Be to, tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas bylą, privalėjo konstatuoti ir konkrečiai nurodyti, kokie ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad būtent jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei kuo tai yra pagrįsta. Todėl apygardos teismas negalėjo rasti ir pripažinti pakankamai pagrįstu įrodymu tai, kas nėra nei nustatyta, nei patvirtinta, nei įrodyta.

Įtariamasis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą nepatikrino suėmimo skyrimui ir pratęsimui būtinų duomenų kilmės, atsiradimo priežasčių, jų tikroviškumo ir atitikimo tarpusavyje tiek kiekvieno atskirai, neanalizavo ir neįvertino nuosekliai dėstomų įtariamojo skundo bei gynybos argumentų, neatsižvelgė į Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Kliunkos viešą išaiškinimą bei Lietuvos Respublikos BPK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas. Pažymi, kad nagrinėjant senaties esmę ir prasmę reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui, todėl, įtariamojo manymu, faktiniai duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, praėjus daugiau nei 18 metų po įvykio, negali padėti nustatyti tiesos ir turi būti vertinami kritiškai.

Be to, nurodo, kad vadovaujantis senojo LR baudžiamojo kodekso nuostatomis senaties terminas, dėl jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos, pasibaigė prieš 7 metus, o pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. LR BK 95 str. nuostatas – prieš 2 metus. Atkreipia dėmesį į tai, kad senatį privaloma taikyti bet kurioje proceso stadijoje, nustačius, jog patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai yra pasibaigę.

Atsižvelgdamas į visa tai K. M. mano, kad 2009 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis pratęsti jam suėmimo terminą trims mėnesiams yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl prašo panaikinti šią nutartį ir paleisti jį teismo posėdžių salėje.

Įtariamasis K. M. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Įtariamojo K. M. skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad įtariamojo K. M. skunde, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo, kokių nors iš esmės naujų argumentų nenurodyta, t.y. savo prašymą motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiami pirmesni skundai dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęsiami kardomojo kalinimo (suėmimo) trukmės terminai.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Be to, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 10 punkte, Pagrįstai manyti, jog K. M. padarė įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia duomenų visuma, užfiksuota įvykio vietos apžiūrų protokoluose, papildomų įvykio vietos apžiūrų protokoluose, daiktinių įrodymų ir daiktų apžiūrų protokoluose, teismo medicinos, balistinių ir kitų ekspertizių aktuose, tardymo eksperimento protokole, liudytojų P. V. , A. K. , A. Z. , A. T. , M. M. , V. O. , A. S. , V. C. , A. B. , I. B. , T. G. , liudytojo Nr. 11, kuriam taikomas anonimiškumas, ir kitų liudytojų parodymų, bei parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, taip pat nukentėjusiojo T. Š. apklausų protokoluose bei kituose bylos dokumentuose.

Įtariamojo skunde akcentuojamas teiginys, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, pagrįstai leidžiančių įtarti, kad jis padarė jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą. Jis teigia, kad nei vienas iš skundžiamoje nutartyje išvardintų faktinių duomenų, vertinant jį atskirai, negali būti pripažintas pakankamu pagristai įtarti, kad K. M. dalyvavo nusikaltimo padaryme, todėl ir tokių duomenų visuma negali leisti pagrįstai manyti, kad įtariamasis dalyvavo minėtame nusikaltime. Apeliacinis teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas, nevertinamos įtariamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, todėl, ar K. M. kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą, priešingu atveju skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pateiktų išankstinį ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimą ir taip pažeistų teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo klausimą, paprastai vertina ikiteisminio tyrimo duomenis, o ne įrodymus (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis teismas mano, kad teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai patikimų duomenų padaryti išvadai, jog K. M. pareikštas įtarimas yra pagrįstas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai K. M. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas K. M. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs kardomosios priemonės suėmimo taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi K. M. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 10 punkte, padarymu, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo formuluotės (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (2004 m. gruodžio 30 d. LAT senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Apygardos teismas, darydamas išvada, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, pagrįstai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis nors ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje, šioje valstybėje gyvena kartu su sugyventine, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra užsienietis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat legalaus pragyvenimo šaltinio. Su Lietuva jo nesieja jokie socialiniai ryšiai, yra anksčiau du kartus teistas Latvijos Respublikoje. Be to, svarstant kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą teisme 2008 m. sausio 29 d. K. M. parodė, kad kelis kartus buvo Rusijoje verslo reikalais. Šiuos duomenis patvirtina ir byloje esanti Latvijos valstybės sienos apsaugos vyriausiosios valdybos pateikta informacija apie Latvijos Respublikos sienos kirtimą. Duomenys, esantys įtariamojo parodymuose bei minėtoje pažymoje Apeliacinio teismo nuomone leidžia manyti, kad įtariamojo išvykos į užsienį nėra epizodinės, o rodo nuolatinius ir stabilius ryšius su Rusijoje gyvenančiais asmenimis.

Įtariamasis skunde teigia, kad teismas, darydamas išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad K. M. bėgs (slėpsis), turėjo atsakingai įvertinti ir tai, kad per visą beveik 18 metų laikotarpį nevengė ikiteisminio tyrimo, nesislapstė nuo Latvijos ir Lietuvos Respublikų pareigūnų. Apeliacinis teismas pažymi, kad suėmimas K. M. pratęstas ne remiantis vien tuo, kad jis praeityje teistas ar dėl to, kad jis neturi gyvenamosios vietos ar pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, o dėl to, kad yra pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo. Teismas, padarydamas išvadą, kad įtariamasis būdamas nesuimtas bėgs (slėpsis), įvertino visas, taip pat ir įtariamojo akcentuojamas aplinkybes, ir Apeliacinio teismo nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad K. M. Latvijoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena kartu su faktine sutuoktine, t. y. sugyventine, turi legalų pragyvenimo šaltinį, nenustatyta, kad iki pristatant įtariamąjį į Lietuvą pagal Europos arešto orderį, jis vengė ikiteisminio tyrimo ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jo sugyventinė išnuomojo butą Vilniuje, tačiau, Apeliacinio teismo nuomone, šių aplinkybių nepakanka padaryti išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo matyti, kad byla yra itin didelės apimties. Be to, Vilniaus apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog byla yra ypač sudėtinga, nes ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti dar vieną pareigūną, nusikaltimui buvo iš anksto pasiruošta, jis padarytas kruopščiai slepiant nusikalstamos veikos pėdsakus bei įrankius, todėl tikrosioms bylos aplinkybėms nustatyti reikėjo atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų - atlikta daugybė ekspertizių, objektų, apžiūrų, apklausta labai daug liudytojų ir kt. Byloje nustatyti keturi įtariamieji, visi jie yra užsienio valstybių piliečiai, į Lietuvą atvyko siekdami padaryti nusikaltimą ir iškart po jo iš Lietuvos išvyko, užsienio valstybėse taip pat gyvena dauguma tyrimui svarbių liudytojų, todėl atliekant procesinius veiksmus būtinas bendradarbiavimas su kitų valstybių teisėsaugos pareigūnais, įvairių dokumentų vertimas į užsienio kalbas ir iš užsienio kalbų. Atsižvelgtina ir į tai, kad įtariamųjų, daugumos liudytojų darbas TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės daliniuose, taip pat tyrimui svarbių daiktų priklausymas šiems daliniams, nepavaldumas Lietuvos Respublikai neleido Lietuvos pareigūnams savalaikiai ir operatyviai atlikti būtinus tyrimo veiksmus, o pagal pavedimus užsienio valstybės prašomų veiksmų neatliko. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tam tikru nuoseklumu, pasirinkta tyrimo taktika, siekiant atskleisti nusikaltimą padariusius asmenis ir ištirti visas nusikaltimo aplinkybes. Šios priežastys pagrįstai leidžia teigti, kad byla yra ypač sudėtinga.

Įtariamasis skunde teigia, kad per beveik 18 metų pagrindiniai ir svarbiausi ikiteisminio tyrimo veiksmai turėjo būti atlikti, todėl tolesnis jo laikymas suimto yra nelogiškas ir neteisingas. Apeliacinis teismas pažymi, kad nors ikiteisminis tyrimas byloje vyksta pakankamai ilgai, tačiau tyrimo eiga ir jo metu priimami sprendimai bet kokiu atveju priklauso nuo esamos tyrimo situacijos. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atsiradus naujų duomenų, atsiranda būtinumas atlikti naujus ar papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tai bet kokiu atveju priklauso nuo esamos ikiteisminio tyrimo situacijos bei prokuroro pasirinktos tyrimo taktikos, todėl vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas trunka labai ilgai, savaime nepaneigia ypatingo bylos sudėtingumo. Daug laiko pareikalavo atsakymų į teisinės pagalbos prašymus iš užsienio valstybių gavimas, gautų dokumentų vertimai iš užsienio kalbų. Iki šiol negauti atsakymai iš Rusijos Federacijos dėl A. R. ekstradicijos, dėl kitų duomenų taip pat kitų procesinių veiksmų atlikimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikta daugybė ikiteisminio tyrimo veiksmų – įtariamajam K. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju, pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytojas T. G. , liudytojas Nr. 12, kuriam taikomas anonimiškumas,apklausti liudytojai I. A. , V. C. , V. B. , V. T. , R. L. Krasauskas, A. J. , R. A. , E. K. bei kiti liudytojai, gauti dokumentai Lietuvos Respublikos BPK 97 str. nustatytas tvarka, baigta 2007-11-23 pradėta sudėtinga krata Ešerinio ežere, išreikalauti kiti dokumentai, 2008-11-20 išsiųstas teisinės pagalbos prašymas dėl V. K. apklausos, 2008-11-20 išsiųstas teisinės pagalbos prašymas Rusijos Federacijai dėl V. V. apklausos , 2008-11-25 išsiųstas teisinės pagalbos prašymas Baltarusijos Respublikai dėl J. T. mirties fakto patvirtinimo, 2008-12-05 išsiųstas teisinės pagalbos prašymas Rusijos Federacijai dėl I. K. apklausos, 2008-12-02 išsiųstas teisinės pagalbos prašymas Rusijos Federacijai dėl V. B. apklausos, 2008-12-04 išsiųstas teisinės pagalbos prašymas dėl A. B. , išsiųsti kiti teisinės pagalbos prašymai, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Duomenys apie per paskutinius du mėnesius atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei atliekamus veiksmus rodo, kad ikiteisminis tyrimas vyksta pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas.

Be to, kaip matyti iš teismui patiektos baudžiamosios bylos medžiagos ši byla išskirta į du atskirus ikiteisminius tyrimus ir jiems suteikti kiti baudžiamosios bylos numeriai. 2009-01-16 yra paskelbta apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00003-09 pabaigą, LR BPK 218 str. numatytiems proceso dalyviams nustatytas terminas iki 2009-01-30 pateikti prašymus dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir pateikus prašymus iki 2009-03-30 susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl apygardos teismas dar ir dėl to pagrįstai pratęsė suėmimo terminą K. M. .

Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu privalu griežtai laikytis LR BPK 2, 44, ir 176 str. nuostatų bei siekti, kad bylos tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausią laiką. Tačiau pažymėtina ir tai, jog baudžiamojo proceso paskirtis neapsiriboja vien tik greitu nusikalstamų veikų atskleidimu. LR BPK 1 str. 1 d. numato, kad baudžiamasis procesas turi užtikrinti išsamų nusikalstamų veikų atskleidimą ir teisingą nusikalstamas veikas padariusių asmenų nubaudimą. Pagal LR Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Byloje galutinis procesinis sprendimas gali būti priimtas tik pilnai ir visapusiškai įvertinus surinktus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu visų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas reikalingas ir tam, kad surinkti ne tik įtariamojo kaltę patvirtinančius, bet ir įtariamąjį teisinančius duomenis.

Be to, skunde įtariamasis remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo Stogmuller v. Austria byla. Apeliacinis teismas pažymi, kad suėmimo terminas K. M. pratęstas nustačius BPK numatytos šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurie šiuo metu nėra išnykę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai nesvarstomi. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, K. M. Lietuvai išduotas tik 2008 m. sausio 28 d., remiantis Latvijos Generalinės prokuratūros prokuroro M. Viljumso 2007-11-03 nutarimu bei Europos arešto orderiu, todėl įtariamojo skunde nurodyti senaties terminai nėra pasibaigę.

Apeliacinis teismas mano, kad įtariamajam K. M. BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus suėmimo terminas nėra pažeistas. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo (kaltinamojo) teises, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Atsižvelgiant į visa tai, Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu K. M. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų. Apygardos teismas Lie­tu­vos Respub­li­kos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių apsaugos kon­ven­ci­jos 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies nuo­sta­tų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti at­im­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo K. M. (K. M. ) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 metų sausio 26 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.