Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Estijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „SATIVA Group OÜ“ (toliau – SATIVA Group OÜ) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas priimti papildomą sprendimą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1642-153/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovui „SATIVA Group OÜ“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir papildomo teismo sprendimo priėmimą, aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Priėmęs ieškovo ieškinį Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą nustatyti paruošiamųjų dokumentų būdu. Atsakovas 2014 m. gegužės 14 d. gavo teismo pranešimą dėl tripliko pateikimo per 14 dienų nuo ieškovo dubliko įteikimo dienos. Po dviejų dienų, t. y. 2014 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu, kadangi ginčas teismingas arbitražui. Prašymas priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas teismui pateiktas 2014 m. birželio 3 d. Teismas neįvertino, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, t. y. ji buvo nutraukta pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, todėl atsakovo prašymas negali būti sprendžiamas taikant CPK 98 straipsnį. Be to, atsakovas prašė priteisti ne tik išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet ir kitas bylinėjimosi išlaidas.CPK nuostata dėl priteisimo tik tų išlaidų, apie kurias pateikti įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra siejama su konkrečiu bylos nagrinėjimo momentu, kuris yra iš anksto žinomas bylos šalims, tokiu būdu sudarant galimybę iki šio momento pateikti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priėmus ieškinį ir palikus jį nenagrinėtu, šalims nėra žinomos aplinkybės, kada bus sprendžiamas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir iki kada šalys turi teisę pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-360/2010), sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors ieškovui buvo žinoma aiški atsakovo pozicija dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže, tačiau ieškovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą.Atsakovas, 2014 m. gegužės 14 d. gavęs teismo įpareigojimą pateikti tripliką, negalėjo numatyti, kad po dviejų dienų – 2014 m. gegužės 16 d. teismas priims nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, todėl neturėjo galimybės pateikti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pagrįstai nepriteisė atsakovo naudai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovas nebuvo pateikęs teismui tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, apie kurias įrodymai buvo pateikti po nutarties nutraukti civilinę bylą priėmimo.Atsakovas turėjo žinoti ir suprasti, kad teismas bet kada gali patenkinti jo prašymą ir civilinę bylą nutraukti, juolab, kad tokiam veiksmui atlikti CPK nenustatytas joks procesinis terminas. Todėl, atstovaujamas advokato ir elgdamasis apdairiai bei atsakingai, rūpindamasis savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, atsakovas įrodymus apie patirtas išlaidas turėjo pateikti iki 2014 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo.Išlaidos patirtos 2014 m. vasario – balandžio mėn., tad jokių kliūčių įrodymus pateikti iki 2014 m. balandžio 16 d. nebuvo. Be to, atsakovas prašymo atlyginti išlaidas neteikė teismui ir po 2014 m. balandžio 16 d. nutarties priėmimo, delsė ilgiau nei dvi savaites ir prašymą pateikė tik 2014 m. birželio 3 d. Todėl būtent atsakovas yra atsakingas už savo veiksmų pasekmes.Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, viršija Teisingumo ministro rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, nors advokato rengtuose ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomi tie patys argumentai. Kita vertus, atsakovui 2014 m. kovo 17 d. pateikus prašymą dėl bylos nutraukimo, nepaisant tokio prašymo buvimo, teismas jo neišsprendė du mėnesius, per kuriuos atsakovas vykdė teismo nustatytus įpareigojimus, dėl kurių iš esmės ir buvo patirtos atsakovo bylinėjimosi išlaidos (atsiliepimo pateikimas, priedų prie atsiliepimo vertimas į lietuvių kalbą ir kt.), kurių atlyginimo atsakovas dabar reikalauja iš ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai (CPK 89 str. 4 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Šios bendrosios civilinio proceso teisės normos taikomos visais atvejais, jei specialiosios teisės normos nenustato kitaip. Iš nurodytų nuostatų galima daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, jei teismas iki procesinio sprendimo, kuriame sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, neturi duomenų ir įrodymų apie tokių išlaidų dydį.

Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, kadangi apeliantas neturėjo galimybės anksčiau pateikti įrodymus apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, o 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimta šalių neinformavus apie rašytinį teismo posėdį šiuo klausimu.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, neturi pagrindo apelianto argumentus laikyti pagrįstais. Apelianto pateiktos byloje esančios sąskaitų faktūrų ir mokėjimų pavedimų kopijos (b. l. 74-92), patvirtina, kad visos išlaidos, kurių atlyginimo prašė apeliantas, patirtos iki 2014 m. gegužės 16 d., t. y. iki teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą priėmimo. Iš bylos dokumentų matyti, kad apeliantas 2014 m. balandžio 30 d. išrašytą sąskaitą apmokėjo tik 2014 m. gegužės 14 d. (b. l. 79), 2014 m. balandžio 11 d. išrašytas sąskaitas apmokėjo tik 2014 m. gegužės 16 d. (b. l. 87-89), o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui pateikė tik 2014 m. birželio 4 d. Jokių objektyviai pagrįstų duomenų apie kliūtis, sutrukdžiusias šiuos veiksmus atlikti anksčiau, apeliantas nepateikė. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą apie paties apelianto nepakankamai apdairų ir rūpestingą elgesį proceso metu. Apdairus ir rūpestingas byloje dalyvaujantis asmuo, nuo pat ginčo teisme pradžios nuosekliai laikęsis pozicijos dėl ginčo perdavimo nagrinėti arbitražo teismui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėjo ir galėjo numatyti, kad bet kuriuo pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos momentu gali būti priimta teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą. Todėl konstatuotina, kad apeliantas nepagrįstai ilgai delsė pateikti teismui įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas išsprendė jį atmesdamas tuo pagrindu, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie patirtų išlaidų dydį. Šios nutarties apeliantas neskundė atskiruoju skundu. Tokiu būdu apeliantas pats sutiko su teismo priimtu procesiniu sprendimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Tuo tarpu papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo SATIVA Group OÜ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės šios bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.