Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. 2013 m. balandžio 22 d. paleistas atlikęs bausmę;

2) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 8 mėnesiams. 2014 m. sausio 29 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - laisvės atėmimu 9 mėnesiams 10 dienų. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. baudžiamasis įsakymas subendrintas su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių. 2014 m. lapkričio 17 d. paleistas atlikęs bausmę;

4) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams. 2015 m. kovo 26 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

10) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. baudžiamasis įsakymas subendrintas su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu ir paskirtas areštas 90 parų. 2016 m. lapkričio 25 d. paleistas atlikęs bausmę;

14) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų. 2018 m. balandžio 13 d. paleistas atlikęs bausmę;

15) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. 2018 m. rugsėjo 20 d. paleistas atlikęs bausmę;

16) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. 2019 m. rugpjūčio 16 d. paleistas atlikęs bausmę;

17) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. 2021 m. spalio 7 d. paleistas atlikęs bausmę;

18) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų. 2022 m. birželio 30 d. paleistas atlikęs bausmę;

19) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų. 2023 m. kovo 3 d. paleistas atlikęs bausmę,

20) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų, 2024 m. gegužės 10 d. atlikęs bausmę paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, teistumas neišnykęs;

21) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų, 2025 m. vasario 14 d. atlikęs bausmę paleistas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 10 d. apie 12 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,71 promilių girtumas), žodinio konflikto metu trenkė iš lėkštės į nugarą savo sugyventinei A. Z. bei griebė A. Z. už plaukų ir juos pešė, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią J. M. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

J. M. 2025 m. rugpjūčio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad A. Z. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena apie 15 metų, adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso sugyventinei, tai yra savivaldybės butas, nes jame anksčiau gyveno jos tėvai, butas nebuvo privatizuotas, priklauso savivaldybei. Gyvena dviese, veda bendrą ūkį. 2025 m. rugpjūčio 10 d. jis buvo išėjęs pas draugą, vartojo alkoholį. Sugrįžo į namus, laiko negali pasakyti, dienos metas buvo, galėjo būti įtarime parašytu laiku, iki jų konflikto. Jis buvo jau gerokai išgėręs. Anksčiau jam buvo skirti apribojimai, buvo išduotas SAA orderis, jis negalėjo sugrįžti pas sugyventinę 15 dienų, todėl A. buvo sudėjusi jo gerus rūbus ir padėjusi už durų koridoriuje. Jis neberado savo rūbų. Dėl to jie ir sukonfliktavo su A., nes dingo jo išeiginiai rūbai. Susinervinęs metė A.i iš lėkštės, buvo paėmęs lėkštę iš buto ir metė būdamas laiptinėje. Nesitaikė, tiesiog paleido su lėkšte į A., galėjo pataikyti į jos nugarą. Nematė ar lėkštė sudužo. Galėjo A. stumtelėti, tuo metu galėjo suimti už plaukų. Jam tada A. sakė „ką tu man padarysi?“, todėl buvo labai susinervinęs dėl savo rūbų. Daugiau nieko A. nedarė. Negirdėjo kas kvietė policiją. Tada sugrįžo į butą ir atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į areštinę. Prisipažįsta kaltu, kad galėjo sukelti savo sugyventinei A. Z. skausmą tokiu būdu, kaip parašyta įtarime. Dėl savo veiksmų gailisi.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnio 2 dalyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo J. M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo sugyventinę, t. y. 2025 m. rugpjūčio 10 d. apie 12 val. adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp 4 ir 5 aukštų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,71 promilių girtumas), žodinio konflikto metu trenkė iš lėkštės į nugarą savo sugyventinei A. Z. bei griebė A. Z. už plaukų ir juos pešė, tokiais veiksmais A. Z. sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, J. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvykio vietos apžiūros protokolu bei foto nuotraukomis, asmens apžiūros protokolu bei foto nuotraukomis, pačios nukentėjusiosios A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

J. M. už padarytą nusikalstamą veiką prokuroras siūlo paskirti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 60 parų arešto bausmę. J. M. su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Kaltinamasis J. M. padarė vieną nusikalstamą veiką - vieną nesunkų nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis J. M. nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, UAB (duomenys neskelbtini) duomenims asmuo 2011 m. sausio 11 d. konsultuotas psichiatro, diagnozė – asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. M. anksčiau teismo teistas net 21 kartą, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, bausmes atlikęs, todėl jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). J. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas bei veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,71 promilės girtumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam J. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį, su kuria sutinka ir kaltinamasis – 90 parų areštą, kurio terminą parenkant BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmės maksimumui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. prisipažino esantis kaltu dėl padarytos nuskalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už šią veiką paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad J. M. ne kartą teistas už analogiškų veikų padarymą, buvo taikytas ir laisvės atėmimas, o tai rodo, kad švelnesnės bausmės neturėjo kaltinamajam teigiamos įtakos, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia, paskirtos arešto bausmės vykdymas neatidėtinas (BK 75 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas J. M. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 10 d. 13.03 val. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. 14.45 val. (dvi dienos), vieną dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, jog J. M. yra atlikęs dvi paras arešto bausmės.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam J. M. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesių terminą po arešto bausmės atlikimo (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

J. M. 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusios nustatytu atstumu, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: lėkštės šukės ir plaukų kuokštas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kaltinamajam J. M. išaiškintina arešto bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų areštą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. skirti sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu J. M. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 10 d. 13.03 val. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. 14.45 val. (2 (dvi) dienas), ir laikyti, kad J. M. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, J. M. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu J. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

J. M. pripažinti recidyvistu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: lėkštes šukes ir plaukų kuokštą, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate sunaikinti, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, panaikinti J. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei nustatytu atstumu.

Išaiškinti J. M., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliai.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti J. M., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti J. M..

Informuoti J. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.