Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal R. N. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo patvirtinti R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2016-12-17 sudarytą asmeninį testamentą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-11 nutartimi atmetė pareiškėjo R. N. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.Teismas nurodė, kad 2016-12-17 testamento tekstas surašytas kompiuteriu, o velionio R. N. tik pasirašytas, todėl neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jis nėra surašytas paties testatoriaus ranka. Teismas atsisakė tvirtinti asmeninį testamentą, nes jis neatitinka CK nustatytų imperatyvių asmeniniam testamentui keliamų reikalavimų. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudarė teismui pagrindo patvirtinti asmeninį testamentą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. N. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Negali būti nevertinamos faktinės aplinkybės, jog velionis R. N. siekė sudaryti asmeninį testamentą, tačiau dėl trečiųjų asmenų abejingumo, nekvalifikuotumo ir protingumo kriterijų neatitinkančio elgesio asmuo mirė, taip ir nesulaukęs jo asmeninio testamento tinkamo patvirtinimo. Teismas formaliai atmetė pareiškimą ir nevertino apelianto pateiktų įrodymų. Asmeninis testamentas nebuvo surašytas velionio R. N. ranka tik todėl, kad jis fiziškai to padaryti negalėjo, nors buvo veiksnus ir protingas. Velionis bandė surašyti testamentą pats, tačiau jam nepavyko. Apeliantas kreipėsi į ligoninės, kurioje gulėjo velionis teisės personalo teisininką dėl testamento sudarymo ligoninėje, tačiau jam buvo pasiūlyta kreiptis į notarą, nes ligoninėje nebuvo atnaujinti įkainiai testamentų sudarymo. Apeliantas kreipėsi ir į notarą, tačiau jis atsisakė patvirtinti testamentą ir nurodė, kad gali atvykti į ligoninę tik 2016-12-27. Lietuvos notarų rūmai 2016-12-28 atsakė pareiškėjui į jo prašymą skirti notarą skubos tvarka, kad teisės aktai jiems nesuteikia teisės įpareigoti notarus atlikti ar atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-07-11 nutartimi nutarė atsisakyti patvirtinti asmeninį testamentą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-07-11 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.CK 5.30 straipsnio 1dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus.CK 5.30straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. M. L., bylos Nr. 3K-3-310/2009). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.Apeliantas atskirajame skunde sutinka, kad teismui pateiktas tvirtinti pareiškėjo tėvo asmeninis testamentas neatitinka įstatymo nustatytų asmeninio testamento formos reikalavimų, tačiau nesutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos faktinės aplinkybės dėl testamento sudarymo. Apeliantas nurodo, kad visomis teisinėmis priemonėmis velionis pareiškėjo tėvas siekė sudaryti asmeninį testamentą, tačiau mirė, nesulaukęs jo asmeninio testamento tinkamo patvirtinimo. Apeliantas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog kreipėsi į ligoninės, kurioje gulėjo velionis, administraciją dėl testamento sudarymo ligoninėje, tačiau apeliantui buvo paaiškinta, kad ligoninėje reikia atnaujinti testamentų sudarymo įkainius ir pasiūlė kreiptis į notarų biurą. Apeliantas taip pat kreipėsi į notarų biurą, tačiau notarė negalėjo atvykti anksčiau nei gruodžio 27 d., o velionis mirė gruodžio 24 d. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai neįvertino šių faktinių aplinkybių ir atsisakė tvirtinti asmeninį testamentą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo išnagrinėjo formaliai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. L. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-14/2004, išaiškino, jog asmeninis testamentas pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Ši teisės norma numato privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį atlikimą. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas, negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog asmeninis testamentas negali būti surašytas spausdinimo ar kompiuterine technika. Tokią išvadą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė, atsižvelgdamas į teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, prigimtį bei įstatymo leidėjo siekius vienokiu ar kitokiu būdu užtikrinti asmeninio testamento patikimumą. Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 straipsnyje įvirtinta privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviomis. Atsižvelgus į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl siekio patvirtinti asmeninį velionio testamentą, dar esant jam gyvam, neleidžia vienareikšmiškai spręsti apie testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-12-17 testamento tekstas surašytas kompiuteriu, o velionio R. N. tik pasirašytas, pagrįstai vertinta, jog testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti šį testamentą, teisingai sprendė, jog testamentas neatitinka CK nustatytų jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą liudytoja apklausti J. L., kuri esą gali patvirtinti, kad R. N. bandė testamentą surašyti ranka, tačiau dėl sveikatos būklės to padaryti nepajėgė. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į asmeninio testamento patvirtinimo klausimui išspręsti būtinas esmines sąlygas, vertina, kad liudytojų parodymais aplinkybės dėl imperatyvių asmeninio testamento sudarymo ir formos reikalavimų negali būti įrodinėjamos, todėl prašymo apklausti liudytoją netenkina.Apeliacinės instancijos teismui 2018-01-22 buvo pateiktas M. N. prašymas įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu, motyvuojant tuo, kad jis taip pat turi suinteresuotumą nagrinėjama byla, nes yra velionio sūnus, nesutinkantis su testamento patvirtinimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis prašymas yra pateiktas dieną prieš atskirojo skundo nagrinėjimą, kad siekiančio į bylą įstoti asmens teisės nėra pažeidžiamos, nes jo pozicija sutampa su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurią apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą, siekdamas operatyvaus bylos išnagrinėjimo, sprendžia, kad nėra tikslinga į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti M. N..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.