Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-07-11 · Civilinė byla Nr. e2A-421-866/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
e2A-421-866/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16329-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Vilija Mikuckienė
Ieškovas
Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. S., J. B.
Kategorijos
  • 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-421-866/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16329-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.; 3.3.1.(S)
VILNIAUS APYGRDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,

sekretoriaujant A. P.,dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei U. R.,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei J. K.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui D. K.,

apeliacine tvarka žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) Vilniaus apygardos prokuratūros ir apelianto (atsakovo) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. S., J. B. – S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė L. Š..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareikštais reikalavimais prašė:

1.1. 2014 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia;

1.2. Panaikinti 2013 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1472.

1.3. Panaikinti 2013 m. gruodžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-2075;

1.4. Panaikinti 2014 m. lapkričio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1314, bei taikyti restituciją.

2. Nurodė, kad būtina pašalinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka. Paaiškino, kad 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2016 m. balandžio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus pareiškimas (reg. Nr. 2.AP- 2939), kuriame nurodoma, jog atlikus patikrinimą nustatyta, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo perleisti valstybinės žemės plotai privatiems asmenims.

3. Tyrimo, dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, metu buvo nustatyta, kad J. B. – S.asmenine nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas sudaro 0,12 ha, esantį (duomenys neskelbtini).

4. 2013 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1472 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai: 0,1653 ha plotas, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0453 ha sklypą prie 0,12 ha privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

5. 2013 m. gruodžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2075 buvo įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisė į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

6. 2014 m. lapkričio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1314 buvo nuspręsta šį 0,0453 ha ploto žemės sklypą parduoti už 12 135,00 EUR (41 900 Lt).

7. 2014 m. gruodžio 22 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir J. B. – S. buvo pasirašyta 0,0453 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas J. B. – S. ir R. S. vardu, kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Už įgyjamą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)iki ieškinio teismui padavimo, remiantis NŽT pateiktais duomenimis, buvo sumokėta 6 587,66 EUR (22 745,86 Lt) suma.

Šalies argumentai

8. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi sandorio sudarymo metu 2014 m. gruodžio 22 d.) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio.

9. Pagal Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktį, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

10. Remiantis šia nuostata, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Šalies argumentai

11. Ieškovas teigia, kad 2014 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus: 1) atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką; 2) yra ne didesni kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose.

12. Kadangi iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo buvo atlikta administracinio pobūdžio procedūrų ir priimta administracinių sprendimų, leidusių sudaryti sandorį, todėl ir administraciniai aktai laikytini kaip prieštaraujantys aukščiau nurodytiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams, todėl privalo būti panaikinti. Ieškovas taip pat nurodė, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, todėl pripažinus 2014 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikytina restitucija.

Šalies argumentai

13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 51- 6937(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kuriuo buvo prašoma pateikti išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje.

14. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. balandžio 14 d. raštu neprieštaravo, kad būtų rengiamas žemės sklypo planas padidinant (duomenys neskelbtini), žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 26 d. įsakymu patvirtino žemės sklypo planą, kuriame nustatytas bendras žemės sklypo 1 653 kv. m. plotas. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2075 patvirtino žemės kadastro duomenis ir nutarė kreiptis į VĮ „Registrų centrą“, prašydamas įregistruoti aukščiau minėtą 1 653 kv. m žemės sklypą.

15. Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1314 nutarė parduoti 453 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Rokantiškių k., Vilniaus m. sav.

16. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.

17. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte reglamentuota, kad „valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „D. N. kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Atsakovės nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

18. A. R. S.ir J. B. – S. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypą pasiūlė pirkti tuometinė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė, nes nurodytas žemės sklypas ribojosi su jų žemės sklypu, buvo apleistas, užaugęs krūmais, labai nelygiame reljefe. Atsakovai su pasiūlymu sutiko, nupirkę žemės sklypą jį sutvarkė, išlygino, aptvėrė, užsodino vaismedžiais ir vaiskrūmiais. Jie pirkdami žemės sklypą jokių įstatymo pažeidimų nepadarė, sumokėjo Valstybei nustatytą pinigų sumą ir nėra kalti dėl to kad dabar valstybės institucijos nesutaria dėl jų nupirkto žemės sklypo.

Atsiliepimas

19. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama prašymus padidinti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arus laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į valstybinės žemės plotą.

20. Mano, jog sprendimo dėl papildomo valstybinės žemės ploto atitikimo įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokai priėmimas yra savivaldybės direktoriaus kompetencija. Atkreipia dėmesį, jog pagal iki 2011 m. kovo 16 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nuostatą, papildomi (įsiterpę) valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu galėjo būti parduodami besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams tik savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 pakeistas Nutarimo Nr. 692, 2.15 punktas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat taip privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Pažymi, kad prašomas papildomai priskirti apie laisvos valstybinės žemės plotas, buvo būtent siauroje juostoje, prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų. Kadangi valstybinės žemės plotai atitiko Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 30-1472 patvirtino minėto žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo notarė L. Š. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį dalyje dėl 2014 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-15938 pripažinimo negaliojančia atmesti.

23. Nurodė, kad tvirtinant sutartį, atlikti visi tokio sandorio tvirtinimui būtini veiksmai. Buvo nustatyti visi tokio sandorio patvirtinimui reikalingi faktai ir jie buvo tinkamai kvalifikuoti, patikrinti visi būtini, originalūs, abejonių nekeliantys oficialūs dokumentai (galiojantis bei nepanaikintas: 2014 m. lapkričio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas, Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-l314), patikrinti į viešą registrą (nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę) įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenys, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pasirašydamos šią sutartį šalys išreiškė savo tikrąją valią, nekilo jokių abejonių dėl sudaromo sandorio tikrumo ar šalių valios sukurti sandorio pagrindu atsirandančias teisines pasekmes nebuvimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

25. Teismas nustatė, jog atsakovė J. B.-S., būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, 2010 m. vasario 9 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrių leisti priskirti papildomą iki 6 arų laisvos valstybinės žemės sklypo plotą, nesant galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo.

26. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. balandžio 1 d. raštu Nr. A51-6937 (2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)gatvėje padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašant pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje.

27. Likviduojama Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. (31-P.2-1683-(3.31) neprieštaravo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini)padidinimui laisvoje valstybinėje žemėje, Vilniaus miesto savivaldybei nustačius, kad šioje teritorijoje nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo.

28. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. leista pradėta rengti apie 1 653 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

29. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 30-1472 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1 653 kv. m. plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 453 kv. m. sklypą prie 1 200 kv. m. privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, naudojimo būdą, pobūdį ir kt.

30. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-2075 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo įsiterpusį 453 kv. m. ploto žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Sanora“ matininko F. S. 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

31. Suformuotas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. B. S. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2013 m. gruodžio 5 d. prašymą parduoti įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), namų valdos.

32. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1314 „Dėl valstybinės žemės sklypo (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Rokantiškių kaimas, Vilniaus miestas, pardavimo J. B. S.“ nusprendė 453 kv. m. ploto žemės sklypą parduoti J. B. S. už 12 135,08 EUR, pardavimo kainą mažinant 58,46 EUR suma už suformuoto žemės sklypo ir NŽT patikėjimo teisės į sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumokėjimą.

33. 2014 m. gruodžio 22 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir J. B. S. kartu su sutuoktiniu R. S. buvo pasirašyta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise 453 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

34. 2015 m. vasario 25 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus laikinas vedėjas informavo atsakovę dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros stabdymo. Iki šiol atsakovai, už įsigytą valstybės žemės sklypą, yra sumokėję 6 601,66 EUR sumą, suteikus sąlygas įsigyti žemės sklypą, sumokant žemės įsigijimo kainą dalimis. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (14.49.106) „Dėl viešo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjos priimtų sprendimų panaikinimo procedūras. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2016 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog iš pateiktų atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės papildomų įrodymų galima padaryti išvadą, kad parduotas žemės sklypas atitinka tuo metu galiojančio Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintos siauros juostos sąvokos. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti prieš įsigaliojant Nutarimo Nr. 692 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai, kurio buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos. Teismas sprendė, jog buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad žemės sklypas negali būti didesnis nei 0,04 ha., nes Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte bei Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatyta išimtis ir šiuo atveju įsiterpęs žemės sklypas galėjo šiuo atveju būti didesnis nei 0,04 ha.

36. 2014 m. gruodžio 22 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir J. B. S. kartu su sutuoktiniu R. S. buvo pasirašyta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise 453 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis Rokantiškių kaime, Vilniaus mieste, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir kai buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos. Buvo įvertina, kad teritorija tarp (duomenys neskelbtini) gatvių į šiaurę nuo (duomenys neskelbtini)iki kito žemės sklypo ir saugomos teritorijos yra labai nelygaus reljefo. Kaip prieš tai nurodyta kai buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai, galiojančio teisės normos neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos.

37. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovai R. S. ir J. B. – S. įdėjo daug darbo ir materialinių resursų tam kad sutvarkyti nupirktą žemės sklypą - reikėjo išlyginti reljefą, iškirsti krūmus, aptverti teritoriją.

38. Nurodo, kad į bylą yra pateiktas Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ 2018 m. kovo 30 d. „Dėl informacijos ir erdvinių duomenų parengimo“ ir pateikti ginčo žemės sklypo paviršių pjūviai tarp sklypų (duomenys neskelbtini). Analizei buvo panaudoti LIDAR (lazerinio skanavimo 2007m. duomenys gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos). Šiame rašte, remiantis objektyviais duomenimis daroma išvada, kad „Nėra galimybės suformuoti naujus racionalių dydžių valstybinės žemės sklypus individualiai statybai Jūsų nurodytoje teritorijoje“.

39. Nurodomi Fiziniai sklypo gabaritai - apie 400 metrų ilgis ir 30 metrų plotis vietomis siaurėjantis iki 15-16 metrų ((duomenys neskelbtini)), iki 8 metrų ((duomenys neskelbtini)) bei galimybė patekti į sklypą tik iš S. L. g. komplikuoja reikalavimus teritorijos susisiekimo infrastruktūrai, kurią reglamentuoja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Remiantis techniniu reglamentu reikėtų numatyti D2 kategorijos gatvę (D - pagalbinės gatvės, srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų) privažiavimams prie formuojamų sklypų. Minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų (RL) 12 metrų – t.y. gatvės juosta, kurioje bus įrengiama važiuojamoji dalis bei šaligatviai, klojami inžinieriniai tinklai. Diskutuotina ir transporto priemonių apsisukimo įrengimo galimybė (šiukšliavežis ar gaisrinės automobilis), kurių apsisukimo išorinis spindulys, 9,40-10,25 metrai bei reglamentuojama papildoma 1,00 m šoninė apsaugos zona, kurioje negali būti jokių pastatų, tvorų ar kitų standžių elementų. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reglamentuoja didžiausią sklypo reljefo nuolydį, kuris neturi viršyti 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.), kas ženkliai apsunkina tokio mažo pločio teritorijos išplanavimą.

Žemesnės instancijos teismas

40. Teismas vertino, jog šiame rašte ir prie jo pateiktuose ginčo sklypo pjūviuose, lyginant juos su dabartiniu metu darytomis žemės sklypo fotonuotraukomis aiškiai matyti, kad atsakovai iš esmės pagerino jų nupirktą žemės sklypą (išlygino reljefą ir kt.), tai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio nuostatas.

41. Pirmosios instancijos teismas remdamasis atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovo paaiškinimais bei į bylą pateiktais žemes sklypo planais, sprendė, kad šioje „L“ formos valstybinės žemės siauroje juostoje, prie įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra galimybės įrengti privažiavimo ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro, savarankiško, racionaliai naudojamo žemės sklypo. Tą faktą patvirtina ir minėtas pateiktas Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ 2018 m. kovo 30 d. „Dėl informacijos ir erdvinių duomenų parengimo“ ir pateikti ginčo žemės sklypo paviršių pjūviai tarp sklypų (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog iš to daroma išvada, kad nėra galimybės toje vietoje, panaikinus ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį suformuoti naują žemės sklypą, atitinkantį nurodytų teisės normų reikalavimus.

42. Teismas vertino, kad sprendžiant iš į bylą pateiktų dokumentų, kitų įrodymų šalių ir jų atstovų paaiškinimų atsakovų J. B.-S. ir R. S. veiksmuose perkant ginčo žemės sklypą jokių neteisėtų veiksmų atlikta nebuvo, atsakovai veikė pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad nors šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, tačiau vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tam kad užtikrinti teisėtų atsakovų R. S. ir J. B. – S. lūkesčių apsaugos principą nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

43. Apeliaciniu skundu apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. Sprendimą ir priimti naują sprendimą - prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkinti.

44. Apeliantas, apeliuodamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „D. N. kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio nuostatas, nurodo, kad įsiterpęs žemės sklypas negali būti didesnis nei 0,04 ha; aplinkybė, kad visoje (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje pastebimi reljefo nelygumai jokiu būdu nesąlygoja, kad ginčo žemės sklypui gali būti taikoma išimtis ir parduodamas žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)); ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos; argumentai dėl sunkumų ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypus su atskiru įvažiavimu niekaip nepateisina žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo, nes jis neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų. Išformavus tiek šį įsiterpusį žemės sklypą, tiek kitus įsiterpusius žemės sklypus, esančius apverstos „L“ raidės formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale, turėtų būti rengiamas atskiras teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas) numatant konkrečius žemės sklypų naudojimo būdus; žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės ir pietų ir rytų pusėse formavimo metu ribojosi su laisva valstybine žeme.

45. Pažymi, kad sprendžiant dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitikimo siauros juostos išimčiai reikalinga atsižvelgti, kad atkarpa tarp (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei 30 m. atkreipė dėmesį, kad siaura juosta yra laikoma neplatesnė nei 10 m teritorija. Taigi, platesnė nei 10 m teritorija, besiribojanti su laisva valstybine žeme, yra laikoma racionalia panaudojimui kitais būdais.

46. Atkreipė dėmesį, kad posėdžio metu buvo vertinami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikti ginčo teritorijos reljefo žemėlapiai ir nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) reljefas yra sąlyginai lygus, t. y. minėto žemės sklypo paviršiaus palinkimas kuria nors kryptimi nesiekia 1 metro. Visoje „L“ formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartalo teritorijoje reljefo nelygumas yra sąlyginai vienodas (matoma iš minėtų reljefo žemėlapių), o tokie reljefo nelygumai nekliudė formuoti pagrindinių žemės sklypų (su įvažiavimais) prie kurių buvo suformuoti įsiterpę žemės sklypai. Ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra „L“ formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartalo teritorijos pietų pusėje (tolstant nuo Rokantiškių kalvos) kur reljefo nelygumai yra nežymūs.

47. Teigia, kad ginčo įsiterpęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitiko visų trijų iš trijų įsiterpusiam žemės sklypui keliamų sąlygų, remiantis Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatomis - yra didesnis nei 0,04 ha, jis ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu bei teritorijoje yra galimas atskirų žemės sklypų formavimas. Kadangi žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, tai jo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas) taip pat nėra galimas.

Šalies argumentai

48. Apeliantas Vilniaus apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2254- 235/2018 panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.

49. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos aiškiai matoma, kad ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, tik iš vienos pusės ribojosi su suformuotu privačiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu iš likusių trijų pusių jo gretimybes sudarė laisva valstybinė žemė. Tai reiškia, kad ginčo žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo didesnio vientiso atskiru sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto (savo konfigūracija panašaus į L raidę, sudalytą iš 2 susiliečiančių taisyklingų keturkampių) dalis.

50. Iš bylos grafinės medžiagos matoma, kad minėtame vientisame atskiru sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote tuo pačiu laikotarpiu analogiškomis aplinkybėmis buvo numatyta suformuoti dar 18 analogiškų „įsiterpusių“ žemės sklypų, kurių daugumos (17) dydis viršijo 0,04 ha (400 m²) (svyravo nuo 411 m² iki 600 m²), o bendras visų 19 suplanuotų „įsiterpusių“ žemės sklypų plotas sudarė apie 8698 m² (0,8698 ha arba 86,98 a), ir dar būtų likę laisvos žemės. Tai reiškia, kad minėtas vientisas atskiru sklypu nesuformuotas laisvos valstybinės žemės plotas savo dydžiu žymiai viršijo 0,04 ha (400 m²), t. y. minėtą be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytą maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose, todėl negalėjo būti parduodamas.

51. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime konstatuodamas nesant teisės aktų pažeidimų formuojant ginčo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino esminės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant, ar žemės plotas atitinka teisės aktuose nustatytai įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, tai yra, kad turi būti vertinamas ne tik formuojamas žemės sklypas (šiuo atveju sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o visas gretimybėje esantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuris tiek pagal žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinį (M 1:500), teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukas sudarė beveik 1 ha plotą ir ribojosi su (duomenys neskelbtini) gatve.

52. Pažymėjo, kad teismas, nepagrįstai aiškino ir taikė 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas, teigdamas, jog ginčo žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu bei nepagrįstai konstatavo, jog jame nėra galimybės formuoti savarankiško žemės sklypo, nes pastaroji aplinkybė, esant didesniam nei 4 arai laisvos valstybinės žemės plotai, kaip šiuo konkrečiu atveju, yra teisiškai nereikšminga.

53. Apelianto teigimu, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog visą įsiterpusį žemės plotą sudaro ne tik ginčo žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o beveik 1 ha teritorija, kuri objektyviai negali būti vertinama kaip siaura juosta.

54. Teigia, kad įsiterpusių žemės sklypų pardavimo be aukciono teisinio reguliavimo esmė iki ir po 2016 m. birželio 1 d. nesikeitė, t. y. tiek iki šios datos, tiek po jos be aukciono kaip įsiterpę galėjo būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie atitinka įsiterpusiems žemės sklypams keliamus reikalavimus, o 2016 m. birželio 1 d. atitinkamas teisinis reguliavimas buvo tik konkretizuotas.

55. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad viso įsiterpusio apie 1 ha žemės ploto reljefas yra nelygus (aukščių altitudės svyruoja nuo 219 m iki 220 m ir žemėja iki 218 m. ties ginčo žemės sklypu). Nurodyti dokumentai atspindi faktinę padėtį buvusią 2008 metais, nes tuo metu buvo daromi Vilniaus miesto reljefo aukščių matavimai, todėl šie duomenys objektyviausiai atspindi situaciją, buvusią žemės sklypų formavimo metu. Be to, žemės sklypo plane, prilyginamame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinyje M 1:500, parengtame 2013-01-09 UAB-vės „Sanora“, nurodyta, jog formuojamo žemės sklypo aukščių skirtumas skirtingose (priešingose) sklypo kraštinėse sudaro tik 0,21 cm (nuo 217,17 iki 216,96 m virš jūros lygio), todėl tiek vertinant šį žemės sklypą, tiek ir likusį laisvos valstybinės žemės plotą, nėra pagrindo teigti, visame įsiterpusiame žemės plote esant šlaito ar griovos. Nagrinėjamu atveju tokių reljefo ypatybių (gilių ir plačių vandens išgraužų, aukštų žemės pakilimų, aukštų žemės įdubimų, skardžių su stačiais šlaitais, stačių atkalnių ir pan.) ginčo teritorijoje nėra.

56. Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apelianto Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

57. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinius skundus atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.

58. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi 2013 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo Nr. 30-1472 priėmimo metu, numatė, kad leidžiama rengti žemės sklypo planus, kuriais esamas žemės sklypas padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą (21 straipsnio 4 dalis).

59. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ginčo sklypo ir aplinkinių teritorijų formavimas vyko vienu metu 2010 - 2012 m. Šiuo laikotarpiu, savininkai, kaip numato Aprašo 17.3. p., pasirašė 2012 m. sausio 24 d. notarinį susitarimą Nr. 1-822 ir įsipareigojo išpirkti suprojektuotus įsiterpusius žemės sklypus, todėl įgyvendinus šį susitarimą nė vienas žemės sklypas, įskaitant ir ginčo sklypą, nesiribotų su laisvu valstybinės žemės plotu, o įsiterpusio ginčo žemės sklypą sudaro visai ne 30 metrų, kaip teigiama, o tik apie 15 metrų žemės juosta, kuri, vertinant teritorijų planavimo aspektu tikrai nelaikytina neprotingai didelė ar neproporcinga, kadangi tokioje siauroje žemės ploto juostoje praktiškai joks racionalus užstatymas nėra įmanomas.

60. Pažymi, kad draudimas įsiterpusiam sklypui ribotis su laisvos valstybinės žemės plotu, netaikomas, kai įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p. nurodyta išimtis). Apelianto teiginiai, kad ginčo sklypo reljefas yra sąlyginai lygus, atspindi dabartinę situaciją, kuomet ginčo sklypo ir kitų teritorijų savininkai įsigiję įsiterpusius žemės sklypus ją sutvarkė, išlygino, apsėjo, apželdino ir užstatė statiniais. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija į bylą papildomai pateikė teritorijos tarp sklypų (duomenys neskelbtini), didelio tikslumo reljefo pjūvius su šlaitų nuolydžiais pagal 2007 metais turėtus topografinius planus ir teritorijos geografinius erdvinius duomenis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad teritorijos relfejas nuo 2,5 metrų iki 5 metrų pločio tarpe staigiai krinta ir pažemėja dviem metrais (kritimo kampas30-85 laipsnių), taigi 2,5 metrų ilgio žemės ruože teritorijos reljefas staigiai krinta ir žemėja dviem metrais, kas neabejotinai laikytina beveik stačiu, giliu šlaitu. Žvelgiant toliau, Ginčo teritorijos relfejas 20 metrų rytų kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) sklypo ribos vėlgi staigiai (30-85 laipsnių kampu) krenta ir beveik 8 metrų ilgio atkarpoje pažemėja 4 (keturiais) metrais. Praktiškai analogiški dideli reljefo aukščio svyravimai užfiksuoti ir tarp Ginčo sklypo ir (duomenys neskelbtini). 30 metrų teritorijoje, kas 8-14 metrų vyrauja staigūs, statūs (30-85 laipsnių) reljefo svyravimai, kurių gylis siekia 2-4 metrus, jau net nekalbant apie mažesnius, vieno metro reljefo griovius tarp minėtų ženklių, beveik stačių, gilių šlaitų.

61. Teigia, kad visa vadinamosios “L” formos teritorija Vilniaus miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d. Šiose teritorijose nuosavybės teisių atkūrimą pagal kompetenciją vykdo apeliantė NŽT pagal jos pačios patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Būtent taip ir buvo grąžinti natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie vėliau, parengus detaliuosius planus, buvo sudalinti į atskirus gyvenamųjų namų statybos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros bei bendro naudojimo sklypus ir iš jų atsirado gyvenamasis kvartalas aplink ginčo sklypą.

62. Nurodo, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtino miesto Bendrąjį planą (toliau – BP). Šis dokumentas yra norminis teisės aktas. Ginčo sklypas yra BP pagrindinio brėžinio geltona spalva pažymėtame plote – pagal sutartinius ženklus – mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija PR1.4.1, esanti greta PR21 saugomos teritorijos (žr. priedą Nr. 2 – ištrauka iš BP pagrindinio brėžinio). BP pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje teritorijai PR1.4.1 nustatyta teritorijų struktūra: gyvenamoji su komunikacijų koridoriais ne daugiau kaip 70 proc. (< 70%), viešojo naudojimo želdynų (> 5%), socialinė (> 8%) - ši teritorija pažymėta žvaigždute (*), kas reiškia – papildomi reglamentai BP brėžinyje „Gamtinio karkaso ir želdynų reglamentas“. Mano, kad esami gyvenamieji kvartalai yra prie pat Pavilnių regioninio parko ir saugomo gamtos paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) kalvos (gamtinis karkasas), o didžioji dalis likusių laisvų žemės plotų – lokaliniai vidinio stabilizavimo arealai. Tai reiškia, kad užstatymo didinimas formuojant naujus sklypus statybai su naujomis gatvėmis, keičiant kraštovaizdį, neatitiktų miesto BP sprendinių ir viršytų nustatytus mažo intensyvumo teritorijų reikalavimus.

63. Pažymi, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-453/D1-513 40 p. numato, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiuojamas kelias, šie reikalavimai numatyti ir kituose teisės aktuose. Atsakovo manymu, ginčo teritorijoje nutiesus kelią ginčo sklypas būtų aiškiai per mažo ploto individualių namų statybai, kadangi, kaip numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimai, minimalus vienbučių-dvibučių gyvenamųjų pastatų sklypas turi būti ne mažesnis nei 0.04 ha (400 kv. m.). Taip pat namo statybai reikėtų išlaikyti minimalius atstumus tarp pastatų, sklypų ribų, todėl apeliantų siūlymai žemės sklype suformuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypus prasilenkia su teisės aktų reikalavimais.

64. Nurodo, kad ginčo sklypas yra praktiškai viduryje privataus gyvenamojo namo kvartalo iš visų pusių supamo privačių, gyvenamųjų namų sklypų ir (duomenys neskelbtini) kalvos. Į šią teritoriją nėra galimybės patekti, kadangi kvartalas yra uždara, saugoma teritorija, į kurią laisvai patekti gali tik šio kvartalo gyventojai. Todėl būtų sudėtinga viduryje privačių namų kvartalo formuoti kitokios nei gyvenamosios paskirties žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

65. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

66. Kasacinės instancijos teismas, civilinėse bylose dėl tame pačiame kvartale laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono teisinio reguliavimo privalomumo ir sąlygų, pateikė sekančius išaiškinimus.

67. Tokio tipo bylose teismas dėl pareikštų reikalavimų turėtų spręsti tokia seka: pirma, teismas turėtų nustatyti, ar ginčijamas sandoris (ne)prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms; antra, nustačius, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, spręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu; trečia, pripažinus sandorį negaliojančiu, spręsti dėl restitucijos, atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 4 dalyje ir 6.145–6.153 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 36 punktas).

68. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Todėl sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kartu šio teisinio reglamentavimo imperatyvus pobūdis reiškia, kad sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-85-690/2019, 30 punktas).

69. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimą reglamentuoja Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Ginčijamų administracinių aktų ir sandorio sudarymo metu galiojusio Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios bendrosios taisyklės išimtys yra įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, kurios 4 punkte nurodyta, kad be aukciono valstybinės žemės sklypai parduodami, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šių sklypų savininkams. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas galėjo būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar pradedant to valstybinės žemės ploto suformavimo ir suformuoto valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūras jis atitiko sąlygas, nurodytas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte (ginčo atveju aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 27 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-85-690/2019, 31 punktas).

70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtinta bendroji valstybinės žemės pardavimo aukciono būdu taisyklė kartu reiškia prezumpciją, kad tokiu būdu parduodant žemės sklypą būtų užtikrintas maksimalios naudos gavimas. Todėl nagrinėjamos kategorijos bylose, kai valstybinės žemės pardavimo sandoris ginčijamas dėl to, kad jis buvo sudarytas be aukciono parduodant valstybinės žemės sklypą, ieškovas neturi atskirai įrodinėti, kad, pavyzdžiui, valstybinės žemės sklypo pardavimas aukciono būdu būtų buvęs naudingesnis visuomenei ar kad pardavus valstybinę žemę be aukciono valstybė nukentėjo ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 42 punktas).

71. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios. Tai reiškia, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka gali būti parduodami tik tie laisvos valstybinės žemės plotai, kurie atitinka visas tris aptariamas sąlygas, o jų neatitiktis nors vienai iš nurodytų sąlygų reikštų, kad tokie laisvos valstybinės žemės plotai negalėtų būti pripažinti turinčiais įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, dėl ko jie negalėtų būti suformuoti ir parduoti be aukciono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-85-690/2019, 38 punktas).

72. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra išaiškinęs, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2014-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015).

73. Byloje nustatyta, kad 453 kv. m. valstybinės žemės sklypas, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-12-30 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-2075 ir parduotas ginčijama 2014-12-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo atsakovams R. S. ir J. B.-S., ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu.

74. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad tam, jog laisvos valstybinės žemės plotas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintą iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusį reglamentavimą atitiktų „siauros juostos“ sąlygą, jis turėjo būti iki 10 metrų pločio arba jį nežymiai viršyti, o jo ilgis turėjo kelis kartus viršyti jo plotį, kad sudarytų ilgą ir siaurą juostą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019, 55 punktas). Nagrinėjamu atveju, ginčo sklypo plotis yra apie 15 metrų, t. y. žymiai viršija nustatytus pločio kriterijus ir vien dėl to ginčo sklypas negali būti pripažintas siauria juosta. Be to, sklypas viršija ir nustatytą 0,04 ha plotą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra tenkinama nei viena iš būtinų sąlygų valstybinės žemės sklypui ne aukciono tvarka parduoti.

75. Konstatavus, kad priimant ginčijamus aktus bei sudarant pirkimo – pardavimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, skundžiami administraciniai aktai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-26 įsakymas Nr. 30-1472, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-12-30 sprendimas Nr. 49SK – (14.49.109)-2075 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-11-06 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1314, naikintini ir ginčo valstybinės žemės sklypo 2014-12-22 pirkimo-pardavimo sutartis, pripažintina negaliojančia dėl prieštaravimo Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl restitucijos taikymo

76. Klausimas dėl restitucijos taikymo, kai pagrindas ją taikyti atsiranda dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, priklausomai nuo restitucijos objekto pobūdžio, padaryto pažeidimo, dėl kurio siekiama apriboti asmens nuosavybės teisę, pobūdžio ir reikšmingumo, restitucijos taikymu siekiamo apginti viešojo intereso pobūdžio ir reikšmingumo, klaidingai sukurtų teisėtų lūkesčių egzistavimo trukmės, klaidos identifikavimo ir priemonių ją ištaisyti ėmimosi spartos ir kitų teisiškai reikšmingų kriterijų, gali būti sprendžiamas taip: 1) taikant restituciją natūra; 2) taikant restituciją alternatyviuoju būdu – sumokant ekvivalentą pinigais; 3) netaikant restitucijos. Taikant restituciją natūra, teisėtų lūkesčių apsauga, proporcingumo principas reikalauja spręsti, ar suinteresuotam asmeniui turėtų būti sumokėta kompensacija už nuosavybės paėmimą, taip užtikrinant proporcingą naštos tarp santykių subjektų paskirstymą. Klausimas dėl kompensacijos turi būti sprendžiamas tos pačios bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl restitucijos taikymo, procese, nes nukentėjusio asmens įpareigojimas pradėti naują procesą dėl kompensacijos priteisimo gali būti kvalifikuojamas kaip papildomos naštos asmeniui priskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 52, 57 punktai).

77. Bylos duomenimis, atsakovai (ginčo žemės sklypo įgijėjai) yra sumokėję dalį, t. y. 6 601,66 Eur, už įsigytą žemės sklypą. Bylos nagrinėjimo metu, pastarieji teigė, kad patyrė išlaidų žemės sklypo sutvarkymui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė nurodė, kad sklypas yra aptvertas tvora, išlygintas reljefas, pasodinti sodiniai, yra nedidelių statinių (šiltnamis). Detalių duomenų apie (ne)galimumą taikyti restituciją natūra ir atsakovų patirtas išlaidas byloje nėra, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negali šio klausimo išspręsti iš esmės, nes turi būti pateikti papildomi įrodymai ir nustatytos šiam klausimui išspręsti reikšmingos aplinkybės. Todėl, klausimas dėl restitucijos taikymo ir kompensacijos priteisimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

78. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 30-1472 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-2075 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1314 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo J. B. S.“.

Pripažinti 2014 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir J. B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia.

Klausimą dėl restitucijos taikymo ir kompensacijos priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Vilija MikuckienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė