Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1369-603/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-25Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-25
Bylos Nr.
2S-1369-603/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-01139-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Ieškovas
A. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1369-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01139-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. D. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą jų nepilnametei dukrai G. J. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-01.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę: priteisė iš ieškovo A. P. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. J. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol byloje bus priimtas sprendimas. Pavedė uzufrukto teise nepilnamečiui vaikui – G. J. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jo motinai J. D.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Priteisdamas laikiną išlaikymą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas išlaiko dar vieną mažametį vaiką ir yra vaiko priežiūros atostogose.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. P. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį pakeisti ir sumažinti priteistino laikino išlaikymo dydį iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pažymi, kad būdamas vaiko priežiūros atostogose visą dėmesį ir laiką skiria vaiko priežiūrai ir auklėjimui. Nurodo, jog pinigai, kuriuos skiria valstybė, yra skirti ieškovo mažamečiam vaikui. Teigia, jog yra sudaręs būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią negrąžintas kreditas bankui sudaro 109 582,19 EUR, mėnesinė įmoka už kreditą ir kredito metinės palūkanos sudaro 392,69 EUR. Be to, už šį butą yra susidaręs 950 Lt įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Pažymi, jog ieškovo žmona yra bedarbė, savo dukrai G. J. kas mėnesį moka po 200 Lt. Nurodo, kad mėnesio pajamų suma, skiriama dukrai M. P., sudaro 1 499 Lt.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Remdamasis CPK 144 – 148 straipsniais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismui užtenka įsitikinti, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui buvo priteistas 400 Lt laikinas išlaikymas, teikiamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atskirajame skunde tvirtina, jog 400 Lt dydžio priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis, kadangi jis šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, turi mokėti paskolą bankui, turi įsiskolinimų už butą, o visos mėnesio pajamos (1 499 Lt), skiriamos valstybės, yra skirtos mažametės ieškovo dukros M. P. išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas su išdėstytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos) privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prisiimti įsipareigojimai bankui nesumažina pareigos teikti mažamečiui vaikui reikalingą išlaikymą, kadangi ieškovas, prisiimdamas tokius įsipareigojimus, privalėjo įvertinti ir galimybę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apeliantas taip pat nenurodė, kokių veiksmų jis ėmėsi, kad gautų pajamų, reikalingų vaikų išlaikymui. Teismas nevertina ieškovo teiginio, jog dabartinė A. P. sutuoktinė niekur nedirba, kadangi apeliantas nepateikė tai patvirtinančių duomenų (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas skirtingai vertina abiejų savo dukterų išlaikymui reikalingą sumą mėnesiui. Atskirajame skunde nurodoma, jog dešimties mėnesių dukrai M. P. per mėnesį skiriama 1 499 Lt, tuo tarpu septynerių metų dukrai G. J. skiriamą išlaikymą prašo sumažinti iki dvigubai vienam iš tėvų tenkančios mažesnės nei minimali mėnesinė alga sumos – 200 Lt. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas suvokia, kad septynerių metų vaiko poreikiai yra didesni nei dešimties mėnesių dukros, todėl darytina išvada, jog galėdamas skirti 1 499 Lt per mėnesį vienai dukrai, gali mokėti 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir kitai dukteriai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi priteisęs 400 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą dukrai, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, t. y. priteisė minimalios mėnesio algos dydžio sumą iš tėvo, todėl kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi priteista suma užtikrina minimalius vaiko poreikius, o šalių interesų pusiausvyra ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas nepažeidžiami. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios ieškovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir kt.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Lipnickienė