Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, spręsdamas pareiškėjos individualios įmonės A. B. firmos, atstovaujamos D. S., pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui IĮ A. B. įmonei iškėlimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja IĮ A. B. firma, atstovaujama D. S., pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti

Pagal CPK 137 str. 2 d. 8 p. teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ A. B. firmai pasirašė ir teismui pateikė D. S., kuris įvardija save įmonės atstovu pagal įgaliojimą. Atstovavimo faktui pagrįsti jis pateikė IĮ A. B. firmos savininkės 2016 m. sausio 4 d. įgaliojimą ir 2016 m. sausio 5 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę atstovauti įmonės interesams teismuose, antstolių kontorose ir pan. Tačiau teismo vertinimu pridėti įgaliojimai nepatvirtina D. S. teisės vesti bylą juridinio asmens vardu. Juridiniai asmenys gali būti ieškovu ir atsakovu teisme bei įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.33 str. 1 d., 2.74 str. 1 d., 2.81 str. 1 d.). Remiantis Individualių įmonių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis individualių įmonių valdymą, individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Pagal Individualių įmonių įstatymo 7 str. 1 d. individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas. Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti ir kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, tačiau apie tokį paskyrimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta Juridinių asmenų registrui (Individualių įmonių įstatymo 7 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys, tvarkomi duomenys apie įmones, jų pavadinimą, teisinę formą bei valdymo organo narius, todėl pasikeitus Juridinių asmenų registre kaupiamiems duomenims apie juridinį asmenį, įstatyme yra įtvirtinta pareiga įmonėms pranešti apie keičiamus duomenis Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre kaupiamų duomenų pasikeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 5 d.). Juridinių asmenų atstovavimo teisme tvarką nustato CPK nuostatos. Remiantis CPK 55 str. bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovavimą reglamentuoja ir CPK 56 str. 2 d. numatanti, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Juridinių asmenų registro duomenys tvirtina, jog IĮ A. B. firmos savininkė yra A. B. Jokių kitų duomenų, jog D. S. būtų individualios įmonės valdymo organas ar dalyvis, ar darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog notariškai patvirtintas įgaliojimas atstovauti įmonę teismuose nelaikytinas tinkamą atstovavimo faktą pagrindžiančiu dokumentu, kadangi atstovų ratas civiliniame procese yra ribojamas CPK 56 str. 1 d. (gali atstovauti advokatai, advokatų padėjėjai ir t. t.). Tokiu atveju darytina išvada, jog D. S. neturi teisės vesti individualios įmonės bylą teisme, todėl jo pareikštą pareiškimą atsisakoma priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti D. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui individualiai įmonei A. B. firmai kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.