Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. J. (S. E.) atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. J., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-227-2023 (ROIK: 23211448719) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2023 m. birželio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-LM00-ANR_P-427-2023 (duomenys neskelbtini) S. J. už tai, kad jis, pažeisdamas ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2023 m. birželio 14 d. 9.58 val. K. Donelaičio g. 2, Panemunėje, Pagėgių sen., vykdamas per Lietuvos valstybinę sieną į (duomenys neskelbtini) per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku, žodžiu deklaravęs, kad gabena 60 Eur, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, kuprinėje esančiame dokumentų segtuve, skaidriose įmautėse, tarp dokumentų kontrabandos būdu gabeno 2 560 Eur (34 kupiūros po 50 Eur, 39 kupiūros po 20 Eur, 8 kupiūros po 10 Eur).

Institucijos 2023 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-227-2023 S. J. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - 2 620 Eur konfiskavimas.

Skundu prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundo dalyje dėl ANK 515 straipsnio 1 dalies taikymo nurodyta, kad grįsdama nurodytą kvalifikavimą, Muitinė nurodo, kad asmuo pažeidė Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalį, tačiau minėto 5i straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas, jei atitinkami pinigai yra būtini asmeniniam naudojimui. Taigi Muitinei laikant, kad tai buvo paties S. J. asmeninės lėšos, kurių jis nedeklaravo, nebuvo pagrindo ANK 515 straipsnio taikymui, kadangi į Rusiją vykdantys fiziniai asmenys gali lėšas gabenti asmeniniam naudojimui, todėl vien šiuo pagrindu Nutarimas yra neteisėtas. Kitas svarbus aspektas, kad Muitinė visiškai nemotyvavo, ką konkrečiai ir kaip pažeidė S. J., t. y. kam buvo perduota, tiekta, parduota ar eksportuota valiuta, todėl siekiant tinkamai kvalifikuoti veiksmus, šiuo atveju laikytina, kad Muitinė visiškai nemotyvavo Nutarimo, kas sudaro aiškų pagrindą laikyti, kad Nutarimas yra neteisėtas. Skundo dalyje dėl ANK 208 straipsnio 3 dalies taikymo nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo laikyti, kad S. J. turėjo pareigą deklaruoti 2 560 Eur, kadangi vienintelis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi vežant pinigines lėšas, yra Reglamentas 2018/1672, kuriame aiškiai nurodoma, jog pareiga deklaruoti grynuosius pinigus yra apibrėžta 3 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę. Jeigu pateikiama neteisinga arba neišsami informacija arba nesudaroma galimybė atlikti grynųjų pinigų kontrolę, grynųjų pinigų deklaravimo pareiga laikoma neįvykdyta. Vertinant 2 620 Eur sumą, nėra jokio pagrindo laikyti, kad kokiu nors būdu S. J. siekė išvengti patikrinimo, kadangi jam šių nereikėjo deklaruoti. Nagrinėjamu atveju, pirma, Muitinė privalėjo įrodyti, kad lėšos turėjo būti privalomos pateikti, antra, kaip nepateikimas sąlygojo kontrolės išvengimą. Šiuo atveju, asmuo privalėjo pateikti virš 10 000 Eur remiantis Reglamentu Nr. 2018/1672, neturėjo jokios tyčios nepateikti pinigų, kadangi nebuvo jokio tikslo vengti pateikti lėšų, kurios yra teisėtos ir jų kilmės būtų neįmanoma įrodyti.

Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti, nes Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalis nurodo, kad draudžiama Rusijai arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje, įskaitant Rusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Rusijoje parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotus banknotus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas: a) į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui. Akivaizdu, kad asmeniniam naudojimui vykimo metu buvo skirti 60 Eur, o kiti nepateikti muitinei pinigai buvo gabenami kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės, kad neteisėtai juos išgabenti į Rusiją, apeinant sankcijomis nustatytą draudimą. Paminėtas teisinis reglamentavimas taip pat reiškia, kad skunde paminėto 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1672 Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/200, nuostatos netaikomos (išimtinai) dėl į Rusiją vežamų grynųjų pinigų - bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų. Ši išimtis dėl į Rusiją gabenamų grynųjų pinigų reiškia, kad vykstantis į Rusiją kad fizinis asmuo gali gabenti savo reikmėms grynųjų pinigų - oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų – tiek, kiek jų gali prireikti kelionės metu ir juos deklaruoti muitinei, sienos kirtimo poste. Priimant ginčijamą Muitinės nutarimą, buvo įvertintos protokolo metu paaiškinime nurodytos pinigų įgijimo, gabenimo aplinkybės, todėl vėlesni paaiškinimai įvertinti kritiškai, kaip ginimosi pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, taip pat atsižvelgta į S. J. finansinę materialinę padėtį, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir paskirta mažesnė bauda nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Teismo posėdžio metu S. J. atstovas advokatas M. Paukštė skundą palaikė, nurodė, kad Reglamento 5i straipsnyje numatyta, jog asmuo gali turėti pinigus asmeniniam naudojimui. S. J. nuo 2019 m. dirba Lietuvos įmonėje, jam nebuvo jokio tikslo pažeisti įstatymus. S. J. turėjo vykti į reisą (duomenys neskelbtini) ir, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), tai vyko per jį. Dėl savo paaiškinimo jam S. J. pasakė, kas jis sukūrė pasaką. S. J. buvo išmokėti dienpinigiai ir komandiruotpinigiai. S. J. tekdavo dažnai vykti per sieną ir jis žinojo, kad turi deklaruoti, jei turi 10 000 Eur. S. J. muitininkai klausė, kiek jis turi pinigų, kiek jis žino, S. J. atsakė - 60 Eur. Mano, kad Muitinė neturėjo jokio pagrindo reikalauti deklaruoti pinigus, nes Reglamento 2018/1672 3 punkte numatyta, kad pareiga deklaruoti atsiranda, jei asmuo turi 10 000 Eur ir daugiau. Visas įvykis vyko birželio mėnesį, o pakeitimai atsirado balandžio mėnesį, tai asmens paklausus, ar turi ką deklaruoti, jis ir atsakė - ne, nes deklaruoti reikėjo nuo 10 000 Eur. Asmuo tikrai nežinojo, kad yra kažkokie pakeitimai ir kad reikia deklaruoti visus turimus pinigus. Žmogus išsigando, kai jam pasakė, kad pinigus reikėjo deklaruoti.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė palikti galioti priimtą nutarimą. Paaiškino, kad vykstantis į Rusiją fizinis asmuo gali gabenti savo reikmėms grynųjų pinigų - oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų – tiek, kiek jų gali prireikti kelionės metu ir juos deklaruoti muitinei, sienos kirtimo poste. S. J. nurodė, kad savo reikmėm gabena 60 Eur, o iš jo paaiškinimo matyti, kad jis tikrai žinojo apie ribojimus. Nors byloje buvo pagarsintas S. J. paaiškinimas, tačiau advokato pozicija nepasikeitė, kuri visiškai neatitinka pažeidimą padariusio asmens paaiškinimo. Mano, kad paaiškinime nurodytos aplinkybes paaiškina pinigų gabenimą, bandymą apeiti sankcijas. Pažeidimas yra akivaizdus, pinigai buvo gabenti kontrabandos būdu, nes buvo slepiami.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pinigų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 3 500 iki 6 000 Eur. To pačio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 6 00 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 6 000 Eur.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (galiojanti redakcija nuo 2023 m. balandžio 15 d.) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kuris iš dalies pakeistas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. balandžio 8 d.), 5i straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama Rusijai arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje, įskaitant Rusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Rusijoje parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotus banknotus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas: a) į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui, arba b) diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų arba tarptautinių organizacijų Rusijoje, kurios pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, oficialiems tikslams.

Iš keleivio žodinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. J. 2023 m. birželio 14 d. vykdamas per Lietuvos valstybinę sieną į (duomenys neskelbtini) deklaravo, kad turi tik 60 Eur, tuo tarpu atlikus asmeninių daiktų ir prekių fizinį patikrinimą, jo piniginėje buvo rasti 60 Eur, o kuprinėje esančiame dokumentų segtuve, skaidriose įmautėse, rasti nedeklaruoti 2 560 Eur (34 kupiūros po 50 Eur, 39 kupiūros po 20 Eur, 8 kupiūros po 10 Eur). Iš S. J. paaiškinimo matyti, kad jis nuo 2019 m. spalio 22 d. dirba Lietuvoje registruotoje (duomenys neskelbtini), atlyginimą gauna į banko sąskaitą, tą dieną atlyginimą gavo už 2 mėnesius, kadangi tą dieną valiutos keitykla nedirbo, per sieną vyko su eurais, iš viso turėjo 2 620 Eur, o deklaravo tik 60 Eur, kitus pinigus paslėpė dokumentuose. Iš aptartų S. J. veiksmų – į banko sąskaitą gaunamo atlyginimo išgryninimas eurais, tik 60 Eur jų kaip asmeninių lėšų deklaravimas, o kitų 2560 Eur paslėpimas dokumentuose, akivaizdžiai rodo, kad šis (duomenys neskelbtini) žinojo apie pasauliniu mastu Rusijos Federacijai taikomas sankcijas, šiuo nagrinėjamu atveju apie draudimą gabenti grynuosius pinigus, išskyrus asmeniniam naudojimui, iš Europos Sąjungos šalių į Rusiją atitinkama valiuta ir sąmoningai siekė išvengti muitinės kontrolės ir apeiti sankcijomis nustatytą draudimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo nuomone, Institucijos pareigūnai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytus nusižengimus teisingai kvalifikavo pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį bei paskyrė teisingą už sankcijos minimumą mažesnę galutinę baudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl naikinti Institucijos 2023 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-227-2023 S. J. atstovo advokato M. Paukštės skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-227-2023 nepakeistą ir S. J. atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.