- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-300-744/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18575-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- D. R., M. Š.
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė, Vida Povilaitienė, Joana Dumbliauskaitėir
- Kategorijos
- 1.1.4.4.1Bendrininkavimo samprata (BK 24 str. 1, 2 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
- 1.1.8.7Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vytauto Kursevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. R. ir M. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 16 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;
M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, tai yra, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 16 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. R. ir M. Š. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais nenustatytais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, sukčiavo, o būtent: D. R. tiksliai nenustatytu laiku naudodamasis nenustatytu įrenginiu, susirašinėdamas žinutėmis socialiniame tinkle ,,Facebook“ iš savo pažįstamos A. J. sužinojo jos naudojamos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos rekvizitus, kuriuos tiksliai nenustatytu laiku perdavė M. Š., po ko, nenustatytam asmeniui pasinaudojus nenustatytu mobiliojo ryšio įrenginiu su ,,Omnitel“ operatoriaus išankstinio papildymo SIM kortele, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio interneto prieiga, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 26 d. 14.25 val. internetiniame tinklapyje www.autogidas.lt patalpinus apgaulingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo traktoriaus ,,Belarus MTZ-82“, pagal kurį 2017 m. kovo 26 d. 14.25 val. nukentėjusiajam V. B. paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu 8 623 75613, atsiliepęs nenustatytas asmuo pateikė melagingą informaciją dėl parduodamo traktoriaus ir paprašė pervesti avansinį 500 eurų mokestį bei nurodė A. J. banko sąskaitą, dėl ko V. B. 2017 m. kovo 26 d. 19.10 val. į jam nurodytą A. J. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 500 eurų, po ko M. Š. 2017 m. kovo 27 d., naudodamasis mobiliojo ryšio įrenginiu ,,Samsung GT-19505“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo dėta išankstinio apmokėjimo ,,Omnitel“ operatoriaus SIM kortelė, telefono numeris (duomenys neskelbtini), A. J. SMS žinutėmis davė nurodymus dėl pinigų išgryninimo ir perdavimo, o A. J., neturėdama tyčios padaryti nusikalstamą veiką, pagal M. Š. duotus nurodymus 2017 m. kovo 27 d. 11.53 val. į jos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 500 eurų išgrynino AB ,,Swedbank“ filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos tą pačią dieną perdavė V. Š., tokiu būdu D. R. ir M. Š. savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – V. B. priklausančius 500 eurų.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo jį išteisinti.
2.1. Skunde nurodo, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, jam susitarti su kitu kaltinamuoju nebuvo galimybės, kadangi M. Š. bausmę atlikinėjo pataisos namuose, o jis – tardymo izoliatoriuje. Pažymi, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tvirtina, kad jie buvo gauti kriminalistams darant jam spaudimą ir parodymai buvo tokie, kokių reikėjo policijos pareigūnams.
2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog su A. J. buvo bendraujama ir tuomet, kai jis buvo etapuojamas į Kauno tardymo izoliatorių, kas, nuteistojo nuomone, patvirtina, jog jis nusikaltimo nedarė. Be to, paimant kratos metu mobilaus ryšio telefoną virtuvėje buvo M. Š. ir M. M., kas taip pat įrodo, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas atsisakė daryti balso atpažinimą, todėl nebuvo nustatyta, kad telefonu davė nurodymus jis. Teigia, kad jį iš balso A. J. pažinti negalėjo, nes ji jo balso nusikalstamos veikos darymo metu nežinojo.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.
3.1. Nuteistasis mano, kad yra nubaustas per griežtai, nes pilnai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, labai gailėjosi, padengė nukentėjusiajam padarytą žalą, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
3.2. Tvirtina, kad teismas be jokio pagrindo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Teismui nurodė, jog nusikaltimą padarė vienas, nedalyvaujant D. R.. Pažymi, kad A. J. parodymai, kad ji elektroninėmis ryšio priemonėmis bendravo su D. R. yra teisingi, kadangi ji galvojo, jog bendrauja būtent su D. R., tačiau, nuteistojo tvirtinimu, D. R. vardu su A. J. bendravo jis ir jis A. J. davė nurodymą į jos banko sąskaitą pervestus pinigus perduoti V. Š., kuriai po to davė nurodymą tuos pinigus perduoti vienam iš jo pažįstamų asmenų. Tvirtina, kad D. R. nei V. Š., nei jo draugo, gavusio pinigus iš jos, nepažįsta, jų kontaktų nežino. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog jis V. B. pinigus apgaule užvaldė bendrininkų grupėje.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. R. gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė jos ginamojo skundą tenkinti, nuteistojo M. Š. gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė prašė jos ginamojo skundą tenkinti, prokuroras Artūras Karjakinas prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų D. R. ir M. Š. apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Iš nuteistųjų D. R. ir M. Š. apeliacinių skundų matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog jie nusikalstamą veiką padarė bendrai – D. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis jokios nusikalstamos veikos nedarė, A. J. naudojamos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos rekvizitų iš jos nesužinojo ir M. Š. jų neperdavė, o nuteistasis M. Š. tvirtina, kad nusikaltimą padarė vienas, nedalyvaujant D. R., o su A. J. bendravo būtent jis, tačiau buvo prisistatęs D. R.. Nuteistasis D. R. tvirtina, kad turi būti išteisintas, o M. Š. nurodo, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu nusikalstamą veiką padaręs bendrininkų grupėje ir mano, kad buvo nubaustas per griežtai.
7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, įvertinti, ar teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo išvadoms, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti ir panašiai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistųjų D. R. ir M. Š. apeliacinių skundų argumentus, iš naujo dar kartą įvertinęs byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino abu nuteistuosius kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei pagrįstai nustatė, jog jie šią nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje.
9. BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017). Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra kai kaltininkas suvokia, kad esmingai apgaudinėja (praneša neteisingus duomenis, meluoja, nutyli ar iškraipo esmines aplinkybes, faktus ir panašiai) turto savininką, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-7-176-303/2015).
Dėl įrodymų vertinimo
10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).
11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį nuteistųjų atžvilgiu.
12. Nuteistasis D. R. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, tvirtindamas, jog nieko nežino apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (3 t., b. l. 42), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi nuteistojo D. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka. Kaip minėta anksčiau, abu nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad liudytojos A. J. banko sąskaitos rekvizitus iš jos prašė ir juos gavo ne nuteistasis D. R., kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, o nuteistasis M. Š., todėl, nuteistųjų teigimu, už sukčiavimą turi būti nuteistas tik M. Š., kuriam turi būti panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, o nuteistasis D. R. turi būti išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus (tame tarpe ir nuteistojo D. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu), įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. R., pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu neprisipažino, tačiau nurodė, kad dar būdamas laisvėje susipažino su A. J., su ja bendravo, vėliau, jam būnant Nepilnamečių pataisos namuose, jų bendravimas buvo nutrukęs, tačiau, jam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose, jis vėl bendravo su A. Jis žinojo, jog įkalinimo įstaigose yra vykdomi sukčiavimai, tačiau juose nedalyvavo, tik buvo davęs A. J. banko sąskaitos numerį asmeniui, kuris buvo to prašęs (2 t., b. l. 97-98). Akivaizdu, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. R. pripažino ypač svarbias aplinkybes, kad buvo pažįstamas su A. J. ir davė kitam asmeniui jos banko sąskaitos numerį. Vėlesnėse apklausose D. R. šiuos savo parodymus patvirtino ir nurodė, kad detalesnius parodymus duos teisme (2 t., b. l. 109, 117). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų šių D. R. apklausų metu dalyvavo jo gynėjos – advokatės Joana Dumbliauskaitė ir I. M., todėl nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentas, kad jis šiuos parodymus davė policijos pareigūnams (kriminalistams) darant jam poveikį, atmestinas kaip nepagrįstas. Svarbu ir tai, kad D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net tris kartus, todėl turėjo galimybę bet kada kreiptis į prokurorą ar kitas institucijas dėl policijos pareigūnų neteisėto poveikio, tačiau to nepadarė. Be to, nuteistasis D. R. nagrinėjant bylą teisme parodymus duoti atsisakė, nurodydamas, kad apie nusikalstamą veiką nieko nežino. Tuo pačiu jis nieko neužsiminė apie jam ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų darytą poveikį, todėl teisėjų kolegija šį nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentą (dėl policijos pareigūnų poveikio jam duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu) atmeta kaip nepagrįstą ir vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo D. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Visų pirma, tai liudytojos A. J. parodymai, kad su D. R., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, susipažino per socialinį tinklalapį www.facebook.com. Ji D. R. perdavė savo asmeninius prisijungimus prie savo elektroninės bankininkystės. D. R. minėjo, jog pervedami pinigai į jos sąskaitą bus jo, sakė, kad ji turės juos išgryninti ir jam asmeniškai perduoti. Nurodė, kad jai D. atsiuntė telefono numerį žmogaus, su kuriuo turėjo susisiekti ir perduoti pinigus, ji susisiekė su žmogumi ir tą pačią dieną susitiko su moteriške prie ,,M.“, ji perdavė pinigus ir tuoj pat išsiskyrė, apie kitus pinigų pervedimus į jos sąskaitą ji sužinodavo tik tada, kai gaudavo iš D. R. SMS žinutę ir jis jai pranešdavo: ,,patikrink, ar yra pinigai ir perduok tam pačiam žmogui pinigus“ (1 t., b. l. 51-52). Apklausiama papildomai A. J. patvirtino pirminius savo parodymus ir nurodė, kad D. per socialinį tinklą paprašė jos asmeninės banko sąskaitos, kad galėtų padaryti bankinį pavedimą, ji sutiko ir perdavė jam savo banko sąskaitos duomenis. Prieš gaunant pinigus D. ją perspėdavo SMS žinute, kad pinigai tuoj bus sąskaitoje, taip pat D. jos paprašydavo išgryninti pinigus ir ji išgrynindavo, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 26 d. iki 2017 m. kovo 31 d. dienos gaudama iš įvairių žmonių įvairių sumų pinigus, išgrynintus pinigus D. R. jai liepdavo perduoti kitiems žmonėms (1 t., b. l. 63-64).
15. Nuteistojo D. R. kaltę patvirtina ir duomenys apie abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių srautą, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 26 d. iki 2017 m. kovo 29 d. A. J. su asmeniu, kuris naudojo telefono abonentą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bendravo net 652 kartus (1 t., b. l. 121-131), o iš to paties telefono abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo bendraujama ir su nukentėjusiuoju, apgaulingai prisistatant traktoriaus pardavėju. Be to, skelbime, kuriame buvo nurodyta apie neva parduodamą traktorių, taip pat buvo nurodytas tas pats telefono numeris – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 200). Svarbu ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje buvo ir Pravieniškių pataisos namų teritorija (1 t., b. l. 140-141). Ir nors apeliaciniame skunde D. R. tvirtina, kad jis negalėjo įvykdyti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nes jis tuo metu buvo tardymo izoliatoriuje, o M. Š. – pataisos namuose, tačiau šiuos jo teiginius paneigia 2017 m. lapkričio 20 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad D. R. į Kauno tardymo izoliatorių buvo konvojuotas tik 2017 m. kovo 27 d., o iš Kauno tardymo izoliatoriaus grąžintas 2017 m. kovo 30 d. (2 t., b. l. 19-21), tuo tarpu sukčiavimo būdu iš nukentėjusiojo V. B. išvilioti pinigai į A. J. sąskaitą buvo pervesti 2017 m. kovo 26 d. 19.10 val. (1 t., b. l. 87), o melagingas skelbimas apie parduodamą traktorių buvo patalpintas dar anksčiau. Vadinasi, tuo metu, kai buvo atliekama ši nusikalstama veika (kai nukentėjusysis pervedė pinigus), D. R. buvo Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje.
16. Nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2017 m. balandžio 21 d. atliekant neplaninę kratą 5-ojo būrio 1-ojoje virtuvėlėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas ,,Vodafone“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele ir tuo metu virtuvėlėje buvo M. M. ir M. Š. (2 t., b. l. 8, 9), nepaneigia nuteistojo D. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.
17. Nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad su liudytoja A. J. elektroninėmis ryšio priemonėmis bendravo jis, o ne D. R., paneigtas liudytojos A. J. parodymais, kad M. Š. ji asmeniškai nepažįsta ir niekada nepažinojo. Šį nuteistojo M. Š. argumentą paneigia ir nuteistojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, kad su A. J. jis susipažino dar būdamas laisvėje. Iš liudytojos A. J. parodymu matyti, kad ji su D. R. bendravo apie metus laiko. Šios aplinkybės ir tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 26 d. iki 2017 m. kovo 29 d. A. J. su asmeniu, kuris naudojo telefono abonentą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bendravo net 652 kartus, taip pat tuo laikotarpiu bendravo ir per socialinį tinklalapį www.facebook.com., kurioje tiek jis, tiek D. R. buvo susikūrę paskyras, prie kurių prisijungti, nežinant prisijungimo duomenų sudėtinga, leidžia konstatuoti, kad liudytoja A. J. nurodytu laiku bendravo su D. R., kurį gerai pažinojo, o ne su M. Š., kurio visiškai nepažinojo. Akivaizdu, kad bendraujant tiek dažnai (kiek A. J. bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)), net ir iš tekstinio susirašinėjimo A. J. būtų supratusi, kad bendrauja ne su D. R., o su jai nepažįstamu asmeniu. Ypač svarbi aplinkybė, paneigianti nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo argumentą, kad su liudytoja A. J. elektroninėmis ryšio priemonėmis bendravo jis, yra ta, kad savo banko sąskaitos duomenis ji atsiuntė vėliausiai iki 2017 m. kovo 26 d. 19.10 val., kada nukentėjusysis V. B. pervedė pinigus į jos banko sąskaitą, o tuo metu, kaip buvo minėta, nuteistasis buvo Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje. Ši aplinkybė taip pat paneigia nuteistojo M. Š. teisme duotus parodymus, kad su A. J. jis susiekė ir apgaulingą skelbimą internetiniame portale (duomenys neskelbtini )apie neva parduodamą traktorių įdėjo pasinaudojęs D. R. facebook paskyra tuo metu, kai jis buvo išvežtas „etapu“.
18. Atsakant į nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai teisminio bylos nagrinėjimo metu neskyrė jo balso atpažinimo ekspertizės siekiant nustatyti, ar jis bendravo su A. J., pažymėtina, kad tokio prašymo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei vienas iš proceso dalyvių nepateikė, o, be to, įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų pagrindu būtų galima išspręsti asmens kaltės klausimą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų duomenų pagrįstoms išvadoms padaryti. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. R. bendravimas su A. J. daugiausiai vyko susirašinėjant socialiniame tinkle ir telefonu žinutėmis, todėl balso atpažinimo ekspertizė šiuo atveju nebuvo tas būtinas įrodymas, kuris galėtų paneigti ar patvirtinti nuteistojo D. R. kaltę.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, pripažįsta įrodyta, jog nuteistieji D. R. ir M. Š. veikė bendrai ir kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – svetimo turto įgijimą sukčiaujant, ir nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o kartu bendrai, tam tikrais veiksmais prie jos prisidėdami ir siekdami bendro nusikalstamo rezultato. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų D. R. ir M. Š. kaltės ir jų veiksmų kvalifikavimo. Apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu. Nuteistųjų D. R. ir M. Š. skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jų nuteisimo už sukčiavimą V. B. atžvilgiu veikiant bendrininkų grupėje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti ir priimti D. R. išteisinamąjį nuosprendį bei konstatuoti, kad M. Š. šį nusikaltimą padarė vienas.
Dėl nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės
20. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. taip pat tvirtina, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Su tuo teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam M. Š. už jo padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau išdėstytų bausmės skyrimo taisyklių. Teismas atsižvelgė į nuteistojo M. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Teismas taip pat nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo M. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė esmines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistojo M. Š. asmenybę – kad jis nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas įkalinimo įstaigoje bausmės atlikimo laiku, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri yra žymiai mažesnė nei šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat sutinka ir su galutine subendrinta bausme, kuri buvo paskirta subendrinus už sukčiavimą paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, - bausmių sudėjimo būdą, palankesnį nuteistajam. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog nuteistajam M. Š. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės negalima laikyti aiškiai per griežta. Nuteistojo apeliaciniame skunde kartojamos teismo jau įvertintos aplinkybės, kad jis pripažįsta savo kaltę ir gailisi, kad atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir panašiai, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtos ir taip jau pakankamai švelnios bausmės.
22. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą M. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra ne atsitiktinė, o logiška jo antivisuomeninio gyvenimo tąsa. Iš tiesų, nuteistojo M. Š. teistumų istorija rodo tai, kad sistemingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu, kurio jis nesistengia niekaip pakeisti ir nusikaltimus daro net būdamas įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis M. Š., būdamas pakankamai jauno amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau septintą kartą, galima daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Toks nuteistojo M. Š. elgesys negali būti toleruojamas, todėl ir valstybės reakcija į tokį elgesį negali sudaryti nuteistajam įspūdžio dėl per švelnaus baudžiamumo, dėl ko jis vėl linktų prie teisei priešingo elgesio. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis pasikartojančio nuteistojo M. Š. nusikalstamo elgesio, taip pat daryti poveikį, kad jis gyvenimo tikslų siektų tik teisėtais būdais, teisinga ir protinga šiuo požiūriu laikytina tik reali laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikdamas nuteistasis turėtų įrodyti, jog iš tikrųjų siekia tapti pilnaverčiu visuomenės nariu ir toliau elgtis pagal visiems priimtinas elgesio normas.
23. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes bei išvadas konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistųjų D. R. ir M. Š. apeliacinius skundus atmesti.