Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusio, UAB „Atstuma“ direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2014 m. gruodžio 28 d. 8.55 val. Kauno gatvėje, Prienuose vairavo automobilį Opel Vivaro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,48 promilių girtumas), tuo G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

G. K. savo kaltę neigė, nesutiko, kad automobilį vairavo neblaivus. Paaiškino, kad paskutinį kartą buvo gėręs alkoholio 2014 m. gruodžio 26 d., gruodžio 27 d. alkoholio negėrė, o 2014 m. gruodžio 27 d. išgėrė mikstūros nuo kosulio ir vyko į darbą. Prienų miesto Kauno gatvėje sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Jis buvo blaivus, tačiau turi problemų su dantimis, dėvi dantų protezus. Mano, kad iš po dantų protezų nebuvo išsigaravusi mikstūra, todėl prietaisas parodė girtumą. Į gydymo įstaigą pasitikrinti alkoholio kiekio kraujyje nevyko, nes reikėjo vykti į darbą. Sutinka sumokėti baudą, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Liudytojas policijos pareigūnas K. D. parodė, kad nurodytą dieną patruliavo Prienų mieste. Prasilenkiant su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamu automobiliu, kilo įtarimas, jog jis vairuoja automobilį neblaivus, nes važiavo atsidaręs langą, nors buvo šalta, matėsi paraudę akys. Vairuotoją sustabdė, patikrino girtumą, „įpūtė“ didesnę, nei leistina, normą.

Liudytojas policijos pareigūnas E. K. parodė, kad nurodytą dieną patruliavo Prienų mieste. Prasilenkiant su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamu automobiliu kilo įtarimas, jog vairuotojas yra neblaivus, nes važiavo atsidaręs langą. Patikrinus girtumą alkotesteriu, pastarasis „įpūtė“ didesnę, nei leistina, normą.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais, daroma išvada, kad G. K. kaltas padaręs pažeidimą ir yra baustinas.

G. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Aplinkybę, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, įrodo byloje surinkta medžiaga. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1-2) užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas - nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 28 d. 8.55 val. Kauno gatvėje, Prienuose, G. K. vairavo automobilį Opel Vivaro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 0,48 promilių girtumas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARZE-00226, taip pat šiame protokole užfiksuotas paties pažeidėjo paaiškinimas, jog jis automobilį vairavo, išgėręs vaistų nuo kosulio. Policijos pareigūno K. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 3) užfiksuota, jog jis, dirbdamas su vyr. patruliu E. K., apie 8.55 val. sustabdė G. K. vairuojamą automobilį Opel Vivaro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, todėl patikrino alkotesteriu ir nustatė 0,48 promilių girtumą. Alkotesterio Drager Alctest 6810 Nr. ARZE-00226, kvite užfiksuota, jog G. K. blaivumas buvo patikrintas 2014 m. gruodžio 28 d., 9.03 val. užfiksuotas tikrinimo rezultatas 0,48 promilės (b.l. 4). Alkotesteris, kuriuo nustatytas girtumas, yra tinkamas, jo patikros sertifikatas galiojo iki 2015 m. sausio 23 d. (b.l. 5), policijos pareigūnai K. D. ir E. K., atlikę G. K. blaivumo patikrinimą, supažindinti su tarnyboje naudojamų alkoholio kiekio matavimo priemonių instrukcijomis ir išlaikę įskaitą (b.l. 6).

Iš teismo apklaustų pažeidėjo, liudytojų parodymų, administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad policijos pareigūnai 8.55 val. Kauno gatvėje, Prienuose sustabdė G. K. vairuojamą automobilį ir vairuotojui nustatė lengvą girtumo laipsnį. Administracinio teisės pažeidimo protokole esantis raštiškas G. K. paaiškinimas patvirtina, jog pažeidėjas neginčijo alkotesterio parodymų, nėra jokių duomenų, kad pažeidėjas policijos pareigūnams būtų nurodęs, kad prieš pat pradėdamas važiuoti, būtų vartojęs alkoholio – tokių duomenų nenurodė nei pats G. K., nei kuris nors iš apklaustų liudytojų, be to, protokole užfiksuota, jog G. K. paaiškino, prieš išvažiuojant, gėręs vaistus nuo kosulio. Pažeidėjas nevyko į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo. Pats pažeidėjas teigė, jog tą dieną alkoholio nevartojo, o tik gėrė namuose vaistus nuo kosulio dar prieš išvažiuojant į darbą, tačiau jų pavadinimo, iš kurio būtų galima spręsti apie vaistuose esančio alkoholio kiekį, nenurodė. Esant šioms aplinkybėms, teismas netiki pažeidėjo versija apie tai, kad girtumas jam buvo nustatytas dėl pavartotų vaistų nuo kosulio, tuo labiau, jog iš liudytojų parodymų, matyti, jog pažeidėjo akys buvo paraudę, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, esant šaltam orui, važiavo atsidaręs automobilio langą. Šie pateikti duomenys, liudija, jog langas buvo pravertas, siekiant sumažinti, automobilyje tvyrojusį alkoholio kvapą. Be to, pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems, t.y. viršijant leistiną kiekį alkoholio, nepriklausomai nuo to, kokias priemones, turinčias alkoholio (mikstūras, burnos skalavimo skysčius ir kt.), jie bebūtų panaudoję.

Taigi, teismui nekyla abejonių, jog pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir iš esmės sutapo detalėse, jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą manyti, jog šie liudytojai gali būti suinteresuoti tyčia apkalbėti G. K., byloje nenustatyta. Byloje taip pat nėra nustatyta ir aplinkybių, galėjusių sutrukdyti pažeidėjui, nesutinkančiam su alkotesterio parodymais, nuvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo, tačiau jis to nepadarė, tariamai dėl to, kad reikėjo vykti į darbą. Nesant jokių kitų įrodymų, jog G. K. neblaivumas buvo mažesnis nei 0,41 promilės, G. K. parodymai teisme vertintini kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės dėl vairavimo neblaiviam. Be to, pažymėtina, kad pažeidėjas, kad ir netiesiogiai, teismo posėdžio metu pripažįsta savo kaltę, vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, prašydamas jam skirti tik baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad G. K. kaltas padaręs pažeidimą ir yra baustinas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Įstatymas iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

G. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo buvo pasikėsinta į transporto eismo saugumą, sukeliant realų pavojų ir sau, ir aplinkiniams. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Įstatymo leidėjas, įvertinęs pažeidimo pavojingumą, galimas pasekmes, už tokio pobūdžio pažeidimus yra numatęs griežtas sankcijas. Be to, konstatuotina, kad G. K. teisės pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš to spręstina, kad jis tinkamų išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė, o padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl manytina, kad, neatėmus teisės vairuoti transporto priemones, nebūtų realiai pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, ypatingų, išskirtinai pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurioms esant teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, galėtų pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenustatyta, todėl pažeidėjo prašymas šioje dalyje atmestinas.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog jis turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog G. K. dirba, jam nustatytas girtumas tik minimaliai viršijo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė už vairavimą neblaiviam, praeityje už vairavimą, esant neblaiviam, nebaustas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, jam skirtina bauda, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis, su specialiosios teisės atėmimu minimaliam numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

G. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, skirti 310 (trijų šimtų dešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.