Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras ir D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjos R. Ž. mama E. (J., E., E., E.) M. (iki santuokos – Ž.) ir pareiškėjos teta M. K. (iki pirmos santuokos Ž., iki kitos santuokos P.) buvo seserys. Mama E. M. mirė (duomenys neskelbtini), teta M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu atkurti mamos ir tetos gimimo duomenis, tačiau minėtam skyriui nepakako duomenų atkurti tetos M. K. gimimo įrašo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą giminystės įrodymo tikslais, kadangi pareiškėja yra priėmusi mirusios pusseserės I. D. (iki santuokos P.) palikimą. Pusseserė I. D. buvo tetos M. K. duktė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. To paties straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (CPK XXXII skyrius). Abiem atvejais bendra tai, kad prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą.

6. Remiantis (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimu, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos R. Ž. pavardė iki santuokos buvo G. Pagal pateiktą pareiškėjos (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą, R. Ž. (iki santuokos G.) tėvai – E. M. ir R. G.. Iš pateikto Kauno Metropolijos Šiaulių vyskupijos Šiaulių švento apaštalo Petro ir Pauliaus katedros parapijos mirties liudijimo matyti, kad po pareiškėjos močiutės A. Ž. mirties liko įpėdiniai – dukros A., S., M. ir E. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu „Dėl duomenų apie A. Ž. (Ž.), E. Ž. (Ž.) ir M. P. pateikimo“ siųsto Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde Visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose esančio (duomenys neskelbtini), gyventojo K. Ž. buto – ūkio lapo kopijos, matyti, kad visi nuolatiniai buto – ūkio gyventojai yra Ž. K., Ž. A., Ž. E., Ž. K. ir P. M. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie santuoką nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė V. P. ir M. Ž., po santuokos P. Iš VĮ Registrų centro gyventojų registro pažymos matyti, kad M. K. (iki pirmos santuokos Ž., iki kitos santuokos P.) su V. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iš Gimimo liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. pirmoje santuokoje gimė duktė I. P.. Iš (duomenys neskelbtini) išduoto santuokos liudijimo, matyti, kad I. D. (iki santuokos P.) sudarė (duomenys neskelbtini) santuoką su A. D..

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

8. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą giminystės įrodymo tikslais. Pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad jos motina ir teta buvo seserys, be šio fakto pareiškėja negalės priimti palikėjos, pareiškėjos pusseserės I. D. (iki santuokos P.) palikimo, kuri yra tetos duktė. Ši aplinkybė įrodo, kad prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę. Taip pat pareiškėja iki kreipimosi į teismą, surinko visus galimus duomenis iš valstybės registrų bei bažnytinių saugomų duomenų, bei kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, kuris nurodė pareiškėjai, kad tetos gimimo įrašui atkurti neužteko duomenų, bei pateikė teismui minėtus duomenis. Pareiškėjos pateikti įrodymai teismui, patvirtina, kad nėra galimybės ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų.

9. Nagrinėjamu atveju iš pareiškime pateiktų aplinkybių matyti, kad, pareiškėjos R. Ž. mama E. (J., E., E., E.) M. (iki santuokos – Ž.) ir pareiškėjos teta M. K. (iki pirmos santuokos Ž., iki kitos santuokos P.) buvo K. Ž. ir A. Ž. dukterys. Tai patvirtina Visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose esančio (duomenys neskelbtini) gyventojo K. Ž. buto – ūkio lapo kopija, kurioje nurodyti tuo metu gyvenantys šeimos nariai. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas, o suinteresuotas asmuo D. G. sutiko su pareiškėjos pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos R. Ž. mama E. (J., E., E., E.) M. (iki santuokos – Ž.) ir pareiškėjos teta M. K. (iki pirmos santuokos Ž., iki kitos santuokos P.) buvo seserys. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas giminystės įrodymo tikslais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu).

10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš pareiškėjos priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mama J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos – Ž.), mirusi (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos teta M. K. (iki pirmos santuokos Ž., iki kitos santuokos P.), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas giminystės įrodymo tikslais.

Priteisti iš pareiškėjos R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.