Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1840-661/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
2S-1840-661/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01531-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Liuda Uckienė, Dalia Višinskienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Atsakovas
R. P.
Ieškovas
I. P.
Trečiasis asmuo
AB DnB Nord bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1840-661/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01531-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 75.9; 110.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Liudos Uckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. (R. P. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys AB DnB Nord bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. P. su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydama santuoką, 2006-09-22 įregistruotą tarp jos ir atsakovo R. P. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3380, nutraukti dėl atsakovo kaltės bei išspręsti kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu.

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio vaiko K. P. , gim. 2007-06-22, gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaiko motina, iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo priėmimo bei iš atsakovo R. P. nepilnamečio vaiko K. P. išlaikymui priteisti kas mėnesį po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. P. nepilnamečio vaiko K. P. išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2011-05-24 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę I. P. . Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas neteikia savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo, todėl teismas atsakovo atžvilgiu pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą jo nepilnametei dukrai Kamilai.

Šalies argumentai

Atsakovas R. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį ir iš atsakovo nepilnametės K. P. laikinam išlaikymui kas mėnesį priteistą 500 Lt sumą sumažinti iki 250 Lt per mėnesį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pilnai patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl laikino išlaikymo priteisimo ir priteisęs ieškovės prašomą 500 lt sumą, pažeidė įstatyme įtvirtintą nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, kadangi nenustatė vaiko poreikių, o byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 1000 lt pinigų suma taip pat teismas nevertino ir atsakovo turtinės padėties. Apeliantas pažymi, jog ieškinyje nurodyta, kad vaikas yra mažametis, jo poreikiai nuolat didėja, taigi, ieškovė prašydama priteisti 500 lt vaiko išlaikymui, šią sumą nustatė ne pagal dabartinius dukters poreikius, o pagal dukters poreikius, kurie atsiras tik ateityje ir šios sumos nepagrindė jokiais įrodymais. Išlaikymo suma negali būti nustatyta ateičiai, kadangi visų pirma, šiuo atveju buvo sprendžiamas laikino išlaikymo klausimas, tik iki teismo sprendimo priėmimo byloje, be to, pasikeitus aplinkybėms, įstatyme yra numatyta galimybė kreiptis dėl išlaikymo padidinimo. Mano, kad 250 litų per mėnesį, kuriuos šiuo metu gali skirti ir skiria dukros išlaikymui, atitiktų proporcingumo principą tarp atsakovo ir nepilnametės dukters turtinių interesų pusiausvyros, tuo labiau, kad apeliantas su ieškove vaikui ir skirdavo iki 500 lt per mėnesį. R. P. nurodo, jog nuo 2011 06 14 d. pradėjo dirbti, tačiau jo darbo užmokestis yra minimalus, kaip ir ieškovės. Be to, turi kreditorinių įsipareigojimų pagal keturias kredito sutartis litais ir eurais. Kreditų grąžinimo įmokos per mėnesį sudaro apie 700 lt.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB DnB Nord bankas pateiktu atsiliepimu prašo atskirojo skundo pagrįstumą spęsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti, konkreti laikinoji apsaugos priemonė, kurią teismas parenka iš CPK 145 str. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, taikytina tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko(-ų), taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki sprendimo priėmimo gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str. (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Šios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius vaiko(-ų) ar vieno sutuoktinių interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko(-ų) ar vieno sutuoktinių teisės (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 3 d., CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti 500 Lt išlaikymą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą, jį tenkino.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, atskirajame skunde remiasi aplinkybėmis, jog teismas, priteisdamas nepilnametės dukros išlaikymui

500 Lt sumą, pažeidė įstatyme įtvirtintą nepilnamečio vaiko poreikių bei jos tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Taip pat neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėti. Teisėjų kolegija su atskirojo skundo argumentais nesutinka bei pažymi, jog šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.

Apeliantas iš esmės sutinka su laikino išlaikymo priteisimo pagrįstumu, tačiau ginčija teismo nutartį tuo pagrindu, jog nustatyto laikino išlaikymo dydis neproporcingas vaiko poreikiams ir jo turtinei padėčiai, tačiau kolegija sprendžia, kad tokie argumentai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o jo būtiniausi kasdieniai poreikiai. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos) privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.).

Kolegija plačiau dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų apie atsakovo finansinę padėtį nepasisako, nes šios aplinkybės ir aplinkybės apie abiejų šalių turtinę padėtį bus reikšmingos bylą nagrinėjant iš esmės.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia jog, pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones bei tinkamai nustatė laikino išlaikymo dydį. Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 5660) iš apelianto R. P. 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjai Dalia VišinskienėLiuda Uckienė