Alytaus apylinkės teismo nutartis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. K., jo gynėjui advokato padėjėjui V. K., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto B. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2014-06-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-13708664-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2014-06-12 nutarimu Nr. 79N-13708664-14 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarymą, buvo paskirta 100 Lt dėl to, kad jis 2014-06-05 14 val. 00 min. kelio Kaunas – Prienai – Alytus 45 kilometre, Prienų r. sav. teritorijoje, vairuodamas automobilį JAGUAR XJ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė du automobilius, iš kurių antrasis buvo persirikiavęs posūkiui į kairę ir rodė kairio posūkio signalą, jo neapvažiavo arba nepalaukė kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą ir tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 141.2 ir 142 punktų reikalavimus.

Prienų rajono apylinkės teisme gautas B. K. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2014-06-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-13708664-14, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2014-06-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-13708664-14 ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad jis 2014-06-05 apie 14 val. važiavo iš Alytaus į Kauną ir kelio Kaunas – Prienai – Alytus 45 kilometre, Prienų r. sav., nusprendė aplenkti du priekyje lėtai važiuojančius automobilius – VW GOLF, ir kitą, kurio markės ir modelio neįsidėmėjo. Jis įsijungė kairįjį posūkio signalą ir, įsitikinęs atliekamo manevro saugumu, pradėjo lenkti nurodytus automobilius. Pirmiausia aplenkė sidabrinės spalvos automobilį, o toliau lenkė automobilį VW GOLF, kurio vairuotoja, jam jau susilyginus su jos automobiliu, įjungė kairiojo posūkio signalą ir staiga pasuko į kairę pusę, tiesiai į jo vairuojamą automobilį. Jam jau beveik baigiant lenkimo manevrą ir automobiliams esant susilyginus, automobilis VW GOLF atsitrenkė kairiu priekiniu ratu į jo dešinį priekinį automobilio ratą. Lenkimo metu jo greitis buvo nedidelis, apie 70 km/h, todėl sugebėjo suvaldyti automobilį ir pasuko į kairėje pusėje esantį keliuką. Į tą pačią pusę pasuko ir automobilio VW GOLF vairuotoja ir jie abu sustojo. Automobilio VW GOLF vairuotoja jam pasakė, kad iš pradžių nesuprato kas atsitiko bei, kad jo nepastebėjo. Institucijos nutarimu kaltu dėl šio įvykio buvo pripažintas jis, nors atlikdamas lenkimo manevrą, jokių kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad jam pradėjus lenkti, nei vienas iš jo lenkiamų automobilių nebuvo pasiruošęs sukti į kairę, nes nerodė kairiojo posūkio signalo ir nebuvo persirikiavę į kairę pusė, nes, B. K. manymu, esant jo kaltei, jis būtų atsitrenkęs į automobilio VW GOLF galinę dalį. Todėl namo, kad būtent automobilio VW GOLF vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, nes, prieš keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams. Be to, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas neatitinka galiojančių įstatymų nuostatų, nes juose nėra konstatuotas būtinas jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., požymis - pažeidimu padaryta žala automobiliams.

Nukentėjusioji J. B. teismo posėdyje pareiškė, kad klausimą kas yra kaltas autoįvykyje privalo spręsti policijos pareigūnai. Paaiškino, kad nurodytą dieną kartu su dukra sūnui priklausančiu automobiliu VW GOLF važiavo keliu Kaunas – Prienai –Alytus ir suko į Balbieriškio kapines. Prieš sukdama į kapinių keliuką maždaug prieš 10 metrų parodė kairįjį posūkį ir sustojo praleisti iš priekio atvažiuojančio automobilio, nes negalėjo sukti į kairę. Jai atrodo, kad tai buvo kažkoks „busiukas“ ir jį praleisdama stovėjo laukdama kol šis pravažiuos apie dvi minutes. Praleidusi iš priekio važiavusį automobilį ji apsidairė ir tik tada iš stovinčios pozicijos pradėjo judėti į kairę pusę, t.y. į kapų keliuką. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad tuo metu už jos buvo sustojęs sidabrinės spalvos automobilis, kurio markės nežino. B. K. vairuoto „vyšniavos“ spalvos automobilio stovėdama bei pradėdama judėti ir sukdama į kairę nei stovinčio, nei atvažiuojančio, ji nematė, nors žiūrėjo per galinį ir kairįjį veidrodėlius. Smūgį į jos automobilį pajuto, jau baigdama pervažiuoti priešpriešinio eismo juostą. Jos ir B. K. vairuoti automobiliai susisiekė automobilių ratais. Nuo smūgio jos automobilį panešė į priekį ir automobilis atsidūrė šalikelėje. Jos manymu, lenkusio automobilio greitis nebuvo didelis, nes smūgis nebuvo stiprus. Ji tuo metu buvo vos tik pajudėjusi, todėl, sukdama į kairę, važiavo lėtai, galėjo būti, kad 10-20 km/h. Jos automobilio yra apgadintas priekinis sparnas, priekinės ir galinės durelės. Ji važiavo kartu su dukra, o B. K. važiavo vienas. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo. Iš karto po susidūrimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. K. pripažino savo kaltę, tačiau vėliau persigalvojo. Jos įsitikinimu dėl eismo įvykio yra kaltas B. K., kadangi ji važinėja atsargiai. Vairavimo mokykloje jiems aiškino, kad, jeigu priekyje važiuojantis automobilis parodo posūkio signalą, tai paskui jį važiuojantis automobilis negali eiti „ant lenkimo“.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas A. P. paaiškino, kad nurodytą dieną, tikslaus laiko nepamena, bet šviesiu paros metu, jis kartu su policijos pareigūnu R. G. nuvyko į eismo įvykio vietą kelyje Kaunas - Alytus – Prienai, prie Balbieriškio kapinių Įvykio vietoje rado du automobilius, JAGUAR XJ ir VW GOLF, kurie stovėjo nuo kelio nusukę į aikštelę prie kapinių. Daugiau jokių automobilių nestovėjo. Nukentėjusioji aiškino, kad rodė kairįjį posūkį, per veidrodėlius nematė jokio paskui ją važiuojančio automobilio lenkimo, todėl suko į kairę pusę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. K. aiškino, kad jis pradėjo lenkti du automobilius kai įsitikino, kad niekas nesuka į kairę, tačiau jam lenkiant nukentėjusiosios automobilis pasuko į kairę pusę. Liudytojo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bandė išvengti susidūrimo su sukančiu į kairę VW GOLF automobiliu, t.y. jis pasuko į aikštelę, bandydamas išvengti tiesioginio smūgio į nukentėjusiosios automobilį. Į savo juostą sugrįžti nebandė, priešingai, jis bandė nusukti toliau priešingoje eismo juostoje. Pareigūnas R. G. nubraižė eismo įvykio schemą. Liudytojui eismo įvykio vietoje situacija nebuvo aiški, todėl vietoje administracinio teisės pažeidimo protokolo nerašė, surinko medžiagą ir perdavė kelių policijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. gynėjas advokato padėjėjas V. K. prašo B. K. skundą tenkinti, panaikinti priimtą administracinio teisės pažeidimo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad tarp eismo įvykio dalyvių parodymų yra prieštaravimų, kurie nėra įrodyti byloje ir jų negalima patvirtinti. Nukentėjusioji aiškina, kad buvo sustojusi praleisti automobilį ir rodė kairįjį posūkį, tačiau šios juos parodymus paneigia ta aplinkybė, kad ant kelio buvo likusios paskui ją važiavusio automobilio stabdymo žymės, o tuo atveju, jeigu ji būtų stovėjusi, tai tam automobiliui nebūtų būtinybės stabdyti. Jeigu, lenkimas būtų pradėtas tada, kai jau vykdomas posūkio manevras, tai susidūrimas būtų buvęs ne automobilio šonais, o, į manevrą vykdžiusio automobilio VW GOLF kairį šoną ir visa priekine automobilio JAGUAR dalimi, o ne jo priekiniu dešiniu ratu ir automobilio VW GOLF priekiniu kairiu ratu. Tai reiškia, kad susidūrimo metu automobiliai buvo lygiagrečiai, ko nebūtų buvę, jei vienas automobilis būtų stovėjęs, o kitas automobilis jį lenktų, todėl automobilio JAGUAR vairuotojas, susidūrus šonais, turėjo vienintelę galimybę išvengti didesnio smūgio, tai pasukti dar kairiau, o VW GOLF automobilis tiesiog pavažiuoti į priekį, kas ir įvyko. Atsižvelgiant į teismų praktiką, kad, jei susidūrimas vyksta taip, kad apgadinami automobilių šonai, tai kaltasis automobilis yra tas, kuris suko į kairę pusę, t.y. šioje situacijoje yra kalta automobilio VW GOLF vairuotoja, kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, neįsitikino, kad sukant į kairę pusę, tai daryti yra saugu ir nepraleido kitų eismo dalyvių.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdyje prašo palikti galioti B. K. paskirtą nuobaudą, o jo skundą atmesti. Atstovas nurodė, kad institucijos nuomone, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2014-06-12 nutarimas, kuriuo B. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., padarymą buvo paskirta 100 litų bauda yra teisėtas ir pagrįstas. Atstovas nurodė, kad nesutinka su gynėjo vienareikšme pozicija, kad automobiliams susidūrus šonais yra kaltas būtent tas, kuris darė kairįjį posūkį, kadangi prieš tai reikėtų nustatyti, kokiomis kryptimis judėjo automobiliai. Pagal bylos duomenis ir iš eismo dalyvių paaiškinimų matyti, kad šioje konkrečioje situacijoje sukančio automobilio greitis buvo mažas, lenkiančio taip pat nebuvo didelis. Darytina išvada, kad, vengdamas susidūrimo JAGUAR XJ vairuotojas ne apvažinėjo lenkiamą automobilį, o, siekdamas išvengti tiesiogini susidūrimo su sukančiu automobiliu, pasuko į tą patį keliuką, į kurį jau buvo beįsukąs posūkį darantis automobilis, todėl automobiliai ir susidūrė šonais jau visai kita kryptimi nei judėjo prieš tai. Tą patvirtina ir eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad automobiliai stovi ne kelkraštyje, o normaliai nusukę į kairį keliuką. B. K. nematė nukentėjusiosios automobilio ir rodomo posūkio, nes jį „dengė“ sidabrinis automobilis. Jis tik matė sidabrinį automobilį, kurį, elgdamasis labai neatsargiai bandė aplenkti.

Motyvuojamoji dalis

B. K. skundas atmestinas, nutarimas paliktinas galioti nepakeistas.

B. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 127 str. 2 d., ir nubaustas subendrinta 100 litų bauda. B. K. skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad, institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, įvertinęs skundo argumentus ir patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2014-06-12 nutarimo išvada, kad B. K. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Pripažindama administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, institucija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais rašytiniais įrodymais bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias logines išvadas apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. K., lenkdamas priešais jį važiuojančius du automobilius, jo priekyje tiesiame kelyje pirmiau važiuojančiam automobiliui „uždengus” nukentėjusiosios J. B. vairuojamą automobilį VW GOLF, nematė pastarosios rodomo posūkio, todėl, vengdamas tiesioginio susidūrimo su pasukusios 90 laipsnių kampu į šoninį keliuką nukentėjusiosios automobiliu, esant nedideliam greičiui, irgi pasuko į tą patį šoninį keliuką, tik arčiau jo kairiojo krašto, tačiau susidūrimo neišvengė ir dešinės pusės automobilio priekiniu ratu ir šonu susidūrė su nukentėjusiosios automobilio kairiuoju ratu ir šonu. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K. ir jo gynėjas ir neigia kaltę dėl B. K. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje inkriminuojamo ATPK 127 str. 2 d. nurodytą kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemones apgadinimą, ir institucijos atstovo nurodytą eismo įvykio mechanizmą, tačiau, teismo įsitikinimu, B. K. kaltė yra visiškai patvirtinta ir teismo posėdyje skundo nagrinėjimo metu. Iš byloje esančios eismo įvykio schemos (b,l. 11) matyti, kad joje nėra užfiksuota jokių eismo įvykio vietoje, t.y. kelio Kaunas – Prienai – Alytus 45 kilometre buvusių stabdymo žymių. Stabdymo žymių kelyje, ties įsukimu į keliuką link Balbieriškio kapinių, nematyti ir prie eismo schemos pridėtose fotonuotraukose (b.l. 14-16). Tuo yra paneigiama, B. K. ir jo gynėjo teiginiai apie tai, kad nukentėjusioji, nerodydama iš anksto posūkio, pasuko į šoninį keliuką, kad paskui ją važiuojantis sidabro spalvos automobilis buvo priverstas stabdyti, bei patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog ji posūkį rodė iš anksto. Byloje esančiose fotonuotraukoje (b.l. 14), kurios padarymo laikas – 2014-06-05 13:49, užfiksuoti aiškiai matomi B. K. automobilio ratų palikti pėdsakai, jų trajektorija ir abiejų eismo dalyvių automobilių stovėjimo vietos (B. K. automobilis stovi arčiau keliuko dešiniosios pusės, nukentėjusiosios automobilis stovi nuvažiavęs nuo keliuko į lauką dešiniau į priekį) įrodo, kad B. K. į šoninį keliuką įvažiavo prieš tai jau važiuodamas pagrindinio kelio Kaunas – Prienai – Alytus kairiuoju kelkraščiu ir susidūrė su pilnai į keliuką įvažiavusios nukentėjusiosios automobiliu arčiau dešiniosios keliuko pusės, dėl ko nuo smūgio nukentėjusiosios automobilis nuvažiavo nuo keliuko ir pavažiavęs į priekį sustojo lauke šalia keliuko. Šie nuotraukoje užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiosios teiginius apie tai, kad jos ir B. K. automobiliai susidūrė šonais būtent jai jau įsukus į keliuką, t.y. pabaigus posūkio manevrą, ir paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjo teiginius apie tai, kad automobiliai šonais susidūrė pagrindiniame kelyje, ties įvažiavimu į keliuką, nukentėjusiajai tik pradėjus sukti į šoninį keliuką, o B. K. buvo priverstas pasukti į priešingos eismo juostos kelkraštį, siekdamas išvengti sunkesnių susidūrimo pasekmių bei, kad susidūrimas automobilių šonais šoniniame keliuke yra neįmanomas. Be šių, aukščiau aptartų duomenų, B. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta ir policijos pareigūno A. P. tarnybiniame pranešime bei nukentėjusiosios J. B. pirminiame paaiškinime nurodytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis ir jo priežastimis, kadangi šių asmenų pirminiai paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, neprieštarauja jų parodymams duotiems J. B. ir A. P. apklausiant liudytojais teismo posėdžio metu.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas - priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Institucija, surašiusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pagrįstai pripažino, kad susidūrimą nulėmė B. K. padaryti kelių eismo taisyklių 141.2 ir 142 punktų reikalavimų pažeidimai.

Nors institucijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir priimtame nutarime nėra visiškai atskleista B. K. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., esmė (nenurodyta ar dėl eismo įvykio buvo sugadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ir padaryta žala), iš byloje esančios įvykio eismo schemos (b.l. 11) ir fotonuotraukų (14-16 matyti, kad nukentėjusiosios J. B. automobilis VW GOLF yra aiškiai apgadintas, todėl, institucijai teisingai kvalifikavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką pagal ATPK 127 str. 2 d., priimto nutarimo naikinti dėl to, kad jame nėra nurodytas kitam asmeniui apgadintas turtas, nėra pagrindo, nes pats teisės pažeidimo įvykis bylos duomenų visetu teismui nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika yra įrodyta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, darytina išvada, kad institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti skunde ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo gynėjo teismo posėdžio metu nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2014-06-12 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-13708664-14 paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

Palikti nepakeistą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2014-06-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-13708664-14.

B. K. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą.