- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-758-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02404-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., G. B., A. C., L. P., J. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-758-278/2011
Teisėjas B.Varsackis Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02404-2011-3
2011 m. gruodžio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo 2011 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2673-825/2011 pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B. , G. B. , A. C. , L. P. , J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. P. prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos N. B. mirties jis priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusią turto dalį. Prašė teismą išreikalauti iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenis ar N. B. nėra sudariusi testamento.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011-10-17 pašalinti pareiškimo trūkumus. Nurodė, kad teismui pateiktas pareiškimas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, nes pareiškėjas pateikė nepatvirtintas pridedamų dokumentų kopijas, nenurodydamas, kad teismui bus pateikti dokumentų originalai, todėl turi pateikti rašytinius įrodymus, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka arba pateikti teismui jų originalus. Konstatavo, jog pareiškėjas neįtraukė suinteresuotais asmenimis kitų A. D. turto paveldėtojų, kurių interesams gali turėti įtakos bylos procesas. Nurodė, kad įtraukus minėtus asmenis suinteresuotais asmenimis, turi būti pateiktas ir atitinkamas procesinių dokumentų egzempliorių skaičius. Teismas darė išvadą, kad R. P. nepateikė įrodymų, kad pats kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrą dėl duomenų išreikalavimo ir jam juos išduoti buvo atsisakyta. Be to, nepateikė įrodymų ir nenurodė kokie liudijimai ar įrodymai patvirtina jo reikalavimą bei aplinkybes, kad jis faktiškai priėmė motinos palikimą, pradėdamas jos turto dalį valdyti ir aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą pagal įstatymą, prisiimti visas pareigas ir teises, kilusias iš palikimo atsiradimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo 2011 m. spalio 4 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pateikė pareiškimo priedus, kurie buvo arba originalūs arba notariškai patvirtinti. Mano, kad teismas turėjo nurodyti konkretų, neatitinkantį CPK 114 straipsnio nuostatoms pareiškimo priedą ir pasisakyti būtent apie tą dokumentą. Mano, kad nenurodydamas konkrečių nepatvirtintų dokumentų sąrašo, teismas pasielgė nesąžiningai. Nurodo, kad po motinos N. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos, o ne A. D. turtą, todėl pareiškime suinteresuotais asmenimis įtraukė asmenis, kurių teisės ir pareigos susijusios su N. B. palikimu. Pažymi, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kurioje teismas privalo užimti aktyvią poziciją, todėl teismas, manydamas, kad į pareiškimą suinteresuotais asmenimis reikia įtraukti papildomus asmenis, privalėjo tai padaryti pats. Nurodo, kad būdamas aktyvus ir turėdamas elektroninę galimybę prisijungti prie testamentų registro duomenų bazės ir operatyviai gauti reikiamus duomenis, teismas neteisėtai jo prašymą dėl duomenų išreikalavimo iš valdžios institucijų įvardija kaip pareiškimo trūkumą. Teigia, jog pareiškimo priėmimo stadijoje teismas privalėjo spręsti išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, o ne pasisakyti apie pateiktų įrodymų pakankamumą, šių įrodymų neištyręs teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys J. B. , A. C. , V. B. sutinka su atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir prašo atskirąjį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma ne tik įtvirtina konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą, bet taip pat nustato, kad minėta subjektinė teisė turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d.). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, o jeigu į teismą besikreipiantis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d.). Tai, ar teismui pateiktas ieškinys, pareiškimas ar skundas atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, teismas patikrina atitinkamo procesinio dokumento priėmimo stadijoje, o nustatęs neatitikimų, nustato terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str.). Tačiau teismas neturi naudotis trūkumų šalinimo institutu ir procesinis dokumentas turėtų būti priimamas, jeigu trūkumai yra formalūs ir iš esmės nesudarantys pagrindo asmenims užkirsti teisę teisme apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 5 str., 115 str. 4 d.). Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 str. 2 d., 447 str.)
Byloje nustatyta, kad sprendžiant R. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismo teisėjas 2011-10-04 nutartimi konstatavo, jog pateiktas pareiškimas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų ir šia nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2011-10-17 ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 32). Iš bylos dokumentų matyti, kad R. P. teismui pateikė eilę rašytinių dokumentų, kurių dalis nepatvirtinti įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 6, 13-16, 24). Teismas nurodė, kad pareiškėjas privalo per teismo nustatytą terminą pateikti rašytinius įrodymus, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka arba pateikti jų originalus. CPK 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Kadangi kartu su pareiškimu R. P. pateikė eilę dokumentų, todėl, reikalaudamas pateikti rašytinius įrodymus, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka arba jų originalus, teismas privalėjo detaliai nurodyti, kurių dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti ar pateikti jų originalai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad teismui buvo pateikti su paveldėjimu susiję nepatvirtinti duomenys, išduoti notaro, todėl teismas galėjo tinkamai patvirtintas jų kopijas išreikalauti tiek iš pareiškėjo, tiek iš notarės, nes tokią teisę teismui suteikia CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatos. Pareiškėjas siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusios N. B. nekilnojamąją turtą, tačiau nurodo, kad N. B. iki savo mirties neįregistravo VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto, kurį paveldėjo po savo tėvo A. D. mirties. Iš prie pareiškimo pridėtų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą ir testamentą matyti, kad A. D. turtą paveldėjo N. B. ir kiti asmenys (b. l. 14-16). Duomenų, kad paveldėjimo teisės liudijimai yra nuginčyti, teismui nepateikta, todėl, sprendžiant R. P. pareiškimą dėl N. B. turto paveldėjimo, pareiškimo priėmimo stadijoje konstatuoti, jog į bylą turi būti įtraukti visi A. D. turto paveldėtojai, teismui nebuvo pagrindo, nes pareiškimo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, sprendžiama ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis CPK nustatytos tvarkos. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Dėl paminėto, klausimas dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą, sprendžiant klausimą dėl mirusios N. B. , o ne A. D. turto paveldėjimo gali būti sprendžiamas ir bylos eigoje.
Įrodinėjimą procese reglamentuojančios nuostatos numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, tačiau jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Pareiškėjas nurodė, kad jis iki motinos mirties gyveno ir gyvena N. B. paveldėtoje namų valdoje, po motinos mirties naudojasi ir motinai priklausančiu, ir jos paveldėtu turtu, pateikė pažymą apie deklaruojamą gyvenamąją vietą ir nurodytomis aplinkybėmis įrodinėja faktinį palikimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, civilinės bylos iškėlimo stadijoje pakanka, kad pareiškimas būtų priimamas ir byla būtų nagrinėjama iš esmės, nes priėmimo stadijoje pakanka nurodyti įrodymus kuriais bus įrodinėjamos pareiškime nurodytos aplinkybės.
Civilinio kodekso 5.32 straipsnio 3 dalis numato, kad testamentų registrų duomenis galima perduoti teismui, notarui ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas prašė teismą išreikalauti šiuos duomenis iš Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro. Tai, jog R. P. teismui nepateikė duomenų apie tai jog pats negali gauti prašomo dokumento, nesudaro pakankamo pagrindo atmesti prašymą. Įvertintina, jog teismas turi galimybę operatyviai gauti duomenis prisijungus prie testamentų registro duomenų bazės, todėl netenkinti pareiškėjo prašymo teismui nebuvo pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo nuostatas, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos normų teismui suteikiamas galimybes išreikalauti papildomus įrodymus, ne tik taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, bet ir savo iniciatyva, todėl nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo 2011 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.