Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-13 · Administracinė byla Nr. I-738-365/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-13
Bylos Nr.
I-738-365/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02718-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Gintaras Dzedulionis, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijai
Administracinė byla Nr. I-738-365/2014Proceso Nr. 3-61-3-02718-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijai dėl nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjui V. J. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) direktorius 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda – papeikimas už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau — BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 50 ir 73.2 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su skirta nuobauda, kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos. 2013 m. birželio 25 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimu netenkinus nuteistojo skundo, jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo prašė: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 62-464 skirtą nuobaudą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 2S-2643 (b. l. 1–2).

Skunde nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su jam skirta nuobauda. Pareiškėjo teigimu, praeityje jis dirbęs milicijos sistemoje. Tai patvirtinantys dokumentai per jo advokatą buvo pateikti Kalėjimų departamentui. Nuteistieji buvusius milicijos sistemos darbuotojus tapatina su milicijos/policijos pareigūnais ir pagal kriminalinio pasaulio taisykles tokie žmonės privalo būti žeminami, mušami, žalojami ar net nužudomi. Pareiškėjo teigimu, jis nepažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos. Atsisakydamas eiti į kamerą, jis siekė apsaugoti savo gyvybę ir sveikatą. Pravieniškių pataisos namuose jis patalpintas socialinės reabilitacijos būryje, bet atskirai nuo nuteistųjų, kurie gyvena pagal kriminalines sąvokas. Nurodė, kad su juo buvo elgiamasi labai nepagarbiai, žeminamas jo orumas. Pareigūnas Ričardas stipriai spyrė jam į koją. Pareiškėjo nuomone, tai vyriausiojo specialisto L. N. kerštas, dėl kurio veiksmų pareiškėjas buvo parašęs skundą, kai 2013 m. sausio 16 d. buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo būti laikomas pagal BVK 70 straipsnio nuostatas (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–22). Nurodė, kad 2013 m. gegužės 4 d. nuteistasis V. J. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pažeidė drausmę. Apie 11 val. 50 min. jis be svarbių motyvuotų priežasčių atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus eiti jam į jam paskirtą gyvenamąją kamerą Nr. 386, o įvestas į kamerą nevykdė reikalavimų išeiti iš jos ir pasiimti patalynę, elgėsi nepagarbiai pareigūnų atžvilgiu, kreipdamasis į pareigūną neatsistojo ir neprisistatė, nepasakydamas savo vardo ir pavardės, garsiai reiškė pretenzijas pareigūnų atžvilgiu, bandė sugriebti pareigūno identifikacinę kortelę. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus (laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), bei Taisyklių 50 (Pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu) ir 73.2 (Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę) punktų reikalavimus. Už tai pareiškėjui 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda - papeikimas. Pareiškėjas V. J., būdamas Lukiškių TI-K, į įstaigos Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnus su prašymais dėl papildomos priežiūros, padėsiančios užtikrinti jo saugumą nesikreipė. Nurodė, kad V. J. pagrįstai buvo paskirta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, į turimą surinktą dokumentinę medžiagą. V. J. nuobauda yra adekvati padarytų režimo pažeidimų sunkumui ir pobūdžiui, todėl nėra pagrindo panaikinti nuobaudos. Be to, Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad peržiūrėjus V. J. advokato pateiktų dokumentų kopijas dėl darbo, buvo nustatyta, kad 1985 m. gegužės 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas neetatiniu milicijos darbuotoju. Šios pareigos nepriskiriamos prie valstybės politikų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų statuso, todėl Lukiškių TI-K paskirti gyventi V. J. kartu su buvusiais pareigūnais bei perkelti į Vilniaus pataisos namus nėra teisinio pagrindo (b. l. 20–22).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 47–49). Nurodė, kad įvertinus surinktą dokumentinę medžiagą, joje aprašytas įvykio aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, jog nuteistasis V. J. savo veiksmais pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei Taisyklių 50 ir 73.2 punktuose nustatytus reikalavimus. Šio ginčo atveju aktualios BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos normos - vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus - taikymas. Šios normos imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Taisyklių 50 ir 73.2 punktuose nustatytus reikalavimus. Todėl, pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir su įvykiu susijusią medžiagą, pagrindų nuobaudai panaikinti nenustatė, priešingai, konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, ir nuobauda jam paskirta pagrįstai. Lukiškių TI-K direktorius, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, neviršijo savo įgaliojimų, nuobauda paskirta pažeidimą padariusiam nuteistajam, todėl jos panaikinti nėra pagrindo (b. l. 47–49).

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad jis atsisakė eiti į kamerą, siekdamas apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę, nes jis buvęs teisėsaugos pareigūnas, t. y. dirbo neetatiniu teisėsaugos darbuotoju, tačiau pareigūnai į tai nekreipė dėmesio. Pirmo etapavimo metu buvo kilę dėl to konfliktų. Be to, etapavimo metu iš Pravieniškių PN į Lukiškių TI-K vienas iš nuteistųjų perspėjo jį, kad pastarasis kartu negali sėdėti, nes kils konfliktai. Pareiškėjas pripažino, kad jis atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimą įeiti į kamerą, bet taip elgėsi siekdamas apsaugoti savo sveikatą. Pareiškėjas nurodė, kad jis netriukšmavo, su pareigūnais nepagarbiai nesielgė (2014 m. sausio 27 d., 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžių garso įrašai).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 109–110), todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Teismo posėdyje taip pat nedalyvavo pareiškėjo atstovas advokatas M. V., apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 106). Pareiškėjas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant jo atstovui (2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio garso įrašas), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. V. nurodė, kad dirba Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus Budinčiosios pamainos Nr. 1 korpuso vyresniuoju. Pareiškėjas pažįstamas tik iš matymo, konfliktų su šiuo asmeniu neprisimena. Įvykio aplinkybių neprisimena, todėl prašė vadovautis tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojas patvirtino, kad visada atsižvelgiama į aplinkybes, jei kalinčio asmens nurodytos aplinkybės dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei yra realios (2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Tarnybiniame pranešime R. V. nurodė, kad pareiškėjas buvo pervedamas iš vienos kameros į kitą ir atsisakė paklusti bei įeiti į kamerą, o po to atsisakė išeiti iš tos kameros, teigdamas, kad rašo skundą ir yra užimtas.paimti ir neštis patalynę atsisakė. Priežasčių, dėl kurių taip elgėsi, pareiškėjas nepaaiškino. Pareigūnams įėjus į kamerą, pareiškėjas neatsistojo.(b.l.25).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. C. nurodė, kad dirba Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus Budinčiosios pamainos Nr. 1 prižiūrėtoju, konfliktų su pareiškėju nebuvo. Įvykio aplinkybių detaliai neprisimena, todėl prašė vadovautis tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas atsisakė įeiti į jam skirtą kamerą, atsisakymo priežasčių nenurodė, nieko neaiškino, grubiai kalbėjo su pareigūnu R. V.. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjui atsisakius įeiti į kamerą, pareigūnas R. V. suėmęs už rankos padėjo jam užeiti į kamerą, fizinė jėga nebuvo naudota. Kadangi pareiškėjas nenorėjo pasiimti savo daiktų, tai jie buvo įnešti į kamerą. Po kelių minučių liudytojas atidarė kameros duris ir pasakė pasiimti patalynę, tačiau pareiškėjas atsisakė, tai daryti. Apie tai liudytojas pranešė pareigūnui R. V., kuris atėjęs paaiškino pareiškėjui apie galimybę panaudoti specialiąsias priemones. Įėjus pareigūnui R. V. į kamerą ,pareiškėjas neatsistojo, nes tuo metu prie stalo kažką rašė. Pareiškėjas atsistojęs lindo prie pareigūno R. V. identifikacinės kortelės, tada pareigūnas liepė liudytojui užeiti į kamerą ir jie suėmę pareiškėją už rankų išvedė iš kameros, nes V. J. atsisakė iš jos išeiti. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis nenori įeiti į jam skirtą kamerą, o po to iš jos išeiti. Be to, pareiškėjas atsisakė pasiimti ir savo patalynę. Po to pareiškėjas buvo nuvestas į karantino kamerą (2014 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. D. nurodė, kad praeityje turėjęs galvos traumą, pareiškėją pažįsta iš matymo, įvykio aplinkybių neprisimena, prašė vadovautis rašytiniu paaiškinimu (2014 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. N. nurodė, kad su pareiškėju yra susitikęs Lukiškių TI-K. Patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Tuo metu, kai buvo atvestas pareiškėjas, jie kameroje buvo dviese. Liudytojo teigimu, pareiškėjas į kamerą ir iš jos buvo išvestas prievarta, nes savanoriškai pareiškėjas įeiti į kamerą nenorėjo. Liudytojo teigimu, pareiškėjas netriukšmavo, nes pareigūnų atžvilgiu elgtis įžūliai negalima (2014 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Nutarime nurodyta, kad 2013 m. gegužės 4 d. apie 11 val. 50 min. jis be svarbių ir motyvuotų priežasčių atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnu reikalavimus, eiti į jam paskirtą gyvenamąją kamerą Nr. 386, o įvestas į kamerą, nevykdė reikalavimų išeiti iš jos ir pasiimti patalynę, elgėsi nepagarbiai pareigūnų atžvilgiu, kreipdamasis į pareigūną neatsistojo ir neprisistatė, nepasakydamas savo vardo ir pavardės, garsiai reiškė pretenzijas pareigūnu atžvilgiu, bandė sugriebti pareigūno identifikacinę kortelę. Šiai savo veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos ištaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.2. punktų reikalavimus (b. l. 23–24).

Dėl šio įvykio 2013 m. gegužės 4 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus Budinčios pamainos korpuso vyresnysis R. V. ir prižiūrėtojas V. C. surašė tarnybinius pranešimus (b. l. 25–26). Paaiškinimus taip pat surašė pareiškėjas V. J., kameroje Nr. 386 buvę nuteistieji L. D. ir E. N. (b. l. 27–29).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu, su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, kuriame nurodė, kad iki jo atvykimo į Lukiškių TI-K advokatas administracijai pateikė prašymą izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų, nes praeityje buvo teisėsaugos sistemos tarnautojas. Administracija į šį prašymą neatsižvelgė ir norėjo patalpinti su pavojingais nusikaltėliais, todėl pareiškėjas atsisakė įeiti į kamerą, siekdamas apsaugoti savo gyvybę (b. l. 50). Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013 m. birželio 25 d. sprendime Nr. 2S-2643 nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 d., 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 p., Taisyklių 50 ir 73.2 p, todėl Lukiškių TI-K direktorius V. Davidenko 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 62-464 pagrįstai skyrė nuobaudą – papeikimą ir panaikinti jos nėra pagrindo. Peržiūrėjus advokato pateiktus dokumentus nustatyta, kad 1985 m. gegužės 21 d. buvo paskirtas neetatiniu milicijos darbuotoju, Šios pareigos nepriskirtos prie valstybės politikų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės teisėsaugos statuso, todėl Lukiškių TI-K paskirti gyventi kartu su buvusiais pareigūnais bei perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-Atvirosios kolonijos Antrosios valdybos į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, šiuo metu nėra teisinio pagrindo (b. l. 56–57).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos, nes be svarbių ir motyvuotų priežasčių atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, t. y. eiti į jam paskirtą gyvenamąją kamerą, paskui iš jos išeiti. Pareiškėjas savo atsisakymą eiti į kamerą motyvuoja tuo, kad jis, kaip buvęs teisėsaugos sistemos tarnautojas, turėjo būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Šio Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Nagrinėjant ginčą dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti įvertinta, ar duomenys, kurių pagrindu paskirta nuobauda, patvirtina (nepatvirtina) nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus, ar buvo laikytasi įstatymu nustatytų nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų bei taisyklių.

Pataisos įstaigų režimo vieną iš pagrindinių tikslų - nuteistųjų atskirą arba izoliuoto laikymą pataisos įstaigose - detalizuoja Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai ir kt. BVK 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Taigi, Bausmių vykdymo kodeksas pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir įpareigoja paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinti įstatyme įtvirtinti tikslai. Bausmių vykdymo kodekso normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai: Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 su pakeitimais). Vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja tvarką, kurios turi būti laikomasi ir kaip turi būti įforminamas dokumentuose nuteistųjų paskirstymas įstaigos viduje.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, o 73.2 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-71 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-30 redakcija) patvirtintas Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių 1.5. punktą, į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2 skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad ši asmenų grupė, vadovaujantis BVK, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose.

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Iš esmės imperatyvia laikytina ir BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nurodyta asmenų grupė, esant galimybei, laikoma izoliuotai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. Už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžiuose paaiškinimo, kad atsisakė vykdyto pareigūnų veiksmus ir įeiti į kamerą, o iš jos išeiti, nes jis, kaip buvęs teisėsaugos sistemos tarnautojas, turėjo būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013 m. birželio 25 d. sprendime Nr. 2S-2643 analizavo advokato pateiktus dokumentus, iš kurių nustatė, kad 1985 m. gegužės 21 d. buvo paskirtas neetatiniu milicijos darbuotoju. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos ypatingasis archyvas teismui pateikęs Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1985 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 77, kuriuo J. V. S. paskirtas Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto vidaus reikalų skyriaus neetatiniu milicijos darbuotoju /administracinei/ tarnybai, priskiriant jį Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto vidaus reikalų skyriaus apylinkės milicijos inspektoriui leitenantui V. A. (b. l. 99–101). Pareiškėjo teigimu, jo atstovas advokatas kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių dėl pareiškėjo laikymo atskirai nuo kitų nuteistųjų. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas 2013 m. gegužės 16 d. raštu informavo advokatą M. V., kad atvykus V. J. į įstaigą, pastarasis buvo laikomas griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 d. 7 p. reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad pageidavo būti gyvenamojoje kameroje su nerūkančiais asmenimis. Taip pat nurodė, kad V. J. priskirti buvusių valstybės politikos, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų kategorijai, dėl 1985 m. vykdytų draugovininko pareigų kaip neetatinio darbuotojo, nėra teisinio pagrindo (b. l. 53). Teismui nepateikti įrodymai dėl minėto rašto apskundimo. Tokių aplinkybių nenurodė nei pats pareiškėjas teismo posėdžių metu, nei jo atstovas (2014 m. sausio 27 d., 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžių garso įrašai).

Tai, kad pareiškėjas 1985 m. buvo paskirtas neetatiniu milicijos darbuotoju, nereiškia, kad jis priskirtinas buvusių valstybės politikos, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų kategorijai. Šios pareigybės buvo einamos savanoriškais, visuomeniniais pagrindais, negaunant už tai atlygio. Iš teismui pateiktos V. J. asmens bylos matyti, kad 2012 m. gruodžio 8 d. suimtojo (nuteistojo) asmens anketoje pažymėta, jog jis nėra kada nors buvęs teisėsaugos, valdžios ar valdymo institucijų atstovas. Anketa pasirašyta pareiškėjo, vadinasi, savo parašu jis patvirtino anketoje nurodytus atsakymus į pateiktus klausimus (asmens byla Nr. 7794/A, I dalis, b. l. 2). 2013 m. birželio 7 d. Apklausos anketoje pareiškėjas nurodė, kad anksčiau nebuvo ar yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojas (asmens byla Nr. 7794/A, II dalis, b. l. 65).

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymu nustatyta tvarka, t. y. paduodant skundą (BVK 5, 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą). Taigi, šiuo atveju pareiškėjo nesutinkančio su pareigūno reikalavimu, elgesį būtų galima laikyti atitinkančiu Bausmių vykdymo kodekso nustatytus reikalavimus tuo atveju, jei jis būtų įvykdęs pareigūnų reikalavimus, o po to būtų apskundęs juos Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūno reikalavimą ir eiti į jam paskirtą gyvenamąją kamerą Nr. 386, o įvestas į kamerą, nevykdė reikalavimų išeiti iš jos ir pasiimti patalynę. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžių metu apklausti liudytojai, t. y. įvykio aplinkybes matę asmenys (pareigūnai, kameroje buvę asmenys). Šių pareigūnų veiksmų neskundė. Atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, eiti į jam paskirtą gyvenamąją kamerą Nr. 386, o įvestas į kamerą, nevykdė reikalavimų išeiti iš jos ir pasiimti patalynę, pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl teismas daro išvadą, kad nuobauda pareiškėjui už šį pažeidimą paskirta pagrįstai ir teisėtai, yra motyvuota ir teisinga, pagrįsta įrodymų analize ir įstatymo normomis.

2013-05-04 pareiškėjas surašė paaiškinimą Lukiškių TIK administracijai, kuriame nurodė, jog atsisakė įeiti į kamerą, nes toje kameroje gyveno kaliniai , kurie laikosi kalėjimo subkultūros taisyklių, o jis tų taisyklių nesilaiko. Atsakė gyventi kameroje su kriminalinių grupuočių atstovais. (b.l.27).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas buvo apklausiamas, tačiau nenurodė, kad yra buvęs teisėtvarkos pareigūnas, paaiškinime taip pat šių aplinkybių nenurodė. Todėl teismas daro išvadą, kad liudytojų – prižiūrėtojų paaiškinimai atitinka faktines aplinkybes ir nėra pagrindo jais abejoti, t.y. prižiūrėtojai neturėjo informacijos, kad pareiškėjas atsisako gyventi kameroje su kitais asmenimis tik dėl to, kad yra buvęs teisėtvarkos darbuotojas.

Pareiškėjas neneigė, kad nevykdė pareigūnų reikalavimų, kad neatsistojo ir neprisistatė, t.y. neneigė faktinių aplinkybių dėl kurių jam buvo skirta ginčijama nuobauda. Bylos medžiaga liudija, kad pareiškėjas oficialiai Lukiškių TIK administracijai neprisistatė, kaip buvęs teisėtvarkos pareigūnas, tokių duomenų nenurodė.

Byloje kitų duomenų, kad pareiškėjas turi būti izoliuotas, nes buvo jo gyvybei ir sveikatai grėsmė, nepateikta. Pareiškėjas jokių konkrečių duomenų išskyrus tai, kad buvo 1985 m. neetatinis milicijos darbuotojas , teismui nei skunde, nei teismo posėdžių metu nenurodė. Todėl pareiškėjo argumentai, kad atsisakė vykdyti pareigūno reikalavimus, siekdamas apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę dėl to, kad praeityje buvo milicijos pagalbininkas, atmestini kaip nepagrįsti faktine bylos medžiaga.

Pareiškėjui skirta pati švelniausia BVK 142 straipsnyje nustatyta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 62-464 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 2S-2643 nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundą tenkinti ir panaikinti ginčijamus sprendimus nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisRūta MiliuvienėMargarita Stambrauskaitė