Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu J. M. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą notarės Lilijos Šilerienės Vilniaus raj. 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti galiojančiu J. M. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą notarės Dianos Šerėjienės Ignalinos raj. 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina J. M. Po ieškovės motinos mirties liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). J. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi oficialų testamentą, kuriuo buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), testamentinė įpėdinė buvo nurodyta ieškovė, įpareigojant ją vykdyti testamentinę išskirtinę – leisti atsakovei iki gyvos galvos gyventi ir naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kito kilnojamojo ir nekilnojamo turto paveldėtojais pagal J. M. (duomenys neskelbtini) testamentą buvo nurodytos lygiomis dalimis ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo J. K. Po motinos mirties ieškovė sužinojo, jog jos motina J. M. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. 1-ajame notarų biure sudarė naują testamentą, patvirtintą notarės Lilijos Šilerienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatorė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliko atsakovei. Ieškovės vertinimu, J. M. apsisprendimas (duomenys neskelbtini) testamente butą palikti atsakovei neatitiko tikrosios testatorės valios ir prieštaravo tikriesiems jos ketinimams, nes jame neišreikšta J. M. tikroji valia, testamentas sudarytas testatorei nesuvokiant savo veiksmų prasmės, galimai kitiems asmenims (atsakovei ir jos sutuoktiniui) darant poveikį jos valiai, kadangi ginčo testamento sudarymo metu ieškovės motinai jau buvo diagnozuoti psichiniai sutrikimai, ji nuo (duomenys neskelbtini) m. pabaigos elgėsi neadekvačiai, jau sunkiai sirgo, prastai suvokė realybę, tapo paveiki kitų nuomonei ir įtakai. Tiek ieškovei, tiek J. M. draugams, kitiems asmenims buvo žinoma J. M. sveikatos būklė ir tai, kad ji yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų priežiūros ir valios, dėl psichinės sveikatos būklės visiškai negebėjo ne tik atlikti buities ir kitų įprastų darbų, bet savarankiškai negalėjo patenkinti būtiniausių savo poreikių – nusiprausti, pavalgyti, apsirengti ir kt., tame tarpe ir savarankiškai nuvažiuoti iki notaro. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5370-1200/2024, J. M. pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių šiose srityse, jai nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta J. K. Nurodytą poziciją ieškovė grindžia (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2021-11-12 išrašu, (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2022-01-10 medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, (duomenys neskelbtini) medicinos centro išduotame medicinos dokumentų išrašu, kitais medicininiais dokumentais, (duomenys neskelbtini) sodyboje darytomis nuotraukomis. Civilinėje byloje Nr. e2YT-5370-1200/2024 atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija (F01.9). Šiame ekspertizės akte nurodyta, kad J. M. psichikos sveikata reikšmingai sutriko nuo 2022 metų, kuomet nusilpo atmintis, orientacija, ji nesugebėjo susitvarkyti buityje, tapo nekritiška, nesavarankiška, jai buvo diagnozuota nepatikslintos etiologijos demencija, dėl kurios silpo jos pažinimo funkcijos, sunyko interesai, pakito emocijos, asmenybė, (duomenys neskelbtini) m. diagnozuota kraujagyslinė demencija. Ieškovei (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį, nuvykus į sodybą, kurioje gyveno motina, pirmą kartą kilo įtarimai, kad mama elgiasi neadekvačiai, nesupranta savo veiksmų esmės. Paskutinius savo gyvenimo metus ieškovės motina gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o paskutinius keturis gyvenimo mėnesius ieškovės motina praleido (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Kartu su J. M. bute gyveno atsakovė su sutuoktiniu, kurie prieš daug metų savo butą buvo praradę. Ieškovės vertinimu, atsakovė turėjo stiprų motyvą įkalbėti J. M. pakeisti testamentą, nes atsakovei kartu gyvenant su J. M., jos valia buvo galima lengvai manipuliuoti skatinant sudaryti testamentą, kurio turinio, pasekmių J. M. faktiškai negalėjo suvokti. Ieškovė teigia, kad J. M. sveikata leido suvokti (duomenys neskelbtini) sudaromo testamento esmę ir prasmę bei tinkamai išreikšti savo valią, todėl šį testamentą prašo pripažinti galiojančiu. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metais J. M. buvo sveika, nebuvo priklausoma nuo kitų, pati vairavo transporto priemonę. J. M. (duomenys neskelbtini) metais jau sirgo psichine liga – nebegalėjo apsitarnauti, nesuvokė giminystės ryšių, nepažino asmenų, vykdė nurodymus ką daryti. J. M. (duomenys neskelbtini) metais ėmė pamiršti kai kuriuos dalykus, sveikatos būklė pablogėjo (duomenys neskelbtini) metais persirgus covid liga, (duomenys neskelbtini) metų vasarą jos skambučiai kėlė abejones dėl psichikos būklės, ji kaupė maisto, kuris buvo sugedęs, atsargas, nebeskalbė drabužių, nesitvarkė, būdavo haliucinacijos, todėl buvo akivaizdu, kad ji viena nebegali gyventi sodyboje. J. M. (duomenys neskelbtini) metų gruodį grįžo gyventi į jai nuosavybės teise priklausantį butą. Jai (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas socialinis darbuotojas, pas gydytojas padėdavo nuvykti ieškovės dukra G., kurios J. M. jau nebeatpažindavo. Ji nenorėjo vartoti vaistų, vistus suduodavo socialinė darbuotoja, nes kartu gyvenančiai atsakovei ir jos sutuoktiniui to padaryti nepavykdavo. J. M. nebegebėjo savarankiškai naudotis telefonu, juo kalbėdavo su kitų asmenų pagalba. Ji su motina bendraudavo kasdien, kartu atostogaudavo, santykiai buvo geri, išskyrus (duomenys neskelbtini) metų lapkritį, kai teko perkelti į (duomenys neskelbtini). Mamos ir atsakovės santykiai taip pat buvo geri, nes mama jos gailėjo dėl negalios, tačiau ryšys nebuvo glaudus. J. M. leido atsakovei ir jos sutuoktiniui gyventi savo bute, kai šie (duomenys neskelbtini) metais savo butą prarado, be to, buvo sutarimas, kad atsakovė ir jos sutuoktinis padės sodyboje. Mamos santykiai su atsakove ir jos sutuoktiniu pablogėjo dėl religijos apie (duomenys neskelbtini) metus. Ji apie (duomenys neskelbtini) metų testamentą žinojo iš mamos žodžių, buvo kalbama apie testamento turinį ir jame esančią sąlygą – leisti bute gyventi atsakovei. Tokio sprendimo priežastis – atsakovės pažeidžiamumas ir mamos baimė, kad atsakovė vėl neprarastų buto, kuriame gyvena. Apie (duomenys neskelbtini) metų testamentą sužinojo tik nuvykusi pas notarą dėl palikimo priėmimo. Apie tai, kad mama vežama pas notarą, ji sužinojo iš mamos skambučio, bet mama tuo metu jau kalbėdavo nebūtus dalykus, todėl šios informacijos nesureikšmino, o vėliau apie tai niekas nekalbėjo. Nurodė, kad komunikacija su atsakove buvo sudėtinga, nes jai reikia rašyti rusiškai. Apie mamos demenciją atsakovė žinojo, nes matė dokumentus, kur buvo nustatyti specialūs poreikiai, jai buvo bandoma paaiškinti mamos ligą. Gyvendama Vilniuje mama viena niekur nevykdavo.