Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovo atstovei V. J., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Agnei Karalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. N. (M. A. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. A. N. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą (b. l. 1–9 t.1), kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Departamentas) 2016 m. kovo 25 d. sprendimą, kuriuo jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat prašė įpareigoti Atsakovą jo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2015-03-20 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, uždarosios akcinės bendrovės „AN Business trading“ (toliau – UAB „AN Business trading“ ar Bendrovė) steigimo aktą, įstatus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, vienintelio akcininko sprendimą skirti save įmonės vadovu bei mokėti darbo užmokestį, metinę pelno mokesčio deklaraciją, pelno - nuostolių ataskaitą, įmonės finansinių dokumentų išrašą apie įmonės pajamas ir sąnaudas, UAB „AN Business trading“ apdraustųjų sąrašą, panaudos sutartį bei gyvenamosios patalpos savininko sutikimą leisti jam laikinai gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Skunde pažymėjo, kad UAB „AN Business trading“ vienintelis akcininkas ir direktorius buvo nuo 2012-08-17. Bendrovėje buvo įdarbinti penki asmenys, Bendrovės veikla buvo pelninga ir sėkminga, 2014 metais Bendrovės pajamos sudarė 20 125 EUR. Bendrovė užsiėmė paprastojo patalpų valymo veikla, o taip pat kurį laiką teikė ir maitinimo paslaugas. Pareiškėjo teigimu, tai, kad Bendrovė neteikė mokesčių administratoriui privalomų mokesčių deklaracijų, negali būti pagrindu pripažinti, kad Bendrovė vykdė neteisėtą veiklą ar iš viso veiklos nevykdė. Pareiškėjo teigimu, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 985,76 EUR skola susidarė dėl Bendrovės sunkios finansinės padėties, o ne dėl Bendrovės fiktyvios veiklos, kaip nurodė Atsakovas sprendime.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad visą laikino gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį turėjo nuolatines gyvenamąsias vietas adresais: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurias deklaravo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šios aplinkybės neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. Š. (N.), su kuria bendrą ūkį vedė nuo 2013 m. Santuoką sudarė teisės aktų nustatyta tvarka, ji nėra pripažinta fiktyvia ar negaliojančia, su sutuoktine yra sąžiningi valstybės bei vienas kito atžvilgiu ir jų santuoka yra teisėta.

Pareiškėjo teigimu, Atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Nors Atsakovas savo sprendimą ir grindžia Valstybės saugumo departamento pateikta informacija, tačiau informacija, jog jis organizuoja neteisėtą užsieniečių patekimą į Lietuvos Respubliką, leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jiems gavimą, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Jam nėra pareikšti jokie kaltinimai dėl nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo padarymo. Vien tai, jog jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, kad jis kelia realią grėsmę valstybės saugumui, yra susijęs su teroristinėmis organizacijomis, veikiančiomis jo kilmės valstybėje.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 72–80 t. 1) nurodė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pažymėjo, kad atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vertino Valstybės saugumo departamento 2015 m. balandžio 23d. rašte Nr. 19-850 ir 2016 m. kovo 8 d. rašte Nr. 18-1813 pateiktą informaciją.

Mano, kad ginčijamame sprendime padaryta išvada pagrįsta, įvertinus aplinkybes, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvės valstybėse. Ginčijamame sprendime įvertinta ir ta aplinkybė, kad organizuojant suklastotų dokumentų užsieniečiams gavimą prisidedama prie nelegalios migracijos didinimo: tokiu būdu sudaroma galimybė užsieniečiams neteisėtai atvykti į šalį, neleidžiama institucijoms surinkti ir įvertinti išsamius, tikrovę atitinkančius duomenis apie užsieniečius. Atsakovas mano, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piknaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, praeityje neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

Migracijos departamento vertinimu, priimtas sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti valstybės saugumą, užkirsti kelią nelegaliai migracijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 65-67 t.1, b. l. 69–71 t. 1) nurodė, kad Valstybės saugumo departamentas pateikė Migracijos departamentui turimą žvalgybos informaciją apie pareiškėją ir jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas pabrėžė, jog pareiškėjas yra vienas iš pagrindinių asmenų, kilusių iš šalių, kuriose aktyviai veikia teroristinės organizacijos, imigracijos į Europos Sąjungos šalis, organizatorių. Valstybės saugumo departamento teigimu, pareiškėjas, pasinaudodamas tikrovės neatitinkančiais ir suklastotais dokumentais bei įstatymo spragomis, už piniginį atlygį organizavo asmenų patekimą į Lietuvą, o vėliau ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimą. Valstybės saugumo departamento tvirtinimu, pareiškėjas atvykęs į Lietuvą kartu su iš Danijos į Lietuvą atvykusiu kitu pakistaniečiu, organizavo suklastotų Graikijos vizų gavimą neteisėtai Danijoje buvusiems pakistaniečiams tikslu gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Žvalgybos duomenimis, pasinaudojant suklastotomis Graikijos vizomis, leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra gavę daug pakistaniečių.

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime pabrėžė, kad besitęsianti Vidurio Rytų krizė, nelegali imigracija bei asmenų iš trečiųjų šalių, kuriose veikia teroristinės organizacijos, imigracija į Europos Sąjungą, pasinaudojant suklastotais dokumentais bei įstatymų spragomis, turi būti tiesiogiai siejamos su terorizmo grėsme. Pareiškėjo veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, Valstybės saugumo departamentas ir teikė siūlymą Migracijos departamentui neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų ir į Šengeno erdvę 3 metus.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti remdamiesi atsiliepimuose nurodytais motyvais.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2012-10-05 iš Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje gavo (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo teisėtos veiklos pagrindu. Kartu su prašymu Migracijos departamentui buvo pateikti šie dokumentai: paso ir leidimo gyventi Jungtinėje Karalystėje kopijos, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, UAB „AN Business Trading“ steigimo akto kopija, UAB „AN Business Trading“ įstatų kopija, UAB „AN Business Trading“ 2012-08-06 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „AN Business Trading“ akcininkų sąrašas, UAB „AN Business Trading“ vienintelio akcininko sprendimas, 2012-08-06 grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktas, 2012-08-06 akcijų priėmimo-perdavimo aktas, fizinio asmens sutikimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo (b. l. 83, 84-89, 90, 91, 92-93, 94-95, 96-98, 99-101, 102, 103, 104,105, 106, t. 1).

Migracijos departamentas 2013-03-06 priėmė sprendimą išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vieneriems metams (b. l. 89 t. 1). Apie priimtą sprendimą Migracijos departamentas pranešė Lietuvos Respublikos ambasadai Jungtinėje Karalystėje (b. l. 121, t. 1), ir 2013-05-17 gavo užsieniečio prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 124-12,5 t. 1, b. l. 141, 142, t. 1).

Pareiškėjas 2014-04-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos UAB „AN Business Trading“ pagrindu (b. l. 135 -140, t. 1 ). Migracijos departamentas 2014-05-12 priėmė sprendimą pareiškėjo prašymą patenkinti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vieneriems metams (b. l. 140 , 160 t.1).

M. A. N. 2015-03-20 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu (b. l. 161 – 166, t. 1). Prašyme nurodė, jog nuo 2014-07-03 gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pragyvenimo šaltinį nurodė pagal darbo sutartį Lietuvoje gaunamą minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Pranešimą apie priimtą sprendimą nurodė siųsti adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniu paštu. Prašymą pateikė asmeniškai, prie prašymo pateikė šiuos dokumentus: paso kopiją, leidimo laikinai gyventi kopiją, metinę pelno mokesčio deklaraciją, metinę A klasės deklaraciją, pelno (nuostolių) ataskaitą, gyvenamosios vietos patalpos savininko sutikimą (b. l. 168 -171 t.1, 172 -174 t.1, 175 t.1, 181, t.1).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2015-05-14 priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2015 m. gegužės 21 d., pagal Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo“ 35 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai ( b. l. 191-193 t.1).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi Migracijos departamento 2015-05-14 sprendimas panaikintas ir Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti M. A. N. 2015-03-20 prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b .l. 33-44, t. 2).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimu panaikinti ir Migracijos departamento 2015 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-350 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“, 2015 m. birželio 23 d. sprendimas Nr.(15/5-3)4U-369 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“ ir Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N. atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo ( b. l. 48-61, 1-2, 3-4, t. 2).

Migracijos departamentas 2016 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-382 (00039) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N. ir dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N. atvykti į Lietuvos Respubliką”. Šiuo sprendimu Migracijos departamentas atsisakė išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi, uždraudė (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos ir nusprendė įrašyti jo duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą), bei nusprendė įvesti į antrosios kartos SIS perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies pirmąją pastraipą ir 3 dalį trejus metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o taip pat nusprendė perduoti (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. N., gim. 1984-01-15, bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai spręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą Įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 103-113, t. 2).

Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą motyvuojamas tuo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, be to, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Teisinius santykius dėl pareiškėjo prašomo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir pakeitimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos. Šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Šiai Įstatymo nuostatai konkretizuoti skirtas to paties įstatymo 45 straipsnis, kuris apibrėžia sąlygas, kurioms esant užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: 1) įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą; 2) yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje; 3) Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą.

Vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų formalus egzistavimas nesuponuoja Migracijos departamentui pareigos išduoti atitinkamą leidimą. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato pagrindus, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. To paties Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma jeigu, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas 2015 m. kovo 20 d. kreipdamasis su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė UAB „AN Business Trading“ metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metus. Ši deklaracija užpildyta 2015 m. kovo 19 d., t. y. prieš pateikiant pareiškėjui prašymą pakeisti leidimą gyventi (b. l. 168-171, t.1). Ataskaitos apie nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas (b. l. 173, 174, t. 1), nepatvirtina realios UAB „AN Business Trading“ veiklos. Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2014 metus, kuri sudaryta taip pat 2015 m. kovo 19 d., t. y. prieš pateikiant pareiškėjui prašymą pakeisti leidimą gyventi, nurodyta, jog bendrovės pardavimo pajamos sudaro 69 486 Lt, bendras pelnas – 52 173 Lt, grynasis pelnas – 18 267 Lt. Nurodytoje ataskaitoje duomenys apie praėjusius metus nenurodyti, dokumentai, pagrindžiantys ataskaitoje nurodytus skaičius, nepateikti. UAB „AN Business Trading“ kaip PVM mokėtoja įregistruota 2014-09-30 ir 2014-11-27 išregistruota mokesčių administratoriaus iniciatyva, nes nevykdė PVM apmokestinamos veiklos (b. l. 74, t. 2), nors detalizuotoje UAB „AN Business Trading“ pajamų ir sąnaudų ataskaitoje ( b. l. 176, t.1) nurodyta, jog bendrovės pardavimų pajamos laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 sudarė 47 516,25 Lt, suteiktų paslaugų pajamos – 21 970, 00 Lt, o PVM sąnaudos – 3 984,52 Lt. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-08 rašte Nr. (4.66E)-46-MPD-2659 nurodyta, kad bendrovė nėra pateikusi prašymo laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo. Bendrovė nepateikė 2012 metų ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis, 2014 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, Bendrovė gyventojų pajamų mokestį sumokėjo pati tik du kartus, t. y. 2015-0316 ir 2015-05-19. Visais kitais atvejais mokestinė nepriemoka buvo išieškota administratoriaus sprendimu ir nutrauktas pinigų išdavimas ir pervedimas iš banko sąskaitų (b. l.74 t.2).

Jokių kitų įtikinamų, pasirašytų ekonominę bendrovės veiklą patvirtinančių dokumentų: sudarytų sutarčių, įmonės banko sąskaitos išrašų ar kitų finansinių dokumentų, kuriuose atsispindėtų konkreti ir reali bendrovės veikla, pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė.

Išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad UAB „AN Business Trading“ buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 82-84, t.2). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad tai yra negyvenamosios patalpos – garažas (boksas), kurios priklauso trečiam asmeniui (b. l. 85, 86, t.2). Pareiškėjas duomenų, kokiu pagrindu UAB „AN Business Trading“ naudojasi šiomis patalpomis, nepateikė.

Nekilnojamojo turto registre duomenų apie tai, kad J. G. personalinei įmonei priklausė prekybos paviljonas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ši įmonė perdavė UAB „AN Business Trading“ pagal panaudos sutartį, sudarytą 2014 m. rugsėjo 1 d., nėra, o panaudos sutarties galiojimas baigėsi 2015 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 178-180, t. 1).

Gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininko sutikimas, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu gyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą šiuo adresu nėra galiojantis, nes jau praėjo vieneri metai nuo jo pasirašymo dienos (b. l. 181, t. 1). Be to, pažymėtina, kad sutikimas dėl gyvenimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo pasirašytas 2015-03-20, t. y. prašymo pakeisti leidimą pateikimo dieną. Bylos duomenys rodo ir tai, kad pareiškėjas laikino gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu nuolat keitė gyvenamąsias vietas, nurodytais adresais negyveno (b. l. 106, 126, 128 -129, 130, 131-132, 133, 134, 135, 152, t. 1 ).

M. A. N. iš UAB „AN Business Trading“ direktoriaus pareigų atleistas 2015 m. birželio 2 d. Sprendimo priėmimo dienai duomenų apie bendrovėje įdarbintus asmenis nebuvo. UAB „AN Business Trading“ skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 985,76 eurus.

Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, skundžiamame sprendime pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos pilietės A. N., su kuria pareiškėjas yra sudaręs santuoką, faktinės gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko. Ši Migracijos departamento išvada bylos duomenimis nepaneigta. Pažymėtina, jog pareiškėjo sutuoktinė nagrinėjamos bylos procesu nesidomėjo, nei pati, nei per pareiškėją ar jo atstovą jokių paaiškinimų tiek Migracijos departamentui, tiek teismui neteikė.

Teismas, įvertinęs šių įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, jog duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, t. y. pareiškėjas neketino ir neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentui pateikė tik dokumentus, formaliai atitinkančius įstatymo reikalavimus. Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, yra pagrįsta. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat rėmėsi ir Valstybės saugumo departamento 2016 m. kovo 9 d. išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas yra vienas iš pagrindinių asmenų, kilusių iš šalių, kuriose aktyviai veikia teroristinės organizacijos, imigracijos į Europos Sąjungos šalis organizatorių, pareiškėjas už piniginį atlygį, panaudodamas tikrovės neatitinkančius ir suklastotus dokumentus, organizavo (duomenys neskelbtini) imigraciją iš (duomenys neskelbtini) į Europą, gaunant vizas tariamo verslo Lietuvoje pagrindu, tarpininkaujant pareiškėjui, į Lietuvą imigravo ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavo daug (duomenys neskelbtini). Tokios pačios faktinės aplinkybės nurodytos ir Valstybės saugumo departamento 2015-10-05 rašte Nr. 18-10648 ( b. l. 14-15 t. 2). Rašte nurodyta, kad M. A. N. tokia veikla užsiima nuo 2013 metų. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje organizavo veiklą, susijusią su suklastotų Graikijos vizų gavimu neteisėtai Danijoje buvusiems (duomenys neskelbtini), pažįstamų teisininkų pagalba registravo Lietuvoje įmones, jas parduodavo užsieniečiams ir paruošdavo reikalingus dokumentus prašymams dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Valstybės saugumo departamento rašte teigiama, jog pasinaudodami suklastotomis Graikijos vizomis bei deklaruodami ketinimus užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) kreipdavosi į Migracijos departamentą dėl leidimų išdavimo. Tokiu būdu pasinaudojant suklastotomis Graikijos vizomis, Lietuvos Respublikoje savo buvimą įteisino daugiau nei 10 (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat organizavo ir (duomenys neskelbtini) imigraciją iš (duomenys neskelbtini) į Europą ir tariamo verslo pagrindu. Analogiškas aplinkybes Valstybės saugumo departamentas buvo nurodęs ir 2015-04-23 rašte Nr. 19-850 ( b. l. 30-31 t.2),o taip pat ir 2016-03-08 rašte Nr. 18-1813 (b. l 76-77 t. 2).

Paminėtuose Valstybės saugumo departamento dokumentuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs Valstybės saugumo departamento atstovas. Teismas abejoti Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis neturi jokio pagrindo, juolab, jog Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų, susijusių su pareiškėjo veikla Lietuvoje, visuma.

Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, pareiškėjas 2015-09-03 buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (b. l. 20, t. 2). Tą pačią dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba priėmė sprendimą įpareigoti (duomenys neskelbtini) pilietį M. A. N. savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, t . 2). Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2015-10-03 (b. l. 18 t. 1; b. l. 22 -23. 27, 28, t.2).

Bylos duomenys rodo, jog pareiškėjui jau nuo 2015-05-19 buvo žinoma apie neigiamą jo atžvilgiu priimtą sprendimą pagal jo 2015-03-20 pateiktą prašymą (b. l. 194, t. 1). Pareiškėjas šį, kaip ir kitus jo atžvilgiu priimtus neigiamus sprendimus, skundė teismui. Taigi, pareiškėjas turėjo realią galimybę pateikti nuoseklius paaiškinimus tiek dėl vykdomos veiklos teisėtumo, tiek dėl pateiktų dokumentų tikrumo. Byloje duomenų, jog atsakovas atsisakė pareiškėją išklausyti, nėra. Iš byloje esančio pareiškėjo 2015-09-03 paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiu paaiškinimu dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo (b. l. 24, t.2).

Taigi, nagrinėjimu atveju nėra jokių abejonių, jog (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. N. gyvenimas Lietuvos Respublikoje akivaizdžiai ir realiai kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, uždraudė pareiškėjui atvykti penkerius metus į Lietuvos Respubliką. Teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pobūdį ir pavojingumą, į tai, jog pareiškėjas neturi jokių šeiminių, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, daro išvadą, jog draudimo trukmė nagrinėjamu atveju nėra per ilga ir yra proporcinga pareiškėjo keliamai grėsmei valstybės saugumui (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis), o taip pat atitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33, 11 punktą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 11¹ punkte nustatyta, kad duomenys iš nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – C. SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į nacionalinį sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas nusprendė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti remdamasis SIS II reglamento 24 straipsnio 1, 2 dalies pirmąja pastraipa ir 3 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi. SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Teismas, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II (SIS II Reglamento 21 straipsnis).

Migracijos departamento 2016 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-382 (00039) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N. ir dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N. atvykti į Lietuvos Respubliką” yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo skundą, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo M.A. N. (M. A. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.