Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3260-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
1-3260-806/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15487-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
M. P.
Nukentėjusysis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3260-806/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15487-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,kaltinamiesiems M. P. ir M. P.,nukentėjusiajai D. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 2001 m. lapkričio 12 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) (galiojusio iki 2003-05-01) 272 str. 1 d., 272 str. 2 d., 273 str. 2 d., 25 str. 1 d., 42 str., 35 str. 6 d. - laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis BK 47 1 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlikti 200 valandų nemokamų viešųjų darbų;

2) 2001 m. lapkričio 26 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 42 str. - laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 47 1 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlikti 200 valandų nemokamų viešųjų darbų; 2002-09-12 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi 2001-11-12 ir 2001-11-26 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Remiantis BK 47 1 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlikti 400 valandų nemokamų viešųjų darbų;

3) 2005 m. kovo 7 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. – areštu 30 parų;

4) 2005 m. kovo 30 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 214 str., 300 str. 1 d., 63 str. - laisvės atėmimu 1 metams; 2005-11-25 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikta bausmės dalis 3 mėn. 10 d.;

5) 2007 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. - laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

6) 2011 m. gruodžio 01 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – areštu 25 paroms;

7) 2012 m. rugpjūčio 02 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

8) 2013 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. – laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje per visą laisvės apribojimo laiką; 2013-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams pakeista į 90 parų arešto;

9) 2015-06-11 Vilniaus am. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (3 epizodai), 178 str. 2 d. laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn.; ir

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, kurio deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2011-02-03 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo;

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. ir M. P. 2018-04-02 laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, atsukę sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris laikančius vyrius, pateko į jo vidų ir pagrobė keturias vasarinės automobilio padangas R16, kurios buvo uždėtos ant lietų, originalių AUDI ratlankių ir keturias sulakstomos lauko kėdės, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, padarydami nukentėjusiajai D. P. 430 eurų dydžio turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. P. parodė, kad pilnai pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką. Paaiškino, kad atsisuko sandėliuko durų šono varžtus, pavogė keturis ratus ir dar pavogė tiksliai neatsimena kiek kėdžių. Padangos buvo su ratlankiais. Padangas pardavė. Veiką padarė kartu su broliu. Su ieškiniu sutinka, bet prašo sumažinti ieškinio dydį, nes padangos buvo pavažinėtos. Gydosi reabilitacijos centre jau 5 mėnesius, turi pasitikėjimą, jį vieną išleidžia, leidžia turėti telefoną. Vagystę įvykdė, nes vartojo narkotines medžiagas, dabar nevartoja, nes gydosi reabilitacijos centre, nori gyventi kitokį gyvenimą, turi vaiką, jam atiduoda pusę pašalpos.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. P. parodė, kad pilnai pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką. Paaiškino, kad su broliu atsukę sandėliuko duris paėmė kaltinime nurodytus daiktus ir juos pardavė, pinigus išleido narkotikams. Dabar septynerius mėnesius nevartoja narkotikų, gyvena kaime, ten labai gerai sekasi, dirba su krikšto tėvu, susirado draugę. Su ieškiniu sutinka.

Apklausta teisme nukentėjusioji D. P. dėl civilinio ieškinio parodė, kad padangos buvo pirktos 2017 metais su ratlankiais, vieną vasarą atvažinėtos. Kėdės nenaujos, kokių penkių metų, geros, sulankstomos, turistinės. Žiūrėjo kainas, tokie padėvėti ratlankiai su padangomis 380 eurų už keturis ratus kainuoja. Kėdės buvo pirktos po 80 litų už vienetą. Buvo pateikusi ieškinį ir už pirktus, ir vogtus daiktus, vertina žalą 800 eurų. Kėdes keturias vertina 50 eurų. Galutinė vertė 430 eurų, bet dar norėtų ir už pirktus naujus ratus.

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

2018-04-03 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-15487-18, pagal BK 178 str. 2 d., dėl to kad laikotarpyje nuo 2018-04-02 19.00 val. iki 2018-04-03 19.00 val. buvo įsibrauta į D. P. priklausantį sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini) esanti name adresu (duomenys neskelbtini) ir pagrobtos padangos su lietais ratlankiais. Padaryta žala 500 eurų.

Apklausta liudytoja nukentėjusioji D. P. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), turi sandėliuką rūsyje Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-04-02 apie 19.00 val. sandėliukas buvo tvarkingai užrakintas. 2018-04-03 apie 19.00 val. kaimynai pasakė, kad apvogti jų sandėliukai, nuėjo pažiūrėti ar jų sandėliukas tvarkingas, pastebėjo, kad išlaužtos durys, 50 eurų vertės, iš sandėliuko pavogtos keturios padangos su lietais diskais, 450 eurų vertės. Padangos buvo R16, pavadinimo nepamena, išmatavimų taip pat, lieti diskai buvo originalūs Audi. Kas galėjo įvykdyti vagystę nežino ir nieko neįtaria. Padaryta 500 eurų žala. (b. l. 21.)

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. P. paaiškino, kad vagystės iš jai priklausančio sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), esančio name (duomenys neskelbtini) metu buvo pavogtos keturios vasarinės automobilio padangos R16, jų tikslių išmatavimų ir modelio pasakyti negali, nes neatsimena, vienos padangos vertė yra 60 eurų, bendra vertė 240 eurų. Padangos buvo ant lietų originalių AUDI ratlankių, vieno ratlankio vertė 65 eurai, bendra vertė 260 eurų. Taip pat nori paaiškinti, kad iš karto po vagystės nepastebėjo, jog pavogtos dar keturios medžiaginės, sulankstomos lauko kėdės, vienos kėdės vertė 30 eurų, bendra vertė 120 eurų. Viso šios vagystės metu padaryta 620 eurų turtinė žala. Kad apvogtas jai priklausantis sandėliukas, pastebėjo 2018-04-03 apie 19 val., kada paskutinį kartą buvo šiame sandėliuke pasakyti negali, nes neatsimena. Tačiau mano, kad vagystė buvo įvykdyta dieną prieš tai, nes mano, kad kaimynai būtų vagystę pamatę ir jie apie vagystę būtų sužinoję. Jai priklausančio sandėliuko durys vagystės metu stipriai apgadintos nebuvo. Buvo ištraukti tik durų vyrius laikantys varžtai ir po vagystės pastatyti atgal, tik jau truputėlį į kitą vietą. Todėl sugadinant turtą žala nėra padaryta. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį ir jį tikrai reikš dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Taip pat į civilinį ieškinį nori įtraukti turtinę žalą, kurį atsirado dėl to, kad reikėjo nusipirkti naujus diskus ir padangas. Už šiuos daiktus sumokėjo 450 eurų. Padangų, ratlankių ir kėdžių įsigijimo dokumentų neturi ir pateikti negali (b. l. 23).

Apklaustas įtariamuoju M. P. paaiškino, kad jam pareikštas įtarimas yra suprantamas, savo kaltę visiškai pripažįsta. Jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) Kaip ir minėjo anksčiau gali paaiškinti ir dabar, kad dienos ir tikslaus laiko kada su broliu įvykdė šią vagystę neatsimena ir pasakyti negali. Žino tik, kad tai buvo dienos metas. Jis tada kartu su broliu buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jie tada kažkaip sugalvojo įvykdyti jų gyvenamojo namo rūsyje esančio sandėliuko vagystę. Kam šovė tokia mintis, neatsimena, viskas kažkaip gavosi automatiškai ir spontaniškai. Kam priklausė šis sandėliukas, nežino. Ką iš jo vogs, taip pat nebuvo susitarę. Ėjo tiesiog ir ieškojo ko nors vertingo, nes jiems tuo metu reikėjo pinigų. Prie šio sandėliuko nuėjo dviese. Jis tada su atsuktuvu atsuko to sandėliuko duris laikančius vyrius. Atsuktuvą buvo paėmęs iš namų, kur jis yra šiuo metu, nežino. Sandėliuko duris tada atsidarė. Po ko užėjo į sandėliuką ir iš jo vidaus paėmė keturias automobilio padangas, kurios buvo uždėtos ant lietų ratlankių, taip pat ten pamatė ir keturias sulankstomas lauko kėdes, kurias taip nusprendė pavogti. Visus pavogtus daiktus: padangas, kurios buvo uždėtos ant ratlankių ir keturias kėdes iš karto nunešė į savo rūsį, kuris taip pat yra tame pačiame name. Šiuos daiktus iš rūsio išnešė per vieną kartą. Durų vyrius po vagystės pastatė atgal, tačiau gal truputėlį į kitą vietą. Tos pačios dienos vakarą buvo bare ir ten siūlė parduoti prieš tai pavogtus daiktus. Kažkoks nepažįstamas vyriškis sutiko pirkti šiuos daiktus ir juos tą pačią dieną nunešė prie psichiatrinės ligoninės, Naujojoje Vilnioje ir pardavė. Tas vyras, jei neklysta, buvo su Renault automobiliu, kažkur apie 40-50 metų amžiaus. Jo nepažįsta ir atpažinti negalėtų. Tas vyriškis jiems sumokėjo 40 eurų. Šiuos pinigus išleido savo reikmėms. Jis šią vagystę įvykdė kartu su savo broliu M. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė. Nori atlyginti padarytą žalą, tačiau šiuo metu nelabai turi tokią galimybę, kadangi niekur nedirba (b. l. 41-42).

Apklaustas įtariamuoju M. P. paaiškino, kad jam pareikštas įtarimas yra suprantamas, savo kaltę visiškai pripažįsta. Sutiko duoti parodymus ir atsakinėti į užduodamus klausimus. Lietuviškai supranta. Psichiškai yra sveikas, tačiau šiuo metu gydosi dėl narkotinių medžiagų vartojimo reabilitacijos centre, tačiau kokiame, nenori sakyti. Savo kaltę dėl padangų vagystės pilnai pripažįsta. Kada tai tiksliai buvo, pasakyti negali, nes neatsimena. Taip pat tiksliai ir laiko negali pasakyti, tačiau žino, kad tai buvo dienos metu kažkur apie 12-13 val. Jis tuo metu buvo kartu su broliu bute adresu (duomenys neskelbtini). Kaip sugalvojo įsibrauti ir apvogti ten esantį sandėliuką neatsimena ir pasakyti negali. Viskas kažkaip gavosi automatiškai. Kam priklauso tas sandėliukas tiksliai nežino. Į sandėliuką ėjo vogti ką nors vertingo, kad ten gali būti padangos tuo metu nežinojo. Kaip tiksliai nuėjo prie sandėliuko neatsimena. Kiek pamena, brolis atidarė duris, kaip jis jas atidarė nežino, nematė. Ar jis jas laužė ar ne pasakyti net negali, nepastebėjo. Tačiau tikrai žino, kad duris atidarė brolis. Jis durų neatidarinėjo. Jie dviese užėjo į sandėliuką ir iš jo paėmė keturias padangas su lietais ratlankiais. Jie paėmė po dvi padangas ir jas nunešė į savo sandėliuką. Tos pačios dienos vakarą alaus bare rado pirkėją. Jo nepažįsta ir pasakyti, kas tai toks negali. Tai buvo vyriškis, kurį matė pirmą kartą, apie 50 metų amžiaus. Jie jam pasiūlė padangas ir jis sutiko jas nusipirkti. Tą pačią dieną, vakare ir pardavė tam vyriškiui tas padangas. Jas tam vyriškiui nunešė prie psichiatrinės ligoninės. Kokiu automobiliu buvo tas vyriškis, neatsimena. Kiek jis sumokėjo pinigų, neatsimena, gal 40 eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. Šią vagystę įvykdė kartu su broliu M. Nori atlyginti padarytą žalą, tačiau šiuo metu neturi tokios galimybės. Papildomai paaiškino, kad tos vagystės metu iš to paties sandėliuko kartu su broliu pavogė ir keturias sulakstomas lauko kėdes. Ankstesnės apklausos metu apie kėdes nepasakė, nes niekas apie tai neklausė. Visus daiktus – padangas, kurios buvo ant ratlankių ir keturias sulakstomas kėdes, jis kartu su broliu M. išnešė per vieną kartą ir padėjo į savo sandėliuką. Taip pat paaiškino, kad visus šiuos pavogtus daiktus pardavė iš karto, ankstesnės apklausos metu paminėtam vyriškiui už 40 eurų. Jis supranta, kad kartu su broliu tokiais savo veiksmais įvykdė vagystę ir dėl to labai gailisi (b. l. 90-91, 95).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. P. ir M. P. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tyrimo metu kaltinamieji iš esmės prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kita rašytinė bylos medžiaga. Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu nustatytinas ir kaltinamųjų veiką kvalifikuojantis požymis – vagystė įsibrovus į patalpą. Teismas tikslina kaltinime nurodytą nukentėjusiosios D. P. patirtą turtinę žalą, kadangi ją patikslinus teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta turtinė žala 430 eurų. Šios aplinkybės patikslinimas neįtakoja kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo kvalifikacijos. Kaltinamųjų veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Veika padaryta tiesiogine tyčia.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Kaltinamųjų M. P. ir M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę M. P., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, nukreiptas į svetimą turtą, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, baigta, turtinė žala neatlyginta. Tiriant M. P. asmenybę nustatyta, kad jis išsiskyręs, turi vaiką, nedirba, teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka, iš savo ankstesnių poelgių išvadų nedarė. Teismas taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, kad M. P. šiuo metu penktą mėnesį gydosi krikščioniškoje bendruomenėje ,, (duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. P. laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, ir mano, kad M. P. skirtina bausmė nustatytina neviršijanti bausmės vidurkio.

Kadangi M. P. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam skirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamajam M. P. tikslinga, suteikiant jam šansą pasitaisyti, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pastarajam taikomas gydymo kursas krikščioniškoje bendruomenėje ,, (duomenys neskelbtini)“, jis gydosi penkis mėnesius, socialiai reabilituojasi, turi vaiką, būdamas laisvėje turės didesnę galimybę nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. P. taikytas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Skirdamas bausmę M. P., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, nukreiptas į svetimą turtą, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, baigta, turtinė žala neatlyginta. Tiriant M. P. asmenybę nustatyta, kad jis nedirba, teistas vieną kartą 2011 metais už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. P. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, ir mano, kad M. P. skirtina bausmė artimesnė bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Kadangi M. P. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam skirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

M. P. taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji D. P. pareiškė civilinį ieškinį, nurodydama, kad dėl pagrobtų daiktų: keturių vasarinių padangų, originalių ratlankių, keturių sulankstomų kėdžių jai padaryta 620 eurų turtinė žala. O kadangi dėl padarytos vagystės ji buvo priversta įsigyti naujas padangas ir ratlankius, tai jai kainavo 450 eurų. Nukentėjusiosios D. P. teigimu, jai dėl vagystės padaryta 1070 eurų turtinė žala.

Apklausta teisme nukentėjusioji D. P. dėl civilinio ieškinio parodė, kad padangos buvo pirktos 2017 metais su ratlankiais, vieną vasarą atvažinėtos. Kėdės nenaujos, kokių penkių metų, geros, sulankstomos, turistinės. Padėvėtų tokių ratlankių su padangomis kaina už keturias yra 380 eurų. Kėdės buvo pirktos po 80 litų už vienetą. Buvo pateikusi ieškinį ir už pirktus, ir vogtus daiktus, vertina 800 eurų. Kėdės keturias vertina 50 eurų. Galutinė vertė 430 eurų, bet dar norėtų ir už pirktus naujus ratus.

Kaltinamieji teisme neprieštaravo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, sutiko atlyginti turtinę žalą.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika. Tačiau, D. P. patirtą turtinę žalą netiksliai apskaičiavo, todėl žala dėl nurodytos vagystės mažintina ir civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Vertinant patirtos turtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į civilinės ieškovės teisme nurodytas automobilio ratų su ratlankiais rinkos kainą ir kėdžių kainas. Teisme D. P. nurodytos automobilio ratų su ratlankiais kainos atitinka rinkos vertę, nėra nepagrįstos, taigi 380 eurų suma iš kaltinamųjų solidariai priteistina. Teismas tokiu atveju iš kaltinamųjų nepriteisia naujai įsigytų ratų su ratlankiais kainos, nes nukentėjusiajai priteisiant 380 eurų už ratus su ratlankiais taip kompensuojama prarasto minėto turto vertė. Taip pat iš kaltinamųjų solidariai priteistina keturių sulankstomų kėdžių vertė - 50 eurų. Viso iš kaltinamųjų M. P. ir M. P. D. P. naudai solidariai priteistina 430 eurų turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. P. atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią M. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią M. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. P. ir M. P. taikytas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. P. ir M. P. 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) jos patirtai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė