Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-242/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-22
Bylos Nr.
1-7-242/2016
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00321-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Jakubovskis
Kaltinamasis
A. B.
Civilinis ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-242/2016Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00321-2014-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.6.4.2; 1.2.22.1.; 1.2.24.4.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 22 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei,kaltinamajam A. B.,

civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Aušrinei Kutkaitei - Žemaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 1999 metais, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), velioniams tėvams priklausiusioje sodyboje suradęs ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo, įgijęs šaunamąjį ginklą - dvivamzdį, lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą TOZ - B Nr. 2348 - X, 2009 metais toje pačioje sodyboje pagaminęs, tiksli data ir laikas nenustatyti, du 16 kalibro šaudmenis ir 2009 metais, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytoje vietoje įgijęs penkis 16 kalibro šaudmenis, iki 2014 m. rugsėjo 28 d. laikė šaunamąjį ginklą minėtos sodybos ūkiniame pastate po lova, o šaudmenis - gyvenamojo namo virtuvėje.

Kaltinamasis A. B. 2014 metų rugsėjo mėnesį, laikotarpiu nuo mėnesio vidurio iki 26 dienos, tiksli data bei laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) miške, 621 kvartalo 8 ir 9 sklypuose, Ignalinos medžiotojų būrelio „Miškininkas“ medžioklės plote, neteisėtai, neturėdamas teisės medžioti, taip pat pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IX skirsnio 58.30 punkto reikalavimus, draudžiamu medžioti būdu - pastatęs plieninio pinto lyno bei virvės kilpas gyvūnams gaudyti - sumedžiojo suaugusį 2 metų amžiaus tauriojo elnio patiną, suaugusį 3 - 4 metų amžiaus briedžio patiną ir suaugusį 4 metų amžiaus briedžio patiną, padarydamas didelę - 16664 eurų 74 centų žalą gyvūnijai.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę visiškai pripažino, pripažino pareikštą byloje civilinį ieškinį ir parodė, kad savo kaltę dėl neteisėto medžioklinio šautuvo ir šaudmenų laikymo bei tauriojo elnio patino ir dviejų suaugusių briedžių patinų sumedžiojimo draudžiamu būdu pripažįsta. Teismui pagarsinus A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. policijos pareigūnai bei aplinkos apsaugos darbuotojai atliko kratą jo sodyboje ir surado mėsą. Taip pat kratos metu rado jam priklausančius tinklus, šautuvą bei šaudmenis. Visi daiktai priklauso jam. Medžioklinis šautuvas liko dar po velionio tėvo mirties ir jį laikė sodybos teritorijoje. 2 šoviniai buvo savadarbiai, juos pagamino minėtoje sodyboje maždaug prieš 5 metus. Vienas šovinys nebuvo užtaisytas, o dar 5 šovinius pirko galimai prieš 5 metus parduotuvėje Utenoje, tikslių datų neprisimena. Ar žinojo apie šautuvą ir šaudmenis su juo gyvenę asmenys, nežino. Minėtu šautuvu yra šaudęs. 2014 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje, tikslios datos neprisimena, dienos metu, galimai iki pietų, (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) esančiame miške, apie 1 km atstumu nuo jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, pastatė keletą kilpų. Tos vietovės tikslaus pavadinimo nežino, neatmeta, kad tai gali būti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) miškas. Daugiausiai kilpų buvo iš plieninio pinto lyno. Toks lynas parduodamas parduotuvėje, jį pirko 2014 m. pavasarį ar vasarą Ignalinos miesto Švenčionių gatvėje esančioje parduotuvėje. Taip pat buvo ir kelios kaproninės virvės kilpos. Jas irgi pirko parduotuvėje, tačiau nepamena kada ir kurioje. Kilpas statė tokiu būdu - vieną lyno ar virvės galą pririšdavo prie medžio ir, padaręs kilpą, kitą dalį palikdavo ant krūmų ar medžių šakų, maždaug vidutinio žmogaus ūgio aukštyje. Kilpas statė vienas. Statė tokiose vietose, kur buvo ant žemės matomi briedžių arba tauriųjų elnių pėdsakai. Matėsi, kad žvėrys tose vietose vaikšto. Pastatęs kilpas vaikščiojo jų patikrinti. Praėjus 2 ar 3 dienom, kilpoje rado tauriojo elnio patiną, kuris buvo be gyvybės požymių, užsismaugęs kilpoje. Toje pat vietoje minėtą elnią išmėsinėjo naudodamas kirvį, peilį bei rankinį pjūklą, elnio galvą nukirto kirviu. Mėsos iš elnio paėmė kelis kilogramus, nes nuo jo jautėsi specifinis kvapas, atsirandantis rujos metu. Išmėsinėto elnio liekanas paliko toje vietoje, kurioje jį ir pagavo, o kelis kilogramus mėsos nusinešė pas save į namus. Su juo dar gyvena jo sugyventinė J. T., brolis J. B., brolio sugyventinė A. B. ir sūnėnas K. B.. Nežino ar jie žinojo, jog jis statė minėtas kilpas ir sugavo taurųjį elnią bei po to du briedžius. Neatmeta, jog jie matė jo į namus atsineštą mėsą, bet jam doroti elnio ir briedžių nepadėjo. Į namus atsineštą mėsą jis suvartojo savo reikmėms. Maždaug praėjus parai laiko po elnio pagavimo, kitoje kilpoje, apie 100 metrų atstumu nuo tauriojo elnio sugavimo vietos, rado kilpoje briedžio patiną, kuris irgi buvo negyvas, užsismaugęs kilpoje. Tokiu pačiu būdu, naudodamasis minėtais įrankiais, išdarinėjo ir briedį, o jo mėsą vienas dviračiu nuvežė į Visagino miesto turgavietę bei pardavė keliems nepažįstamiems asmenims. Taip pat dalis briedžio liekanų liko jo sugavimo vietoje. Praėjus ne daugiau nei parai po sugauto briedžio, netoliese sugavo ir dar vieną briedį, kuris irgi užsismaugė kilpoje. Briedį išmėsinėjo vietoje. Dalį jo likučių paliko vietoje, o dalį mėsos nuvežė dviračiu į Visagino miesto turgavietę, kurioje pardavė nepažįstamiems asmenims. Per abu kartus už briedžio mėsą gavo apie 1000 litų, kuriuos išleido savo reikmėms. Kažkiek antrojo briedžio skerdienos atsinešė į namus. Taip pat neatmeta, kad kažkiek briedienos pardavė pažįstamam V. K.. Kadangi tai buvo seniai, tiksliai neatsimena datos, kada tai galėjo būti. Sumedžiotų tauriojo elnio bei dviejų briedžių iš šaunamojo ginklo nešaudė (b. l. 127). Taip pat teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nusikalstamas veikas padarė jis vienas, sumedžiotų elnio ir briedžių iš turėto šautuvo tikrai nešaudė. Šiuos gyvūnus sumedžiojo, nes nedirba, neturi pajamų, taip pat norėdamas materialiai padėti savo vaikams. Pareikštą byloje civilinį ieškinį pripažįsta, priteistą žalos atlyginimą mokės dalimis.

Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu. 2014 m. rugsėjo 26 d. apie 18 valandą jam telefonu pranešė jo skyriaus viršininkas A. V., jog jam yra žinoma informacija, kad (duomenys neskelbtini) miške, galimai neteisėtai, sumedžiota keletas laukinių gyvūnų, kurių skerdienos liekanos paliktos miške, įvykio vietoje likęs kirvukas bei peilis. Tą pačią dieną jis kartu su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu E. V. nuvyko į nurodytą vietą, kur pilnoje tamsoje surado vieno iš neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio liekanas. Jo manymu taurusis elnias galėjo būti neteisėtai sumedžiotas 7-10 dienų laikotarpyje. Šalia gyvūno liekanų buvo pastebėta plieninio pinto lyno kilpa, kuri buvo pririšta prie medžio. Pagal kilpą buvo matyti, kad joje yra buvęs laukinis žvėris, t. y. kilpos pririšimo prie medžio vietoje dalis kilpos gijų buvo nudilusios, aplink kilpos tvirtinimo vietą gretimų medžių žievė buvo nusilupusi, žemė ir žolės danga maždaug 3 metrų spinduliu buvo ištrypta, išminta, matėsi, kad gyvūnas patekęs į kilpą blaškėsi bei kankinosi. Šalia gyvūno liekanų buvo pastebėtos nedidelės popierinės skiautės, kas sukėlė įtarimų, kad į kilpą patekęs gyvūnas galimai buvo „pribaigtas“ šaunamuoju ginklu, nes panašūs popieriniai kamščiai naudojami užtaisant lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų šaudmenis. Apžiūrint vietą, keleto metrų atstumu pastebėjo dar vieną tokio pat pinto plieninio lyno kilpą, kurios vienas galas buvo pririštas prie storesnio medžio, o pati kilpa pakabinta ant krūmo, t. y. buvo matyti, kad kilpa yra „aktyvioje pozicijoje“. Pagal pranešėjo pateiktus pirminius duomenis, 100 metrų atstumu šiaurės - rytų kryptimi nuo elnio radimo vietos, turėjo būti, kaip įtariama, neteisėtai sumedžioto briedžio liekanos. Paėjus apie 100 metrų nurodyta kryptimi, surado briedžio liekanas - kojas, kailį, žarnyno likučius. Briedis, jo manymu, galėjo būti sumedžiotas prieš 2 ar 4 paras. Prie briedžio liekanų taip pat buvo rasta panaudota kilpa, aplink kilpos tvirtinimo vietą gretimų medžių žievė buvo nusilupusi, žemė ir žolės danga buvo ištrypta, išminta, matėsi, kad gyvūnas patekęs į kilpą blaškėsi bei kankinosi. Šalia briedžio lieknų buvo rastas juodos spalvos džemperis, mėtėsi keletas plastikinių maišelių, plastikiniai gėrimų buteliai, taip pat, kaip ir šalia tauriojo elnio liekanų, buvo pastebėtos nedidelės popierinės skiautės, kurios buvo labai panašios, ar galbūt netgi tokios pat kaip ir prie pirmojo gyvūno liekanų. Šalia tos vietos, už keleto metrų buvo pastebėta dar viena „aktyvi“ kilpa. Paėję takeliu apie 15 metrų šiaurės-vakarų kryptimi, rado dar vieną „aktyvią“ plieninę kilpą. Nei vieno iš rastų daiktų nelietė. 2014 m. rugsėjo 28 d., apie 10 valandą, kartu su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu E. V. atvyko į tą pačią vietą ir apžiūrėję gerokai platesnę teritoriją rado dar daugiau plieninių kilpų ir dvi kilpas, kurios buvo pagamintos iš virvės, viena iš virvės kilpų buvo „aktyvioje pozicijoje“, kita buvo nutraukta į ją įkliuvusio gyvūno. Tuo pat metu, maždaug apie 12 valandą, miške, keleto šimtų metrų atstumu nuo aptiktų gyvūnų liekanų jie sutiko apie 35 metų amžiaus vyrą, besivarantį dviratį. Apžiūrinėdami teritoriją rytų kryptimi, nuo briedžio liekanų radimo vietos, už keliasdešimties metrų rado dar vieno išmėsinėto briedžio liekanas - 4 kojas, briedžio patino galvą su ragais, žarnyno likučius, kaulus, šiek tiek atokiau buvo nutemptas nudirtas kailis. Šalia liekanų aptiko į medį įsmeigtą virtuvinį peilį, greta ant žemės padėtus du pjūkliukus bei kirvuką. Prie briedžio liekanų taip pat buvo rasta panaudota kilpa, aplink kilpos tvirtinimo vietą gretimų medžių žievė buvo nusilupusi, žemė ir žolės danga buvo ištrypta, išminta, matėsi, kad gyvūnas patekęs į kilpą blaškėsi bei kankinosi. Briedis galėjo būti sumedžiotas prieš 2-4 paras. Vietoje mėtėsi keletas plastikinių maišelių bei plastikiniai gėrimų buteliai. Vienas iš briedžio stuburo fragmentų buvo pakabintas ant medžio šakos. Kelių metrų atstumu buvo rastos dar dvi tokio paties lyno „aktyvios“ plieninės kilpos. Apie 30 metrų atstumu šiaurės - rytų kryptimi, aptiko dar vieno briedžio liekanas, tačiau tos liekanos buvo labai senos, maždaug apie 1 metų senumo, todėl teigti, kad briedis taip pat buvo sumedžiotas neteisėtu būdu šiuo atveju nebuvo pagrindo. Apie visas tyrimo aplinkybes buvo informuotas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius L. M.. Po kurio laiko jis buvo informuotas, kad apie įvykį reikia pranešti Bendruoju pagalbos telefonu, kadangi buvo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tai yra buvo akivaizdu, kad gyvūnai buvo medžiojami uždraustais būdais bei priemonėmis, tai yra statant kilpas ir tokiu būdu buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, kadangi vieno neteisėtai sumedžioto suaugusio briedžio patino žalos įkainis siekia per 19000 litų, vieno suaugusio neteisėtai sumedžioto elnio žalos įkainis siekia per 10000 litų, kas neabejotinai yra didelė žala gyvūnijai. Visos įvykio teritorijoje rastos metalinės kilpos buvo iš vienodo pinto lyno, jų pastatymo specifika labai panaši, visos kilpos paspęstos labai lokalioje teritorijoje, todėl galima manyti, kad tai yra to paties asmens, ar asmenų darbas. Kadangi buvo žinoma, kad netoli gyvena asmenys, kurie buvo bausti už panašaus pobūdžio pažeidimus, policijos pareigūnams nurodė galimų įtariamųjų asmenų Bukauskų sodybą, esančią Pamiškės kaime, maždaug pusantro kilometro atstumu nuo įvykio vietos. Nuvykus kartu su pareigūnais į sodybą, joje buvo rasti trys vyrai, iš kurių vienas, kaip paaiškėjo K. B., buvo būtent tas asmuo, kurį sutiko miške apie 12 valandą su dviračiu bei grybais būtent netoli tos vietos, kurioje buvo rastos kilpos bei gyvūnų liekanos. Sodyboje bei jos teritorijoje buvo atlikta krata, kurios metu buvo rastas ginklas bei šaudmenys, taip pat metalinio lyno. Sodybos teritorijoje, lauko virtuvėje buvo rasta dalis skerdienos. Paklausus sodyboje buvusių vyrų iš kur jie skerdieną gavo, asmenys paaiškino, kad rado skerdieną miške. Taip pat kratos metu buvo rasti neteisėtai laikomi statomieji valo tinklai, kurie nebuvo paženklinti nustatyta tvarka. Asmenys buvo sulaikyti bei pristatyti į policijos įstaigą (b. l. 62-65).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, galimai 24 dieną, apie 12 valandą jam paskambino A. B. ir pasiūlė pirkti briedienos. Jis apie 15 valandą nuvažiavo pas A. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, ir iš jo nupirko apie 80 kg mėsos, kuri buvo sudėta į 4 juodos spalvos polietileninius maišus. Iš kur A. B. gavo šią mėsą, jis nesidomėjo, už mėsą A. B. sumokėjo 1000 litų. Atvažiavęs į namus ir atidaręs maišus jis nuo mėsos pajuto šiokį tokį puvėsio kvapą, todėl dalį mėsos išmetė į konteinerį prie Ignalinos miesto kapinių, o dalį mėsos pasiliko. Kad A. B. neteisėtai sumedžiojo briedį, jis nežinojo. Tą dalį mėsos, kurią pasiliko, jis pateikė policijos pareigūnui (b. l. 66).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su sugyventine A. B., broliu A. B., jo sugyventine J. T. ir sūnėnu K. B. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. 2014 m. rugsėjo 28 d. policijos pareigūnai ir aplinkos apsaugos pareigūnai jų sodyboje atliko kratą ir rado kažkiek mėsos, galimai žvėrienos. Kaip ši mėsa atsirado sodyboje, nežino. Taip pat buvo rastas medžioklinis šautuvas bei kažkiek šovinių. Apie tuos daiktus irgi nieko nežino, anksčiau jų nematė. Brolis A. B. kalbėjo, jog šautuvas yra likęs dar nuo velionio jų tėvo. Apie neteisėtai sumedžiotus du briedžius ir taurųjį elnią nieko nežino. Ar galėjo gyvūnus sumedžioti jo brolis, nežino (b. l. 79).

Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis apie 3 metus kartu su savo dėdėmis A. B. bei J. B. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu taip pat gyvena ir dėdžių sugyventinės A. B. ir J. T.. 2014 m. rugsėjo 28 d., po pietų pas juos į namus atvyko policijos bei aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai, kurie atliko kratą. Kiek jis įsidėmėjo, pareigūnai ūkiniame pastate rado kažkokią mėsą, iš kur mėsa atsirado, nežino. Taip pat pareigūnai rado šautuvą, kažkiek šovinių. Kam priklauso rasti daiktai, nežino, tiktai spėja, kad gal A. B.. Anksčiau šautuvo ir šovinių sodyboje nematė. Apie neteisėtai kilpų pagalba sumedžiotus du briedžius bei taurųjį elnią nieko nežino, tik jau vėliau po kratos A. B. papasakojo, kad tai jis kilpomis sumedžiojo gyvūnus ir rodė apytikslę vietą miške, apie 1 kilometro atstumu nuo jų sodybos, kur tai įvyko (b. l. 88).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 16 metų gyvena (duomenys neskelbtini) kaime kartu su sugyventiniu J. B.. Tame pačiame name dar gyvena sugyventinio brolis A. B. su sugyventine J. T. bei sūnėnas K. B.. 2014 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje, į mėnesio pabaigą, po pietų, kartu su sugyventiniu, A. B., J. T. bei K. B. nuėjo į mišką. Pamena, kad ėjo nuo namų į priešingą pusę nei eina kelias Vilnius - Švenčionys - Zarasai, tačiau tos vietovės gerai neįsidėmėjo, nes anksčiau ten nebuvo. Galėjo nueiti nuo namų apie kilometrą. Ją pakvietė kartu eiti A. B., sakė eis atsinešti mėsos. Ji suprato, jog A. B. bus sumedžiojęs kažkokį gyvūną, nes iš kalbų, pasakojimų žino, jog jis užsiima neteisėta žvėrių medžiokle, kad žvėris medžioja gaudydamas kilpomis. Ji ėjo paskui A. B. ir kitus vyrus. Po kažkiek laiko priėjo prie vietos, kur pamatė suaugusį briedį, gulintį ant šono. Briedis buvo sugautas kilpa, kurios viena dalis buvo pririšta prie medžio, o kita buvo suveržusi briedžiui kaklą. Kilpa galėjo būti padaryta naudojant metalinį trosą. Vieta aplink briedį buvo ištrypta, matyt gyvūnas bandė išsilaisvinti iš kilpos. Gali būti, kad briedis dar buvo gyvas, tiksliau leisgyvis, nes jiems atėjus jis nesimuistė, nejudėjo. Jai pasakius, kad žvėris dar gyvas, A. B. pasakė, jog tuoj jis bus negyvas. A. B. turėjo su savimi medžioklinį šautuvą, taip pat sakė, kad šį žvėrį sumedžiojo jis. Tada A. B. iš turėto šautuvo šovė į minėtą briedį. Tuo metu ji net nusisuko ir paėjo porą metrų į šalį. Atsisukusi pamatė, jog briedis dar kažkiek nukrito, matė bėgantį kraują. Kraujavo briedžio šonas priekinėje dalyje, lygtai kairėje pusėje. Kai A. B. nušovė briedį, vyrai pradėjo lupti jo kailį. Jie turėjo su savimi peilius. Nulupę kailį, jie pjaustė mėsą, kurią dėjo į juodos spalvos polietileno maišus, kuriuos atsinešė kažkuris iš vyrų. Ji iki pabaigos nebuvo, su J. T. nešė mėsą į namus, abi po vieną polietileninį maišelį mėsos. Maišeliai buvo tokie, kaip naudojami prekybos centruose, tiktai ne mažesni, o didesni. Nunešus mėsą, ją padėjo lauko virtuvėje. Po valandos į namus atėjo ir A. B., K. B. bei jos sugyventinis J. B.. Jie irgi atsinešė kelis maišelius mėsos. Kitą dieną, iki pietų, pas juos į namus lengvuoju automobiliu tamsiai mėlynos spalvos atvažiavo pažįstamas V. K.. V. K. bendravo lauke daugiausia su A. B.. Jam išvykus, J. T. jai prasitarė, jog V. K. nupirko briedžio mėsą, kiek sumokėjo už mėsą, tiksliai nežino. A. B. yra šnekėjęs, jog buvo sumedžiojęs ir dar vieną briedį, tačiau ji to briedžio nematė, nuėjusi prie jo nebuvo. Sakė, kad briedį sugavo kilpa ir taip pat nušovė. Apie neteisėtai sumedžiotą taurųjį elnią ji nieko konkrečiai nežino. Jai žinoma, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. į namus buvo atvykę policijos bei aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie darė namuose kratą ir rado kažkiek likusios briedžio mėsos. Ką konkrečiai dar rado, ji nesidomėjo (b. l. 97).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) miške, 621-ojo kvartalo 8-ajame ir 9-ajame sklypuose. Sklype Nr. 9 rasti elnio griaučiai, kailis, padėtas ant juodo plastikinio maišelio, kaulai, taip pat dvi kilpos. Sklype Nr. 8 rasti dviejų briedžių likučiai - kaulai, žarnyno likučiai, briedžio kaukolė su ragais, kilpos, pjūklas, kirvukas, peilis bei kiti daiktai. Visi rasti daiktai paimti (b. l. 12 - 24).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) kaime buvo atlikta krata A. B. gyvenamajame name bei ūkiniuose pastatuose. Kratos metu buvo rasti ir paimti lygiavamzdis šautuvas, keturi žvejybiniai tinklai, aštuoni šoviniai, briedžio mėsa, kiti daiktai (b. l. 34 - 35).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. tyrėjas, dalyvaujant specialistui, apžiūrėjo rastas ir paimtas gyvūnų liekanas. Apžiūros metu nustatyta, kad gyvūnų dalys yra 2 metų amžiaus suaugusio tauriojo elnio patino, 4 metų amžiaus suaugusio briedžio patino bei 3 - 4 metų amžiaus suaugusio briedžio patino. Taip pat nustatyta, kad rasta mėsa ir šonkauliai yra briedžio (b. l. 37 - 40).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. gruodžio 14 d. buvo apžiūrėti įvykio vietos metu bei kratos metu rasti ir paimti daiktai - keturi nenauji tinklai, išteptas krauju maišas, rankinis pjūklas, juodos spalvos megztinis, kirvis mediniu kotu, cigarečių pakelis „Bond“, dvi nuorūkos, plastikinis butelis su etikete „Riga gira“, žalios spalvos striukė, peilis juoda rankena, metalinis trosas ir replės, žalios spalvos kelnės, popieriaus skiautė, penkios metalinės kilpos, padarytos iš metalinio troso, mėlynos bei oranžinės spalvų kilpos, padarytos iš virvės (b. l. 41 - 49).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2014 m. spalio 1 d. liudytojas V. K. pateikė apie 8 -10 kg briedžio mėsos (b. l. 67).

Iš daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2014 m. spalio 2 d. buvo apžiūrėta liudytojo V. K. pateikta mėsa, galimai briediena, kurios svoris 8,3 kg (b. l. 68).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2014 m. spalio 7 d. rašte Nr. 3A-815 nurodoma, jog ištyrus pateikus dviejų briedžių ir tauriojo elnio kailius nustatyta, kad briedžio, aptikto 2014 m. rugsėjo 26 d., kailio priekinėje vidurinėje odos dalyje, apie 70 cm nuo kailio krašto, yra keturios apvalios šautinės žaizdos (nuo 0,5 cm iki 0,7 cm skersmens), poodiniuose audiniuose aplink žaizdas - žiedinės kraujosruvos; to paties briedžio kailio kitame mėginyje, priekinėje kairėje odos dalyje yra dvi apvalios šautinės žaizdos (apie 0,7 cm skersmens), poodiniuose audiniuose aplink žaizdas - žiedinės kraujosruvos, priekinėje odos dalyje dešinės pusės poodiniuose audiniuose - masyvi hematoma; briedžio, aptikto 2014 m. rugsėjo 28 d., odoje ir poodiniuose audiniuose patologinių anatominių pokyčių nenustatyta; tauriojo elnio priekinėje odos dalyje yra trys apvalios šautinės žaizdos (apie 0,6 cm skersmens), aplink žaizdas poodiniuose audiniuose - žiedinės kraujosruvos (b. l. 51).

Iš Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto 2015 m. liepos 29 d. išvados Nr. 140-(5333)-IS1-5010 matyti, kad tirti pateiktas pramonės gamybos dvivamzdis, lygiavamzdis, 16 kalibro medžioklinis šautuvas TOZ - B Nr. 2348 - X, skirtas šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais. Šis ginklas yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas šautuvas iš dalies yra tinkamas šaudyti (dėl dešiniojo vamzdžio paleidžiamojo - skeliamojo mechanizmo defekto galima atlikti šūvius tik iš vieno vamzdžio). Tirti pateikti septyni šoviniai yra šaudmenys, o būtent, 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Penki šoviniai yra pramoninės gamybos, o du - užtaisyti namudiniu būdu. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Tyrimo metu septyni pateikti šoviniai sunaudoti (b. l. 57 - 59).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas pilnai įrodyta liudytojų L. B., V. K., J. B., K. B. ir A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto raštu, Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto išvada, taip pat paties kaltinamojo A. B. parodymais.

Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t.y. neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis.

Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai, t.y. draudžiamais būdais medžiojo ir padarė didelės žalos gyvūnijai. Tačiau iš kaltinimo pašalinama jo dalis, kurioje nurodoma, kad A. B., panaudojęs neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, sumedžiojo suaugusį 2 metų amžiaus tauriojo elnio patiną, suaugusį 3 - 4 metų amžiaus briedžio patiną ir suaugusį 4 metų amžiaus briedžio patiną, nes bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Pats kaltinamasis ir teismo posėdžio metu, ir jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pastatytomis kilpomis sumedžiotų elnio ir briedžių iš turėto šautuvo nešaudė, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis taip pasielgė, byloje nėra, ši aplinkybė jokios reikšmės šios kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, todėl teismas, vadovaudamasis nuostata, jog visos abejonės bei neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo asmens naudai, šią kaltinimo dalį dėl šaunamojo ginklo panaudojimo šalina iš A. B. kaltinimo.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, įvykdė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, pripažino pareikštą byloje civilinį ieškinį, tačiau turi galiojančias administracines nuobaudas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias bylos aplinkybes, mano, jog kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas tikslinga skirti arešto bausmę, kurios dydis artimas šios bausmės vidurkiui, numatytam įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas, nes kitų švelnesnių bausmių rūšių, numatytų įstatymo sankcijose už padarytą nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje - baudos arba laisvės apribojimo kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, taip pat nėra pagrindo skirti Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytos griežčiausios bausmės rūšies - laisvės atėmimo, nes, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriamos arešto bausmės mažinamos vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštas 16664,74 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 27 - 30) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl visiškai tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio antra dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Asmenys, neteisėta veika padarę žalos aplinkai, padarytąją žalą privalo atlyginti (Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo atlyginti žalą laukinei gyvūnijai įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamojo padaryta žala teisingai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 „Dėl Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Todėl iš A. B. valstybės naudai priteisiama 16664,74 Eur žalos atlyginimo, priteistą sumą sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą. Taip pat pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo priteistinos ieškovo naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 16664,74 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pramonės gamybos dvivamzdis, lygiavamzdis 16 kalibro medžioklinis šautuvas TOZ - B Nr. 2348 - X, saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - juodos spalvos megztinis be rankovės, plastikinis butelis su užrašu „Riga gira“, kuriame yra apie 200 ml skysčio, tuščias cigarečių pakelis su užrašu „Bond“, 2 cigarečių nuorūkos, popieriaus skiautė, peilis juodos spalvos rankena, rankinis pjūklas, rankinis pjūklas be rankenos, kirvis mediniu kotu, 6 metalinės kilpos, 2 kaproninės kilpos, metalinis trosas ir replės, 4 žvejybiniai tinklai, kelnės bei striukė, ištepti kraujo dėmėmis, kraujo dėmėmis išteptas maišas, kurie saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate, yra menkaverčiai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei atsižvelgiant į kaltinamojo sutikimą, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymą) ir nuteisti areštu šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki arešto keturiasdešimčiai parų. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje (medžiojimą draudžiamai būdais, padarant didelės žalos gyvūnijai) ir nuteisti areštu keturiasdešimt penkioms paroms. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - areštą trisdešimčiai parų. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas arešto bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, paskirti A. B. subendrintą bausmę - areštą šešiasdešimt penkioms paroms. Nustatyti, kad arešto bausmė turi būti atliekama areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį, A. B. bus sulaikytas. Į bausmės laiką įskaityti dviejų parų sulaikymo laiką (nuo 2014 m. rugsėjo 28 d., 19 val. 00 min. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., 16 val. 50 min.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštą 16664,74 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti. Priteisti iš A. B. valstybės naudai 16664,74 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 74 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16664,74 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 29 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant (išieškant) į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. LT85 7044 0600 0254 6370 AB SEB banke, banko kodas 70440.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pramonės gamybos dvivamzdį, lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą TOZ - B Nr. 2348 - X, saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate - konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - juodos spalvos megztinį be rankovės, plastikinį butelį su užrašu „Riga gira“, kuriame yra apie 200 ml skysčio, tuščią cigarečių pakelį su užrašu „Bond“, 2 cigarečių nuorūkas, popieriaus skiautę, peilį juodos spalvos rankena, rankinį pjūklą, rankinį pjūklą be rankenos, kirvį mediniu kotu, 6 metalines kilpas, 2 kapronines kilpas, metalinį trosą ir reples, 4 žvejybinius tinklus, kelnes bei striukę, išteptus kraujo dėmėmis, kraujo dėmėmis išteptą maišą - saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Jakubovskis