Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-458-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-01
Bylos Nr.
1A-402-458-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Dalius Jocys, Zigmas Pocius
Civilinis ieškovas
A. P.
Kategorijos
Pranešėjas A. Daugėla Baudž. byla Nr. 1A-402-458/2008Teisėja E. Bartulienė Procesinio sprendimo kategorija1.1.6.6.; 2.1.15.1.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTIS2008 m. gruodžio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teisėjų Zigmo Pociaus, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P.,gynėjai Stanislavai Jorudienei,atleistam nuo baudžiamosos atsakomybės A. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. A. V. perduotas L. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl 2006 m. lapkričio 1 d., apie 14 val. 40 min., Šilalės r. Papynaujo k. teritorijoje, kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, 98-ajame kilometre, vairuojant automobilį padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: vairuodamas G. V. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Tauragės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 180.2, 181 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, ar priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja nerodo kairiojo posūkio signalo ir nėra persirikiavusi posūkiui į kairę, neapvažiavo automobilio „Audi 80“ iš dešinės ir nepalaukė, kol priekyje važiuojantis automobilis atlaisvins važiuojamąją juostą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į automobilį „Audi 80“, sukantį į kairiąją pusę, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „Audi 80“ vairuotoja A. P., jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat sugadino A. P. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padaryta nukentėjusiajai 3 800 litų turtinė žala.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai A. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir atmetė jos civilinį ieškinį. Teigia, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik kai yra bent keletas atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusiajam atlyginta žala, su juo susitaikyta. A. V. ikiteisminio bylos tyrimo metu nesidomėjo jos sveikatos būkle, materialiai nerėmė, neigė savo kaltę, su ja susitaikė tik verčiamas gynėjo, o ne savo valia. Tokie A. V. veiksmai negalėjo būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, A. V. ne kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas administracine tvarka. Teismas nepagrįstai atmetė jos ieškinį atlyginti kelionės pas gydytojus ir į Šilalės policijos komisariatą išlaidas bei išlaidas vaistams pirkti. Nors ji neturi jokių dokumentų šioms išlaidoms patvirtinti, tačiau mano, jog išlaidos yra akivaizdžios ir realios, todėl turėjo būti priteistos iš A. V.. Nurodo, kad A. V. nustatyta ir jai pervesta 4000 Lt suma nekompensuoja padarytos neturtinės žalos. A. P. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, patyrė įvairių buitinių nepatogumų. A. P. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir priimti jam apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo tenkinti jos civilinį ieškinį ir iš A. V. priteisti 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. V. ir jo gynėja prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ( BPK 328 str. 4 d.).

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir A. V. pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš byloje esančių duomenų apie A. V., matyti, kad jis anksčiau nėra teistas. Nors A. V. ne kartą buvo baustas už Kelių esimo taisyklių pažeidimus, tačiau tai nėra kliūtis taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad objektyvusis požymis, lemiantis baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį taikymą, yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonės ekplotavimo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužeista kito žmogaus sveikata ar jis žuvo, t. y. BK 281 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl konkretūs joje numatytos veikos požymiai atskleidžiami, analizuojant ne tik baudžiamąjį įstatymą, bet ir kitus teisės aktus, šiuo atveju Kelių eismo taisykles. Tik tinkamai nustačius, kokie ir kieno iš eismo dalyvių šių Taisyklių pažeidimai buvo padaryti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, galima spręsti klausimą dėl atsakomybės pagal BK 281 str. Nustatyta, kad pirminėje bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje Šilalės rajono apylinkės prokuratūros 2006-12-01 nutarimu bylos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius A. V. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2007-02-01 nukentėjusioji A. P. Šilalės rajono apylinkės prokuratūrai pateikė prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir paskirti autotechninę ekspertizę. Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-02-14 nutarimu tyrimas atnaujintas. 2007-08-31 ir 2008-05-06 buvo atliktos dvi autotechninės ekspertizės. Susipažinęs su šių ekspertizių išvadomis, A. V. visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad techniniu požiūriu jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, kolegija daro išvadą, kad A. V. prisipažinimas, nors ir padarytas po byloje pateiktų specialistų išvadų, laikytinas tinkamu ir pakankamu taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas. A. V. nukentėjusiajai atlygino dalį žalos, teismas padarė išvadą, kad A. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi teismas tinkamai nustatė visas sąlygas, būtinas taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatas.

Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. A. V. pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus, gali būti sprendžiama dėl jo atsakomybės pagal visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šilalės rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrįstai atmetė nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio dalį dėl 500 Lt žalos, patirtos keliaujant pas gydytojus ir vaistams pirkti, nes nukentėjusioji nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių šias išlaidas.

Tačiau kolegija sutinka su nukentėjusiosios apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, atsižvelgė į tai, kad A. V. nukentėjusiajai sumokėjo 4000 Lt, kad jis uždirba tik minimalaus dydžio darbo užmokestį, augina mažametį vaiką, žmona nedirba, į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo metu ji yra sveika. Kolegija pažymi, kad anksčiau minėtos aplinkybės, į kurias atsižvelgė teismas, atmesdamas ieškinį, nepakankamai apibūdina pačios situacijos, į kuria po sužalojimo pateko nukentėjusioji, ypatumus. Nors formaliai A. P. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau šio sužalojimo pobūdis sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji augina tris vaikus, turi didelį ūkį. Nukentėjusiosios vyras dirba vairuotoju, todėl praktiškai visa buities priežiūra priklauso jai. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta muštinė žaizda galvoje bei kairės rankos stipinkaulio lūžis. Ranka buvo imobilizuota gipso įtvaru. Minėti sužalojimai ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir sutrikdė visos šeimos gyvenimą, nes ji negalėjo tinkamai pasirūpinti vaikais, prižiūrėti ūkį, todėl kolegija mano, kad A. V. nukentėjusiajai sumokėti 4000 Lt nėra pakankama suma atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: į BK 281 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei nuteistojo interesų pusiausvyrą, iš A. V. A. P. papildomai priteistini 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendį pakeisti:

Iš A. V. nukentėjusiajai A. P. priteisti 6000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Zigmas PociusDalius Jocys