Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-08-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1299-823/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-29
Bylos Nr.
2S-1299-823/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09363-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Skolininkas
R. P.
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
Suinteresuotas asmuo
A. P.
Kategorijos
  • 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1299-823/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09363-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 129.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pareiškimą dėl skolininkės R. P. turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P. ir antstolė I. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininkės R. P. turto dalį bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu A. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini); skolininkės turto dalį nustatyti taip, kad iš jos būtų galima išieškoti.

Nurodė, kad antstolė I. K. vykdo Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-38/2012 dėl 373 500,05 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės R. P.. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkei ir jos sutuoktiniui A. P. priklausantis turtas – 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. vasario 22 d. Seimo kanceliarijoje gautas antstolės siūlymas dėl turto dalies nustatymo, kuriuo pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo. Kadangi skolininkei priklausanti turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendras su sutuoktiniu, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. P. su pareiškimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad turi sūnų, kuris yra mokinys ir skolininkė neturi galimybių jo finansiškai išlaikyti, todėl sutinka prie jo išlaikymo prisidėti turto dalimi.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos prašymą tenkino – nustatė, kad skolininkei R. P. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); nustatė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką: skolininkei R. P. ir suinteresuotam asmeniui A. P. paliko naudotis po 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad R. P. ir A. P. yra sutuoktiniai, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įsigytas jų santuokos metu, todėl pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė R. P. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi. Nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis gyvenamasis būstas, kuriame sudarytos sąlygos gyventi jos sūnui. Piniginių lėšų, iš kurių galėtų padėtų išlaikyti sūnų, skolininkė neturi. Kitas skolininkės turtas yra žemė ne Vilniaus mieste ir turto dalis motinos bute. Ginčijama nutartis pažeidžia apeliantės sūnaus teises.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė I. K. su skolininkės R. P. atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog skolininkei R. P. priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija pirmosios instancijos nutartį prašo palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentu, kad pagal CK 3.161 straipsnio 4 dalį vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė I. K. vykdo Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-38/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. P.. Bendra išieškojimo suma sudaro 373 500,05 Lt. 2013 m. vasario 14 d. siūlymu antstolė pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo (b. l. 3).

Remiantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkė R. P. ir A. P. yra sutuoktiniai (b.l. 19-20), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įsigytas jų santuokos metu (b.l. 6), todėl yra pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje teismas vadovaujasi CK trečiosios knygos III dalies VI-VII skyrių nuostatomis. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ši prezumpcija reiškia, kad asmenys, manantys, priešingai, turi šią prezumpciją paneigti. Be to, CK 3.117 straipsnio 2 dalis numato, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės); konkrečioje byloje juos nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teismui nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos.

Atskirąjį skundą apeliantė iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – kad jos nepilnamečiam sūnui reikalingas aprūpinimas gyvenamąja vieta, tačiau nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi minima apeliantės sūnaus teisė būtų paneigta ar apribota. Tėvų pareiga aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu nereiškia nepilnamečio vaiko teisės gyventi konkrečioje gyvenamoje patalpoje, be to, pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad vien dėl ginčijamos nutarties priėmimo apeliantės nepilnametis sūnus turėtų keisti gyvenamąją vietą. Pažymėtina ir tai, kad pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (tuo pačiu ir aprūpinti juos būstu) pagal įstatymą tenka abiems tėvams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė sūnų išlaiko viena. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė turi kito turto, kuriuo gali prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Apeliantė teigia, kad kitas jos turimas turtas netinkamas sūnui gyventi, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad šis turtas negali būti panaudotas nepilnamečio poreikiams tenkinti kitu būdu, pavyzdžiui, šį turtą realizavus.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, naikinti ginčijamą nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 329, 330 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė