Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji Aleksoto statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės (šiuo metu – bankrutuojančios) uždarosios akcinės bendrovės „Infora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Naujoji Aleksoto statyba“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo GP INDUSTRY, uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovė 2019 m. liepos 2 d. pareiškimu atsisakė 5 969,18 Eur ieškinio reikalavimo dalies pagal 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. INF7001077 ir 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. INF7001085. Ieškovė 2019 m. liepos 16 d. pareiškimu atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimo – 31 789,31 Eur skolos sumos, nurodydama, kad atsakovė po bylos iškėlimo teisme su ieškove iš dalies atsiskaitė, todėl tarp šalių nebeliko ginčo dėl atsiskaitymų pagal 2018 m. sausio 30 d. subrangos sutartį Nr. 18/01-06.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantė 2021 m. kovo 23 d. teismui pateikė 2019 m. spalio 24 d. prašymo dėl atsiradusių defektų ištaisymo, 2020 m. liepos 2 d. garantinio laikotarpio defektų šalinimo protokolo, 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d. bei 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitų – faktūrų, atliktų darbų aktų, 2020 m. kovo 26 d. statybos subrangos sutarties, komercinio pasiūlymo laiko apšvietimui, pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2020 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymo, 2020 m. kovo 12 d. reikalavimo dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo su priedais kopijas.

17. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, pažymi, kad šie įrodymai nėra susiję su šalių įrodinėjamomis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje, t. y. šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės pareigos priimti ir atsiskaityti už statybos subrangos darbus, o apeliantė naujais įrodymais grindžia aplinkybę, jog ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, nors šių aplinkybių neįrodinėjo ir tai nebuvo ginčo objektu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog nauji įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku, jų pateikimas apeliacinio proceso metu nėra savalaikis, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apeliaciniame skunde pareikšto prašymo išreikalauti įrodymus ir skirti teismo ekspertizę

19. Apeliantė UAB „Naujoji Aleksoto statyba“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą išreikalauti iš trečiojo asmens GP INDUSTRY, uždarosios akcinės bendrovės objekto „Gamybos, pramonės paskirties pastatas (duomenys neskelbtini)“ statybos darbų žurnalą bei skirti statybos techninę teismo ekspertizę.

20. Šio prašymo kontekste svarbu pažymėti, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi, šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Pažymėtina, kad teikdama prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus apeliantė turi pagrįsti aplinkybę, jog pati minėtų dokumentų gauti negali.

21. Naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

22. Kaip minėta, įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga nustatė, kad atsakovė prašymo išreikalauti įrodymus ir skirti statybos techninę teismo ekspertizę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė, nepateikė įrodymų, jog pati negalėjo gauti prašomo išreikalauti įrodymo ar trečiasis asmuo būtų atsisakęs jį teikti, be to, prašymas skirti statybos techninę ekspertizę nėra savalaikis, jis galėjo būti teikiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės prašymas dėl statybos darbų žurnalo išreikalavimo ir statybos techninės teismo ekspertizės skyrimo nebuvo teiktas pirmosios instancijos teisme, apeliantė apeliaciniame skunde prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus ir skirti ekspertizę nepagrindė argumentais, o byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, atsakovės prašymo išreikalauti įrodymus ir skirti statybos techninę ekspertizę netenkina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Ieškovės teigimu, Atliktų darbų aktas Nr. G.A.2019.05.25/3, kurio pagrindu išrašyta 2019 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. INF7001092 bendrai 42 774,47 Eur sumai, sudarytas 2019 m. gegužės 25 d., t. y. 5 dienomis po Sutarties 8.3. punkte nurodyto termino, t. y. iki einamojo mėnesio 20 dienos, todėl ieškovei nepateikus atliktų darbų akto nustatytu terminu, per einamąjį 2019 m. gegužės mėnesį atliktų darbų aktavimas turėjo nusikelti į 2019 m. birželio mėnesį, o ieškovė ieškinį pateikė 2019 m. birželio 26 d., t. y. neturėdama reikalavimo teisės. Dėl šios priežasties atsakovei nekilo prievolių pagal Sutartį vykdyti darbų priėmimą ir jų apmokėjimą. Be to, ieškovė tik 2019 m. gegužės 28 d. elektroniniu laišku atsakovei atsiuntė atliktų darbų aktą, atsakovė turėjo 5 dienas patikrinti jame esančią informaciją ir ieškovė tik nuo 2019 m. birželio 6 d. galėjo pradėti vienašališką atliktų darbų perdavimo procedūrą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. ieškovės atstovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei 2019 m. gegužės 24 d. atliktų darbų aktą Nr. G.A.2019.05.25/3. Pagal Sutarties 8.4 punktą rangovas, gavęs iš subrangovo atliktų darbų aktų ar suvestinio atliktų darbų akto projektus, per 5 dienas juos turi patikrinti ir pateikti šiuose projektuose esančią informaciją užsakovo ir/ar atsakingų institucijų tvirtinimui. Sutarties 8.7 punkte nustatyta, kad rangovas turi teisę nepasirašyti atliktų darbų aktų ir neatlikti mokėjimų, kol subrangovas savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovei neįgyvendinus savo teisės pagal Sutarties 8.4 punktą, t. y. per 5 dienas patikrinus atliktus darbus ir nustačius darbų trūkumus negrąžinus atliktų darbų akto ieškovei su pastabomis ar pretenzijomis, atsakovei kilo pareiga sumokėti už atliktus subrangos darbus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. kovo mėnesio Atliktų darbų aktas taip pat parengtas einamojo mėnesio 25 d., tačiau atsakovė statybos subrangos pagal minėtą aktą priėmė ir su ieškove atsiskaitė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp Sutarties šalių buvo susiklosčiusi praktika, kuomet atliktų darbų aktai sudaromi net ir po Sutarties 8.3 punkte numatyto termino, t. y. po einamojo mėnesio 20 dienos, tačiau atsakovė atliktus darbus priimdavo ir už juos atsiskaitydavo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir susiklosčiusią tarp šalių bendradarbiavimo praktiką, konstatuotina, jog nebuvo pažeistas atliktų darbų aktavimo procesas, ieškovė įrodė, jog turi teisę reikalauti atsakovės atsiskaityti pagal 2019 m. gegužės 24 d. atliktų darbų aktą Nr. G.A.2019.05.25/3, o atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti atliktus darbus ir atsiskaityti už juos (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustačius, jog ieškovė pagrįstai pateikė Atliktų darbų aktą Nr. G.A.2019.05.25/3 atsakovei 2019 m. gegužės mėnesį, atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovė, pateikdama ieškinį 2019 m. birželio 26 d., neturėjo reikalavimo teisės, kaip nepagrįsti.

26. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad nėra galimybės spręsti, jog darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą, būtų vienašališkai perduoti atsakovei. Kaip minėta, ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. gegužės 24 d. atliktų darbų aktą Nr. G.A.2019.05.25/3 elektroniniu paštu 2019 m. gegužės 25 d. Atsakovė, gavusi Atliktų darbų aktą, jokių pretenzijų dėl darbų trūkumų, atliktų darbų apimties ar kainos ieškovei nereiškė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo fakto, kad statybos rangos darbai pagal Sutartį objekte atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusi situacija, kuomet atsakovė nepasirašė Atliktų darbų akto, nenurodydama to pagrindžiančių aplinkybių, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė pagrįstai vienašališkai perdavė atliktus darbus atsakovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 straipsnio 4 dalį. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pareiga atsiskaityti už atliktus darbus negali būti siejama tik su formaliu Sutarties šalių atliktų darbų akto pasirašymu, juolab, kai atsakovė Sutarties objektą faktiškai naudoja.

27. Apeliantė teigia, kad susitarimas dėl papildomų darbų turėjo būti rašytinės formos (Sutarties 11.2. punktas), todėl žodinis ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susitarimas negalioja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

28. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

29. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

30. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė UAB „Naujoji Aleksoto statyba“ išrašė 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 594 užsakovei GP INDUSTRY, UAB 104 133,38 Eur sumai dėl apmokėjimo pagal sutartį Nr. 2018/09/14 už papildomus darbus, atliktus objekte adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė pažymą užsakovei, iš kurios matyti, kad atsakovė patvirtino, jog objekte atlikti papildomi darbai bendrai 12 091,31 Eur sumai. Taip pat nustatyta, kad atsakovė išrašė 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 608 užsakovei GP INDUSTRY, UAB 38 291,76 Eur sumai dėl apmokėjimo pagal sutartį Nr. 2018/09/14 už papildomus darbus, atliktus objekte adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė pažymą užsakovei, iš kurios matyti, kad atsakovė patvirtino, jog objekte atlikti papildomi darbai bendrai 10 131,19 Eur sumai. Kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo nurodymų kopijų, užsakovė sumokėjo atsakovei už atliktus papildomus darbus.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovei faktiškai perdavus atliktus papildomus darbus užsakovei ir gavus už juos apmokėjimą iš užsakovės, kyla pareiga atsiskaityti už juos su ieškove, kuri minėtus darbus atliko. Aplinkybė, jog tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinės formos susitarimas dėl papildomų darbų, nepaneigia byloje nustatyto fakto, jog ieškovė realiai atliko papildomus darbus, atsakovė juos priėmė, perdavė užsakovei ir gavo apmokėjimą už papildomus darbus iš užsakovės (CPK 178 straipsnis).

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės pateiktus įrodymus pasirašė atsakovės vadovės neįgaliotas asmuo projektų vadovas E. N., taip pat neįgaliotas pagrindinio užsakovo trečiojo asmens atstovas UAB „Genys“ direktorius M. Z.. Atsakovės darbuotojas buvo atsakingas tik už Subrangos sutarties Nr. G.A.2018-11.06/1 vykdymą, tačiau jokių kitų įgaliojimų veikti atsakovės vardu neturėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė užsakė ir įsipareigojo sumokėti už kokius nors papildomus darbus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

33. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitas – faktūras dėl atliktų papildomų darbų pasirašė trečiojo asmens atstovas M. Z., o pažymas apie atliktus papildomus darbus 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesiais pasirašė trečiojo asmens atstovas M. Z. bei atsakovės atstovas E. N..

34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, nustatė, jog 2019 m. gegužės 25 d. apsauginės signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą, 2019 m. gegužės 25 d. gaisrinės signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą, lokalines sąmatas pasirašė tiek trečiojo asmens atstovas M. Z., tiek atsakovės atstovas E. N.. Be to, 2019 m. birželio 5 d. perdavimo aktą pasirašė taip pat trečiojo asmens atstovas M. Z., o 2019 m. kovo 25 d. atliktų darbų aktą pasirašė atsakovės atstovas E. N.. Apeliantė neginčija, jog šiuos dokumentus pasirašė neįgalioti asmenys. Kaip minėta, užsakovė atsiskaitė su atsakove pagal PVM sąskaitas – faktūras bei pažymas apie atliktus darbus ne ginčo mėnesiais, kurias pasirašė atsakovės atstovas E. N. bei trečiojo asmens atstovas M. Z.. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tiek trečiojo asmens atstovas M. Z., tiek atsakovės atstovas E. N. turėjo teisę pasirašyti dokumentus, susijusius su statybos rangos darbais objekte, šalys šių asmenų pasirašytų dokumentų pagrindu vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovės argumentas dėl neįgaliotų asmenų atmestinas kaip deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

38. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

39. Ieškovė bankrutavusi UAB „Infora“, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė prašymą priteisti jai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

40. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. gegužės 13 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 358,6 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 766,18 Eur, nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Trečiasis asmuo GP INDUSTRY, UAB nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji Aleksoto statyba“ (juridinio asmens kodas 301386547) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Infora“ (juridinio asmens kodas 300008014) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.