Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-141-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
1S-141-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-141-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo V. K. (toliau – V. K.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2015 m. rugsėjo 1 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. LK-192 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2014 m. sausio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d. ir nuteistas 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie šiuo nuosprendžiu V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2002 m. liepos 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu V. K. paskirta ir neatlikta bausmė, paskiriant V. K. galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2014 m. vasario 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 2 d. ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2014 m. birželio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., V. K. 2014 m. vasario 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2014 m. sausio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. paskirta ir neatlikta bausme, nustatant jam subendrintą galutinę 4 (ketverių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 5 d..

2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. LK-192 Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. K., tačiau 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismas Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, nuteistasis V. K. skundu apygardos teismui prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015 m. rugsėjo 1 d. Komisijos nutarimą Nr. LK-192, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai vertino jo asmenybę bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą. Aiškindamas tokius savo argumentus, V. K. nurodo, kad nuteistojo asmenybės, bet ne jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės metu vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra diskriminacinis, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir negali būti pateisinamas. Tuo tarpu nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas teismo nuosprendžiu sprendžiant jo kaltės bei skirtinos bausmės klausimą, todėl lygtinio paleidimo atveju šių aplinkybių vertinimas pakartotinai, V. K. įsitikinimu, yra neleistinas. Be to, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra įtrauktos į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 str., todėl negali būti pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundu pabrėžiama, kad apylinkės teismas visiškai nevertino, jog bausmės atlikimo laikotarpiu V. K. nepadarė jokių drausmės pažeidimų, už gerą elgesį buvo skatintas tris kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, o lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, ką patvirtina byloje esanti pažyma. Be to, nuteistojo motinai yra reikalinga globa ir nuolatinė priežiūra.

Visiškai nepagrįstai, nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartimi buvo vertinama jam paskirta bausmė bei jos tikslai, kadangi toks teismo vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, pažeidžia dvigubo nebaudžiamumo principą. Motyvuodamas šią išvadą, nuteistasis nurodo ir tai, kad BVK yra įtvirtinta bausmės dalis, kurią nuteistasis turi atlikti prieš teikdamas prašymą dėl lygtinio paleidimo. Įstatyme nustatytą bausmės dalį V. K. jau yra įvykdęs, todėl jam visiškai neaiškus pirmosios instancijos teismo motyvas, jog šiuo metu nuteistojo atžvilgiu vis dar nėra pasiekti BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugpjūčio 31 d., atlikus nuteistojo V. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 62 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Remiantis apygardos teismui pateiktais duomenimis, V. K. prašymas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra svarstomas antrąjį kartą. Pirmojo svarstymo metu, lygtinio paleidimo institutas nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikytas, nustatant jam tam tikras rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: pabaigti EPP mokymus, atlikti gerbūvio darbus (10 val.) bei tęsti pataisą pagal pakoreguotą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, šias rekomendacijas nuteistasis įvykdė. Be to, bausmės atlikimo metu V. K. mokėsi Kybartų suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, jo lankomumas buvo geras. Nuteistojo nuostatos į darbą teigiamos, pataisos namuose nuteistasis dirba ūkio dalyje pagalbiniu darbininku, iš gaunamo atlyginimo dengia priteistą civilinį ieškinį. Bylos duomenimis, nuteistasis bus įdarbintas ir lygtinio paleidimo atveju. Bausmės atlikimo metu V. K. drausminėmis nuobaudomis už režimo reikalavimų pažeidimus baustas nebuvo, o už aktyvų mokymąsi vidurinėje mokykloje bei nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą buvo skatintas tris kartus. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats V. K., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama vidutinei grupei, dėl ko, kaip minėta, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalaujama akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos, kuri šiuo konkrečiu atveju nenustatyta.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksniai, neatsakingas gyvenimo būdo pasirinkimas, neatsakingas alkoholio vartojimas bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Šie veiksniai, vertinant juos tiek visumoje, tiek ir pavieniui, gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, todėl sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti kruopščiai patikrinta, ar nuteistojo pažanga mažinant jų įtaką savo nusikalstamam elgesiui nagrinėjamu atveju yra pakankama.

Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas V. K. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis buvo teistas net šešis kartus, o pirmojo teistumo metu nuteistajam buvo vos 17 metų. Nusikaltimus už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, esant neišnykusiam ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas neabejotinai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai savo skundu pažymi nuteistasis, negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą ir šiuo atveju, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina, kad ankstesni V. K. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2015 m. rugpjūčio 24 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių.

Vertinant nuteistojo atžvilgiu išskirtų kitų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į jo gyvenimo būdą bei elgesio modelių pasirinkimą. Sutinkamai su apygardos teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis būdamas laisvėje visuomet pasirinkdavo veiklas, padidinančias jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors duomenų apie jo priklausymą nusikalstamai grupuotei ir nėra, tačiau nusikalstamam nuteistojo elgesiui draugai įtakos turėjo. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad vieną iš nusikaltimų, už kurio padarymą šiuo metu V. K. ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė kartu su kitu asmeniu, kas ne tik neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu šiuo metu pastebimas nuteistojo bendravimas su įvairiais nuteistųjų lygiais, V. K. laikosi neformalių gyvenimo pataisos namuose taisyklių, kas neleidžia kategoriškai teigti, jog jo pažanga, keičiant savo gyvenimo būdą, kiek jis susijęs su netinkamu draugų rato pasirinkimu, yra pakankama.

Šių duomenų kontekste įvertintinos ir nuteistojo asmeninės savybės bei su jomis susijusi nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skundu apygardos teismui teigia, kad šių aplinkybių vertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra diskriminacinis, tačiau sutikti su tokiais jo teiginiais teisinio pagrindo nėra. Būtent jo asmenybė bei jos pokyčiai atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, sutinkamai su BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, leidžia teismui konstatuoti, jog asmuo lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutinkamai su byloje pateiktais duomenimis, nuteistasis, neįvertindamas ankstesnio patyrimo, yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, suvokia, jog kartais pasielgia impulsyviai ir nors jo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau fiksuojami keli smurto panaudojimo atvejai siekiant gauti kitų žmonių paklusimą (buvo nuteistas už turto prievartavimą, be to buvo teistas ir už nužudymą). Analizuojant nuteistojo asmenybę apibūdinančius veiksnius, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. supranta, jog turi problemų, tačiau tame, ką jis įvardija problema ir kaip jis supranta savo indėlį į tos problemos atsiradimą, yra prieštaravimų. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo požiūrį į alkoholio vartojimą (vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą skatinančių kriminogeninių veiksnių). Vertindamas savo alkoholio vartojimo įpročius, nuteistasis nemano, jog turi problemų, yra įsitikinęs, jog geria „kaip visi“, šioje srityje jokių pokyčių nenumato. Tuo tarpu remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, apsvaigęs nuo alkoholio jis buvo įvykdęs nužudymą bei turto prievartavimą, kas įvertinus nuteistojo požiūrį, leidžia pagrįstai abejoti pakankama V. K. elgesio korekcija. Analizuojant nuteistojo asmenines savybes bei jų įtaką jo nusikalstamumui, pažymėtina ir tai, kad problemų sprendime nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais, yra linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus visiškai ignoruojant ilgalaikes pasekmes. Stebima ir paaukštinta V. K. savivertė, jo gebėjimas manipuliuoti situacija bei žmonėmis, ką patvirtina ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, vertindamas save kaip asmenybę nuteistasis yra patenkintas savimi, nieko savyje nežada keisti, manydamas, jog jo nusikalstamas elgesys yra labiau atsitiktinis bei nulemtas aplinkybių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog nei nusikalstamų veikų sunkumas, nei likusios bausmės dalis kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos nėra įtvirtintos BVK 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šias aplinkybes sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Atsakant į tokius nuteistojo argumentus, pažymėtina, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, todėl jo buvimo laikas šioje įstaigoje negali būti per trumpas. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Svetlana JurgaitienėRimas Švirinas