Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-220-174/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-24
Bylos Nr.
1S-220-174/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Advokatai
Galina Morozova, Galina Morozovoss
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1S-220-174/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.; 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Galinai Morozovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo O. P. (O. P. ) atstovės advokatės Galinos Morozovos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-03 nutarties, kuria atmestas O. P. atstovės advokatės Galinos Morozovos skundas dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. atstovė advokatė Galina Morozova prašo panaikinti procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00195-07. Nurodo, kad tokie žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes nebuvo tinkamai išaiškintos V. P. (V. P. ) mirties priežastys, tyrimas atliktas neišsamiai, išvada dėl V. P. savižudybės paremta prielaidomis.

Skundžiama nutartimi atmestas O. P. atstovės advokatės G. Morozovos skundas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo 2009-07-30 nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Prialgauskienės 2009-05-29 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Šalies argumentai

Skundu O. P. atstovė advokatė Galina Morozova prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-03 nutartį ir įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl V. P. mirties dirbant AB „Limarko laivininkystės kompanija“ laive „Saturnas“.

Nurodo, kad O. P. vyras V. P. nuo 1987-07-17 dirbo AB „Limarko laivininkystės kompanija“ laivo bocmanu. 2007-03-27 buvo paskirtas bocmanu į motorlaivį „Saturnas“. 2007-05-16 Namibijos Respublikoje laivui „Saturnas“ stovint išoriniame uosto Walvis Bay reide apie 10.53 val. vietos laiku V. P. buvo pastebėtas vandenyje maždaug 150 metrų atstumu nuo kairiojo borto. Išgelbėti jo nepavyko. Vyras mirė. Mirties priežastis – skendimas.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, vadovaudamasi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-16 nutartimi dėl V. P. mirties, pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Prialgauskienės 2009-05-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas padarius tikėtiną išvadą, kad V. P. pateko į vandenį dėl savižudybės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo 2009-07-30 nutarimu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-09-03 nutartimi prokurorės K. Prialgauskienės 2009-05-29 nutarimas paliktas nepakeistas motyvuojant tuo, kad duomenų, jog buvo vykdoma nusikalstama veikla prieš V. P. , nėra, smurtinių, kitų asmenų nulemtų veiksmų, požymių nenustatyta ir baudžiamasis procesas neturi prasmės. Su tokia išvada pareiškėjos atstovė nesutinka ir nurodo, kad nors tyrimas tęsiasi daugiau kaip 2 metus, nėra tinkamai išaiškintos V. P. mirties priežastys. Byla nutraukta padarius tikėtiną išvadą, kad V. P. mirties priežastis gali būti savižudybė. Tokia išvada padaryta nurodžius, kad V. P. kajutėje jo vedamame laivo darbų žurnale, atskirame lape buvo rastas įrašas rusų kalba, kuris lietuvių kalba skaitomas – aš einu „skandintis“ ir atlikus šio įrašo pakartotinį rašysenos tyrimą ekspertas padarė išvadą, kad šį įrašą padarė V. P. , nors pirminė tos pačios ekspertės išvada buvo priešinga. Pakartotinį tyrimą atliko ir išvadą apie tai, kad įrašas žurnale yra V. P. , ekspertas padarė remdamasis pakartotinėje užduotyje nurodyta aplinkybe, kad V. P. prieš mirtį keletą dienų vartojo alkoholį. Aplinkybė, kad V. P. prieš mirtį keletą kartų savo kajutėje buvo rastas neblaivus, nustatyta remiantis kaip liudytojų apklaustų laivo įgulos darbuotojų parodymais, tačiau prokurorė visiškai neatsižvelgė, kad liudytojai, kurių parodymais remiantis buvo nustatyta aplinkybė dėl V. P. girtavimo, šioje byloje galėjo būti šališki, be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad šie liudytojų parodymai atsirado tik po to, kai buvo pradėta laivo įgulos rašysenos ekspertizė siekiant nustatyti įrašo žurnale autorių. O. P. atstovė pažymi, kad byloje nėra medicininės ekspertizės, patvirtinančios, jog mirties dieną V. P. buvo neblaivus, šios aplinkybės nepatvirtino nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų, priešingai – kapitono padėjėjas D. D. (Džiumabekov) teigė, kad 2007-05-16 6.00 val., kai jis nuėjo į V. P. kajutę, bocmanas buvo blaivus, sveikata nesiskundė, 8.00 val. jis matė V. P. darbe, nieko įtartino jo elgesyje nepastebėjo. Tą pačią dieną, apie 8.00 val., V. P. laive matė jūreivis V. C. , kuris teigė, kad V. P. tuo metu buvo blaivus. V. N. Achramenko teigė, kad 2007-05-16, apie 9.00 val., V. P. buvo užėjęs pas jį į virtuvę ir prašė pamatuoti spaudimą, o praėjus valandai jis jau pastebėjo V. P. vandenyje. Pareiškėjos atstovės teigimu, žmogus, kuris nusprendžia gyvenimą baigti savižudybe, neitų pas gydytoją tikrinti sveikatą, V. P. atveju – matuotis spaudimą. Tame nėra jokios logikos. Atvirkščiai, tas, kas rūpinasi savo sveikata, apie savižudybę negalvoja. Tačiau nutraukiant ikiteisminį tyrimą į šias aplinkybes atsižvelgta nebuvo.

Be to, tikėtiną išvadą apie V. P. savižudybę lėmė taip pat jūreivio V. C. (V. C. ) parodymai, kad 2007-05-16, apie 8.00 val., jis sutiko V. P. , kuris pareiškė, kad jam galas, viskas baigta. Pareiškėjos atstovės įsitikinimu, tokie V. C. parodymai negali būti vertinami kaip V. P. sprendimas dėl savižudybės, nes neaišku, ką iš tiesų V. P. norėjo šiais žodžiais pasakyti. Jeigu būtų galima tikėti kapitono padėjėjo D. D. parodymais, V. P. buvo įspėtas, kad bus nurašytas iš laivo, todėl galima spėti, jog minėti V. P. žodžiai buvo pasakyti dėl to arba jis tiesiog blogai jautėsi. Be to, V. P. žodžiai jūreiviui V. C. jokių įtarimų dėl savižudybės nesukėlė, jis į tokius V. P. žodžius net nekreipė dėmesio.

Visiškai nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, jog niekas iš laivo įgulos nematė ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad V. P. pats šoko į vandenį. V. P. sutuoktinė O. P. įsitikinusi, kad jos vyras neturėjo jokių priežasčių savižudybei, apie tai niekada nekalbėjo, buvo geras vyras ir tėvas. Šeimoje auga trys vaikai, iš jų vienas nepilnametis ir mokosi mokykloje, du studentai. O. P. kartu su vyru V. P. prieš jo reisą kartu svarstė planus dėl vaikų ateities. Į reisą V. P. išėjo su gera nuotaika.

Visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad byloje liudytojų parodymams prieštarauja rašytiniai įrodymai. Laivo kapitonas, laivo kapitono padėjėjas, kurie yra atsakingi už įgulos saugą laive, nors ir teigė, kad V. P. keletą dienų prieš mirtį buvo neblaivus, tačiau nuo darbo jo nenušalino ir laikotarpiu nuo 2007-05-11 iki 2007-05-16 imtinai V. P. dirbo. Tai patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Pagal laivo kapitono patvirtintą 2009 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį V. P. ir 2007-05-13, ir 2007-05-14, ir 2007-05-15 dirbo. Šios aplinkybės, pareiškėjos atstovės teigimu, paneigia nepagrįstą išvadą, kad V. P. į vandenį pateko dėl savižudybės. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog remiantis statistiniais duomenimis, gerai plaukti mokantys žmonės, norėdami nusižudyti, niekada to nedaro nusiskandindami. V. P. buvo geras plaukikas, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes labiau tikėtina, kad dėl V. P. laive įvyko nelaimingas atsitikimas, kurį bandoma paslėpti. Įtarimai kyla ir dėl to, kad laivo virėjas N. A. parodė, jog V. P. kraujo spaudimas 2007-05-16 buvo padidėjęs, tačiau ši versija ikiteisminio tyrimo metu tikrinta nebuvo, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog labiausiai tikėtina V. P. mirties priežastis galėjo būti jo savižudybė, todėl nebuvo pagrindo tirti, ar V. P. mirties priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe. Tačiau, advokatės G. Marozovos teigimu, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog V. P. mirties priežastis yra ne nelaimingas atsitikimas darbe ir laivo įgulos narių veiksmai siekis jį nuslėpti, atliekant ikiteisminį tyrimą turėjo būti išaiškinta, kokie darbai 2007-05-16 buvo atliekami laive, kokius darbus tą dieną atliko ar turėjo atlikti V. P. , nes išvada dėl savižudybės negali būti tik tikėtina ir dėl to neturi būti jokių abejonių. Tačiau nebuvo nustatyta, ar laive buvo laikomasi saugos darbe reikalavimų, kas laive buvo atsakingas už medicininės pagalbos teikimą, neaišku, kodėl V. P. matuoti spaudimą ėjo pas laivo virėją. Be to, neaišku, kodėl tą dieną laive niekas nieko nematė. Nebuvo atlikta visų laivo įgulos darbuotojų rašysenos ekspertizės, o V. P. įrašo žurnale autorystė nustatyta remiantis abejotinomis aplinkybėmis, kurios negali būti pagrindu išvadai, kad dėl V. P. mirties nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

O. P. atstovė advokatė G. Morozova teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas padarė nepagrįstą išvadą, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Prialgauskienės nutarimas, kuriame padaryta tikėtina išvada apie V. P. savižudybės, nepažeidė V. P. sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų teisės į socialinę išmoką. Aiškina, kad socialinė išmoka skiriama ir mokama remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu. Pagrindu sumokėti tokią išmoką yra nelaimingo atsitikimo darbe aktas, surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118. Remiantis minėtų nuostatų 12 punktu ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsniu, nelaimingo atsitikimo tyrimas nutraukiamas ir nelaimingo atsitikimo darbe aktas nesurašomas bei atitinkamai neišmokama socialinė išmoka, jeigu darbuotojas sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius sustabdė nelaimingo atsitikimo tyrimą, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir bus nustatytos įvykio priežastys. Nors Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Prialgauskienės nutarime padaryta tikėtina išvada apie V. P. savižudybės, tačiau remiantis šia išvada yra pagrindas nutraukti nelaimingo atsitikimo tyrimą.

Šalies argumentai

O. P. atstovė prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis byloje surinkta medžiaga, nustatyta, kad V. P. mirties priežastis – prigėrimas vandenyje. V. P. asmeniškai vedamo darbų žurnalo 9 puslapyje rastas rusų kalba rašytas rankraštinis įrašas: „aš einu skandintis“. 2009-04-28 specialisto išvadoje Nr. 11 K-109 konstatuota, kad tirti pateiktame darbų žurnale rankraštinį įrašą „Aš einu skandintis“ V. P. vardu parašė pats V. P. . Namibijos Respublikos sveikatos ir socialinės apsaugos ministerijos Teismo medicininio lavono skrodimo (pomirtinio tyrimo) akte konstatuota, kad V. P. mirties priežastis – skendimas, neįprastų pakitimų, išorinių žymių nėra. Kaip liudytojai apklausti motorlaivio „Saturnas“ įgulos nariai parodė, kad ne kartą pastebėję V. P. neblaivų, liudytojas V. C. parodė, kad 2007-05-19, apie 8 val., ryte, V. P. sutiko ant denio ir pastarasis jam padavė racijos aparatą sakydamas, kad jam galas, su juo viskas baigta. Duomenų apie V. P. smurtinę mirtį ar mirtį, nulemtą kitų asmenų veiksmų, nenustatyta. Remiantis šiais tyrimo metu nustatytais duomenimis buvo padaryta išvada, kad V. P. mirties priežastis galėjo būti jo savižudybė, tai yra prigėrimas vandenyje, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apylinkės teismas, išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis skundžiamoje nutartyje, padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą išvadai, kad V. P. mirties priežastis galėjo būti jo savižudybė, tai yra prigėrimas vandenyje. Pareiškėjos skunde teigiama, kad tokia išvada prieštarauja byloje surinktai medžiagai, nes niekas iš laivo įgulos narių nematė, kad V. P. būtų šokęs į vandenį, nenustatytas V. P. girtumo faktas, nėra duomenų, kad dėl girtumo V. P. būtų nušalintas nuo darbo, nesiaiškinta, ar kaip liudytojai apklausti laivo įgulos nariai davė nešališkus parodymus. Be to, įvykio dieną V. P. laivo virėjo prašė pamatuoti jo spaudimą, o tai, pareiškėjos atstovės teigimu, rodo, kad V. P. neketino nusižudyti. Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti V. P. . Nėra pagrindo netikėti laivo „Saturnas“ įgulos narių parodymais. Liudytojas V. C. parodė, kad įvykio dieną, tai yra 2007-05-19, apie 8 val., V. P. ant denio jam atidavė racijos aparatą ir pasakė, jog jam galas, su juo viskas baigta. Pareiškėjos atstovės skunde teigiama, kad nežinia, ką šiais žodžiais norėjo pasakyti V. P. . Tačiau išvada, kad V. P. mirties priežastis galėjo būti jo savižudybė, kaip minėta, padaryta remiantis ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitais įrodymais – 2009-04-28 specialisto išvada Nr. 11 K-109, Namibijos Respublikos sveikatos ir socialinės apsaugos ministerijos Teismo medicininio lavono skrodimo (pomirtinio tyrimo) aktu. Kaip minėta, V. P. kajutėje apžiūros metu rastame jo pildomame darbo apskaitos žurnale buvo rastas rankraštinis įrašas rusų kalba: „Aš einu skandintis“. Specialistas padarė kategorišką išvadą, jog šis įrašas parašytas V. P. . Pareiškėjos atstovės skunde teigiama, kad nė vienas laivo įgulos narių nepatvirtina ir nenustatyta, kad įvykio dieną V. P. buvo neblaivus. Tačiau ekspertas rėmėsi duomenimis, kad V. P. ne mirties dieną, o prieš mirtį vartojo alkoholį, tai yra eksperto išvada padaryta remiantis pakartotinėje užduotyje nurodyta aplinkybe, kad V. P. prieš mirtį keletą dienų vartojo alkoholį. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad prieš V. P. būtų vykdoma nusikalstama veika, tai yra teismo medicininio lavono skrodimo (pomirtinio tyrimo) akte konstatuota, kad V. P. mirties priežastis skendimas, neįprastų pakitimų, išorinių žymių nėra. Taigi nebuvo nustatyti V. P. smurtinės mirties, nulemtos kitų asmenų veiksmų, požymiai. Tyrimo metu pareiškėjos prašymu buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai, tačiau nebuvo surinkta pakankamai duomenų, susijusių su tiriamomis įvykio aplinkybėmis, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, nustatęs, kad labiausiai tikėtina V. P. mirties priežastis galėjo būti jo savižudybė, pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pagrindo tirti, jog V. P. mirties priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe.

O. P. atstovės advokatės Galinos Morozovos skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnį nelaimingo atsitikimo tyrimas nutraukiamas ir nelaimingo atsitikimo darbe aktas nesurašomas bei atitinkamai neišmokama socialinė išmoka, jeigu darbuotojas sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas, todėl nutarimas, kuriame padaryta tikėtina išvada apie V. P. savižudybę, pažeidžia V. P. sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų teises į socialinio draudimo išmoką. Tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą tik konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kad prieš V. P. buvo vykdoma nusikalstama veika ir nenustatyti smurtinės mirties, nulemtos kitų asmenų veiksmų, požymiai. Be to, socialinių išmokų gavimo klausimai nėra tyrimą atlikusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencija. Skundžiamoje nutartyje pareiškėjai išaiškinta, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 6.2 punktu, faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Socialinių išmokų gavimo klausimai nėra tyrimą atlikusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencija. Taigi šiuo atveju O. P. savo teises ir teisėtus interesus turi ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad naikinti skundžiamų prokurorų nutarimų nėra pagrindo. Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. P. atstovės advokatės Galinos Morozovos skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-03 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė