Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015-12-23 J. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2015-07-24 buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-60-(14.13.73.), patikrinimo metu nustatyta, kad tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje stovi metalinė tvora, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos, valstybinėje žemėje yra pastatyta vielinė tvora su įbetonuotais stulpais, tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinės ribos, ir (duomenys neskelbtini) g. laisvoje valstybinėje žemėje, yra pastatyta mūrinė tvora, o valstybinėje žemėje auga dekoratyviniai augalai, iš viso valstybinės žemės užimta apie 0,4 aro. Pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 11 punktas. Tokiu būdu J. A. savavališkai užėmė (naudoja) valstybinę žemę ir šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 45 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu J. A. su pažeidimu nesutiko, nurodė, kad tvorą statė prieš 20 metų, tuo metu jis tvorą statė jam priklausančioje žemėje. Po to, kai buvo atlikti kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribos pasislinko ir tvora liko valstybinėje žemėje, tačiau jis neslėpė, kad tvora liko ir jis nenugriovė, niekada nebuvo sulaukęs jokių pretenzijų dėl tvoros, pažymėjo, kad savivaldybei yra padavęs prašymą išsipirkti įsiterpus žemės plotą.

Teismo posėdžio metu J. A. įgaliotas atstovas advokatas Karolis Gerbauskas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. A. pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 11 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus, tačiau nepaaiškinta, kokius leidimus reikėjo gauti. Atstovas teigė, kad toks konstatavimas yra labai abstraktus. Taip pat atstovas nurodė, kad nuo 2009 m., kai buvo atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, visuose institucijoms teikiamuose žemės sklypo planuose buvo pažymėtos tvoros ir niekada niekas dėl jų jokių pretenzijų nereiškė. Atstovas prašė nutraukti bylą, J. A. veikoje tyčios nėra, be to, praleistas ATPK 35 straipsnyje nurodytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovas S. L. paaiškino, kad dalis tvoros pastatyta žemės sklypo ribose, nes atlikus kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo ribos ir kita dalis tvoros liko laisvoje valstybinėje žemėje, žemės sklypo ribos patvirtintos 2009-12-17, todėl tvora turėjo būti nugriauta. Apie tai, kad tvora nenugriauta, sužinota pirmo patikrinimo metu, kuris buvo atliktas gavus skundą. Pasirašydamas ant plano, kuriame buvo pažymėtos geodeziniais matavimais nustatytos ribos, J. A. sutiko su kitomis ribomis, bet tvoros nenukėlė. Po žemės sklypo ribų įteisinimo praėjo beveik 10 metų, o savininkas nerado laiko tvorą nugriauti. S. L. paaiškino, kad 2009-12-19 pasirašydamas ant žemės sklypo plano, jis patvirtino tik žemės sklypo ribas, bet netvirtino, kad tvoros teisėtai pastatytos. Taip pat patikslino, kad 2009 m., buvo žinoma, kad tvoros stovi.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-12-23 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 13AT-20-(14.13.78.) nurodyta, kad 2015-07-24 atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-60-(14.13.73.), patikrinimo metu nustatyta, kad tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje stovi metalinė tvora, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos, valstybinėje žemėje yra pastatyta vielinė tvora su įbetonuotais stulpais, tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinės ribos, ir (duomenys neskelbtini) g. laisvos valstybinės žemės, yra pastatyta mūrinė tvora, o valstybinėje žemėje auga dekoratyviniai augalai, iš viso valstybinės žemės užimta apie 0,4 aro. Pažeistas Žemės įstatymo 21 straipsnio 11 punktas. (b. l. 3-4).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-24 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-60-(14.13.73.) nurodyta, kad 2015-07-07 skundo Nr. 13GS-4 pagrindu atliktas žemės naudojimo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje stovi metalinė tvora, tokia pat tvora stovi už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rytinės ribos, valstybinėje žemėje yra sukrauti vamzdžiai ir kiti daiktai, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos valstybinėje žemėje yra pastatyta vielinė tvora su įbetonuotais stulpais, tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinės ribos, ir (duomenys neskelbtini) g. laisvos valstybinės žemės, yra pastatyta mūrinė tvora, o valstybinėje žemėje auga dekoratyviniai augalai, iš viso valstybinės žemės užimta apie 0,4 aro. Situacija pavaizduota schemoje. (b. l. 10-12). Pažeidimas užfiksuotas fotonuotraukose (b. l. 13).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-31 raštu Nr. 13SD-1171-(14.13.104) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo“ J. A. buvo prašoma grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir pašalinti pažeidimus (įrengtus želdinius ir statinius laisvoje valstybinėje žemėje) iki 2015-09-01(b. l. 8).

Praėjus nurodytam terminui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistai atliko pakartotinę žemės naudojimo kontrolę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-10-29 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-88-(14.13.73.) nustatyta, kad tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje stovi metalinė tvora, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos, valstybinėje žemėje yra pastatyta vielinė tvora su įbetonuotais stulpais, tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinės ribos, ir (duomenys neskelbtini) g. laisvos valstybinės žemės, yra pastatyta mūrinė tvora, o valstybinėje žemėje auga dekoratyviniai augalai, iš viso valstybinės žemės užimta apie 0,4 aro. Pažeidimai nepašalinti, valstybinė žemė neatlaisvinta. (b. l. 5-7). Pažeidimas užfiksuotas fotonuotraukose (b. l. 9).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-16 įsakymu Nr. AD1-2709 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, su besiribojančiu žemės sklypu.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-02 įsakymu Nr. AD1-2907 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, su besiribojančiu žemės sklypu.

Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektas. Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, privalantis atsakyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Tam, kad asmuo atsakytų pagal ATPK, jis turi būti aiškiai ir vienareikšmiškai įvardintas konkretaus administracinio teisės pažeidimo subjektu. ATPK 45 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suprasti, jog savavališkai užima ir naudoja valstybinę žemę ir šių pasekmių nori, taigi įrodinėjant pažeidėjo tyčią padarius ATPK 45 straipsnyje numatytą pažeidimą būtina įrodyti tai, kad pažeidėjas norėjo ar siekė savavališkai užimti arba naudotis valstybinę žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, išklausęs institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo paaiškinimus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus bei jo atstovo paaiškinimus, konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla J. A. atžvilgiu nutrauktina. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. nepripažino pažeidimo, neigė, kad jis užėmė valstybinę žemę, nurodė, kad tvorą statė prieš 20 metų ir tuo metu visa žemė priklausė jam, tačiau atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos pasislinko. Teismas daro išvadą, kad žemės sklypu J. A. naudojasi pagal nusistovėjusią tvarką, nes jis niekada neslėpė, kad tvoros nurodytose vietose yra pastatyta, kad jis jų nenugriovė. Be to, per visą laikotarpį, kai tvoros buvo pastatytos, jokios valstybinės institucijos pretenzijų dėl to, kad jos pastatytos valstybinėje žemėje, nepareiškė, nors J. A. ne kartą teikė planus, kuriuose yra pažymėtos tvoros valstybinėms institucijoms derinti ir tvirtinti (1997-04-02 buvo suderintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų planas, 2009-12-17 UAB „Inžineriniai tyrimai“ buvo parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas, kuriame nurodomos visos tvoros ir šis žemės sklypo planas 2009-12-31 bei 2010-01-05 buvo suderintas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėju S. M. ir vyr. geodezininku S. L.).

ATPK 45 straipsnio normoje nurodyto žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas turi būti vertinamas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kuris negali būti ištaisytas įprastinėmis privačių asmenų teisių gynimo priemonėmis – reiškiant pretenziją, ieškinį. Šiuo atveju, J. A. nurodė, kad yra padavęs prašymą išsipirkti laisvą valstybinę žemę, besiribojančią su jo žemės sklypu. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad yra pradėta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, formavimo ir pertvarkymo procedūra, siekiant sujungti žemės sklypus su laisva valstybine žeme ir leisti įsigyti žemės sklypų savininkams valstybinę žemę, besiribojančią su jiems nuosavybės teise priklausiančiais žemės sklypais. Teismas, mano, kad šiuo atveju, nėra pagrindo taikyti J. A. atžvilgiu administracinę atsakomybę, kuri turėtų būti ultima ratio (paskutinė priemonė), kadangi yra galimybė tvoras įteisinti įstatymų nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, administracinės atsakomybės taikymas J. A. atžvilgiu būtų perteklinė priemonė. Konstatuotina, kad nustatytas J. A. pažeidimas nesukėlė tokių padarinių, kurie būtų pagrindas taikyti J. A. atžvilgiu administracinę atsakomybę.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje valstybinėje žemėje J. A. priklausančių tvorų buvo atliktas 2015-07-24 pagal 2015-07-07 gautą skundą, nors apie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančias tvoras kompetetingos institucijos turėjo visą reikiamą informaciją jau nuo 1997 metų, kai 1997-04-02 buvo suderintas inžinerinių tinklų planas statinių projekto žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei 2009-12-17 UAB „Inžineriniai tyrimai“ buvo parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, tą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovas S. L. nurodydamas, kad apie valstybinėje žemėje pastatytas tvoras buvo žinoma jau nuo 2009 metų. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad šiuo atveju jau yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Konstatuotina, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, daroma išvada, kad šioje byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad J. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla J. A. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant J. A. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.