Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-1549/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
2-1549/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
P. J., J. T.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties ir apelianto P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams P. J. ir J. T. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą, Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. galutiniu sprendimu ieškovės S. J. ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo P. J. 263 750 Lt ieškovės naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovė padavė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: 1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, žemės sklypą 0,1503 ha ir ūkinį pastatą natūra, esančius (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti atsakovui P. J. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prievolę grąžinti pinigus pagal 2005 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. BRO0123051238 AB Sampo bankui; 3) pripažinti 2009 m. lapkričio 30 d. tarp atsakovų sudarytą gyvenamojo namo, nebaigto ūkinio pastato ir žemės sklypo 0,1503 ha, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį neteisėta ir niekine bei taikyti restituciją, grąžinant šalis į padėtį iki sutarties sudarymo. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 700 Lt žyminio mokesčio ir prašė atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi objektyviai neturi galimybių sumokėti viso žyminio mokesčio. Nurodė, kad šiuo metu jos pajamas sudaro tik darbo užmokestis 2 006,51 Lt, iš kurių ji dengia pragyvenimo išlaidas, mokesčius už būstą, išlaiko save ir sūnų J. J., kuris dar yra moksleivis. Jokio turto ieškovė neturi. Buvęs darbdavys, kuriam iškelta bankroto byla, ieškovei skolingas 18 107,12 Lt. Ieškovė prisiėmė įsipareigojimus pagal Kredito linijos sutartį sūnaus P. J. naudai (paskolino jam 20 000 Lt), o jam grąžinus skolą, tuos pinigus ieškovė naudojo pragyvenimui, nes darbo užmokestis buvo delsiamas mokėti, kitų pajamų neturėjo, jos skola sudaro 19 970,80 Lt.

Atsakovas P. J. taip pat padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kuria ieškovės naudai priteista 263 750 Lt kompensacija, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovas P. J. už apeliacinį skundą sumokėjo 1000 Lt ir prašė atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nes dėl savo turtinės padėties jis neturi galimybių sumokėti viso žyminio mokesčio. Nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 455 Lt per mėnesį. Jokių kitų pajamų apeliantas negauna. Apeliantui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas užtikrinant prievoles Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Kito nekilnojamojo turto apeliantas neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovės S. J. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą netenkino ir įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 8 195 Lt žyminį mokestį valstybei.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo pagrįstumo, atsižvelgė į tai, kad visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovė įrodinėjo turėjusi pakankamai turto ir pajamų, be kita ko, atsirandančių ne tik iš darbo santykių, t. y. nuomos, verslo plano paruošimo ir t. t., kurios nebuvo deklaruojamos. Iš prašymo motyvų teismas sprendė, kad ieškovė yra sudariusi nuomos sutartį dėl automobilio, pajėgi skolinti lėšas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė už teisinę pagalbą šioje byloje sumokėjo 36 225 Lt. Šios aplinkybės, pasak teismo, įrodo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad ji negalėtų sumokėti valstybei likusios žyminio mokesčio sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovo P. J. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą netenkino ir įpareigojo atsakovą per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 5 275 Lt žyminį mokestį valstybei.

Atmesdamas atsakovo prašymą, teismas atsižvelgė, kad visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas, kaip ir ieškovė, įrodinėjo turėjęs pakankamai turto ir pajamų, be kita ko, atsirandančių ne tik iš darbo teisinių santykių, kurios nebuvo deklaruojamos. Atsakovas prie prašymo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas šioje byloje už teisinę pagalbą sumokėjo 18 755 Lt. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog jis negalėtų sumokėti valstybei likusios žyminio mokesčio sumos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Apeliantė S. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliantės S. J. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio tenkinti ir apeliacinį skundą priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismui iš bylos medžiagos žinoma, kad apeliantės pajamos iš verslo plano, palikimo, darbo JAV ir buto nuomos buvo gaunamos ankstesniais metais. Apeliacinio skundo pateikimo momentu vienintelės jos pajamos yra 2 006,51 Lt darbo užmokestis, jokio nekilojamojo turto, transporto priemonių apeliantė neturi.

2. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog apeliantė byloje įrodinėja viso savo gyvenimo indėlio į gyvenant partnerystėje su atsakovu įgytą bei sukurtą turtą. Galutinis sprendimas byloje jai dėl itin asmeninių aplinkybių ir su tuo susijusių teisių gynimo turi gyvybiškai svarbias pasekmes, todėl jos prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio tenkintinas siekiant pusiausvyros tarp apeliantės teisės kreiptis į teismą ir įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų. Tik atleidus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bus galimybė tinkamai ir realiai įgyvendinti apeliantės teisę į teisminę gynybą, į apeliacinį procesą.

3. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama nuo 2009 m. gruodžio, susidariusios išlaidos teisinei pagalbai atsižvelgiant į bylos apimtį, teiktų procesinių dokumentų skaičių, atstovavimą teismo posėdžiuose, būtinybę įsigilinti į itin daug detalių faktinių aplinkybių ir įrodymų byloje, atitinka racionalumo, objektyvumo, būtinumo ir pagrįstumo reikalavimus, išdalintos per ilgą laikotarpį, todėl negali būti argumentu apie apeliantės finansinę padėtį apeliacinio skundo pateikimo momentu. Teisinės paslaugos apeliantei dėl jos sunkios finansinės padėties nuo 2014 m. balandžio mėn. teikiamos neatlygintinai.

Apeliantas P. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo P. J. prašymą ir atleisti jį nuo 5 275 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 4 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta darbdavio pažyma, patvirtinantį faktą, kad atsakovas per pastaruosius 13 mėnesių gaudavo pusės minimalaus darbo užmokesčio dydžio atlyginimą.

2. Atsakovo banko sąskaitos yra areštuotos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartimi. Be to, antstoliui R. V. yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl baudos už kiekvieną Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties nevykdymo dieną išieškojimo iš P. J. ieškovės naudai. Atsakovui priklausantis butas yra įkeistas bankui ir areštuotas minėta teismo nutartimi. Kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi.

3. Ginčo dalyką sudarantis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ir įrengtas daugiau nei prieš 10 metų, kuomet atsakovo pajamos buvo gerokai didesnės, nes sekėsi verslas. Dabar atsakovas jokių pajamų, išskyrus 455 Lt darbo užmokestį, negauna. Ankstesniu laikotarpiu turėtos pajamos, kurios buvo investuotos į ginčo turtą, objektyviai niekaip nepagerina dabartinės atsakovo turtinės padėties, nes jis šių lėšų nebeturi.

4. Aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas, savaime nepatvirtina fakto, kad jo turtinė padėtis yra gera.

5. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio. Vėliau, ieškovei patikslinus ieškinį ir pareiškus savarankišką reikalavimą dėl 2009 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, iš jos nebuvo reikalaujama primokėti žyminį mokestį. Siekiant užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, spręstinas klausimas dėl atsakovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

Atsakovai J. T. ir P. J. prašo: 1) netenkinti ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo; 2) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį pakeisti, nustatant, jog mokėtinas žyminis mokestis už ieškovės apeliacinį skundą yra 18 506,50 Lt, bei įpareigoti ieškovę primokėti 17 806,50 Lt žyminio mokesčio valstybei, arba šią nutartį panaikinti, ieškovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduodant spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atkreipiant dėmesį, kad apeliaciniu skundu yra reiškiamas savarankiškas turtinis reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose atsakovai nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio apskaičiavimą. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei sandorio pripažinimo negaliojančiu laikytini turtiniais reikalavimais, už kuriuos mokėtinas 18 362,50 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 85 str. 1 d. 10 p., 11 p.). Už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės mokėtinas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Bendras mokėtinas žyminis mokestis už ieškovės apeliacinį skundą yra 18 506,50 Lt. Pažymi, kad teisingas žyminio mokesčio dydžio nustatymas užtikrina viešąjį interesą ir asmenų lygiateisiškumą civiliniame procese. Skundžiama nutartis atsakovams nebuvo siunčiama, todėl jie neturėjo galimybės jos apskųsti. Atsakovas P. J. nesutinka su ieškovės teiginiais, neva jai vienai tenka sūnaus J. J., kuris yra moksleivis, išlaikymo našta. Atsakovas byloje yra pateikęs duomenis apie sūnui teiktą išlaikymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad ji neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovo žiniomis, ieškovė neseniai įsigijo apynaujį automobilį. BUAB „Andruva“ įsiskolinimas ieškovei dalyje dėl 4 107,12 Lt už automobilio nuomą nėra įrodytas. Darbuotojų reikalavimai bankroto atveju tenkinami pirmiausia, šie reikalavimai gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, tai sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė iš tiesų darbo užmokesčio įsiskolinimą ar jo dalį iš BUAB „Andruva“ yra atgavusi. Ieškovės sudaryta Kredito linijos sutartis, priešingai nei teigia ieškovė, įrodo gerą jos turtinę padėtį, nes bankas nebūtų suteikęs 20 000 Lt dydžio kredito limito, jei jos nuolatinės pajamos būtų mažos. Ieškovė dirba savo įsteigtoje įmonėje direktore, jai priklauso 49 proc. įmonės akcijų. Šeimos nariams ieškovė yra minėjusi, kad įmonė jau perkopė 1 mln. litų apyvartą.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovo P. J. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad atsakovas yra 50 proc. UAB „VP auto“ akcijų savininkas ir bendrovės vadovas, tačiau duomenų apie savo darbo užmokestį ir kitas pajamas šioje bendrovėje nepateikė. 2009 m. lapkričio 30 d. atsakovas pardavė nekilnojamojo turto už 850 000 Lt, 2012 m. gegužės 21 d. pardavė sklypą su pastatu, vien sklypo vertė apie 70 000 Lt. Atsakovas teismui yra nurodęs, kad moka įmokas Danske bankui už kreditą, panaudotą buto remontui, 550 Lt automobilio lizingo įmokas, 700 Lt už komunalines paslaugas, pragyvenimui reikalinga 1000 Lt. Vykdydamas 2014 m. kovo 18 d. patvirtintą taikos sutartį, sūnaus išlaikymui iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 14 400 Lt periodinių išmokų sumą. Šios aplinkybės rodo gerą atsakovo finansinę padėtį, dėl ko nėra pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo institutas yra skirtas užtikrinti konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki. Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys šio prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantų prašymus dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas P. J. nagrinėjant bylą įrodinėjo turėję pakankamai turto ir pajamų. Įvertinęs apeliantų pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad jų abiejų turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jie negalėtų sumokėti valstybei likusios žyminio mokesčio sumos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Ieškovės teigimu, apeliacinio skundo pateikimo momentu vienintelės jos pajamos yra 2 006,51 Lt darbo užmokestis, iš kurio išlaiko save ir savo moksleivį sūnų. Jokio nekilojamojo turto, neseniai įsigytų transporto priemonių ieškovė teigia neturinti, ir pateikė tai patvirtinančius duomenis iš viešųjų registrų (t. 13, b.l. 96, 103). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, vertina įrodymų apie šalies turtinę padėtį visumą. Šiuo atveju ieškovė teismui pateikė tik dalį duomenų apie turimą turtą. Ieškovė nepateikė pažymų apie lėšas kredito įstaigų sąskaitose, vertybinius popierius. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovei priklauso 49 proc. UAB „Kelionių dizainas“ akcijų, ieškovė nuo 2013 m. liepos 24 d. yra paskirta eiti šios bendrovės direktorės pareigas (t. 13, b.l. 55-57). Ieškovės pateikti įrodymai apie ankstesniojo jos darbdavio, kuriam iškelta bankroto byla, neišmokėtas sumas bei ieškovės prisiimti įsipareigojimai pagal Kredito linijos sutartį (t. 12, b.l. 247-254) nepaneigia teismo išvados apie jos turtinę padėtį.

Atsakovas P. J., prašydamas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismui taip pat pateikė tik dalį duomenų apie savo turtinę padėtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad be gaunamo darbo užmokesčio UAB „Autohaus Gebr. Weber“ ir nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 13, b.l. 12-15), atsakovui P. J. taip pat priklauso 50 proc. UAB „VP AUTO“ akcijų (t. 13, b.l. 91) ir jis yra šios bendrovės vadovas (t. 13, b.l. 100). Be to, atsakovas P. J. 2012 m. gegužės 21 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė sudarė apie 70 000 Lt (t. 13, b.l. 93-95). Duomenų apie turimas lėšas ir kitą turtą atsakovas P. J. teismui nepateikė. Ta aplinkybė, kad paduodant ieškinį teismas patenkino ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nesuponuoja išvados, kad atsakovo atžvilgiu pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamas įvertinant tokį prašymą pateikusios šalies turtinę padėtį.

Taigi iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad apeliantai yra pasiturintys, jų turtinė padėtis iš esmės leidžia jiems sumokėti visą žyminio mokesčio sumą už pateiktus apeliacinius skundus.

Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį už ieškovės apeliacinį skundą. Nors ieškovės skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis atsakovų teisių nepažeidžia, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nustatytas neteisingas mokėtino žyminio mokesčio už ieškovės apeliacinį skundą dydis. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 700 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę primokėti 7 695 Lt žyminio mokesčio valstybei už turtinį reikalavimą ir 500 Lt už ginčą dėl sutarties modifikavimo. Ieškovė pareiškė tarpusavyje susijusius turtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir konkrečios dalies nustatymo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalaujamo priteisti turto vertė sudaro 850 000 Lt, o skundžiamu teismo sprendimu ieškovei buvo priteista 263 750 Lt kompensacija, laikytina, kad ieškovės ginčijama suma yra 586 250 Lt (850 000 Lt - 263 750 Lt), nuo kurios skaičiuojamas proporcinis žyminis mokestis – 9 863 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Ieškovės reikalavimas atidalinti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės laikytinas savarankišku neturtiniu reikalavimu, už kurį mokėtinas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Dėl to už ieškovės pateiktą apeliacinį skundą iš viso mokėtinas 1 007 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 4 d., 85 str. 1 d. 10 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų prašymus dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už pateiktus apeliacinius skundus, todėl ieškovės S. J. ir atsakovo P. J. atskirieji skundai netenkintini. Pripažinus, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi neteisingai nustatytas mokėtinas žyminio mokesčio už ieškovės apeliacinį skundą dydis, skundžiama nutartis šioje dalyje pakeičiama, įpareigojant apeliantę S. J. sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio – 9 307 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis paliekama nepakeista. Apeliantams nustatytinas naujas terminas sumokėti likusias dalis žyminio mokesčio už pateiktus apeliacinius skundus.

Kartu pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantams kreiptis į teismą su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį, teismo nutarties rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstant taip:

„Įpareigoti apeliantę S. J. sumokėti 9 307 Lt žyminio mokesčio valstybei.“

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantams ieškovei S. J. ir atsakovui P. J. terminą iki 2014 m. spalio 25 d. sumokėti likusias dalis žyminio mokesčio už apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

TeisėjasVigintas Višinskis