Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. L. , gim. 1986-01-30, Klaipėdoje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ draudimo agente, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji G. L. turėdama pareigą rūpintis neįgalia seserimi, jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą:

2015 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini), G. L., savanoriškai prisiėmusi pareigą rūpintis neįgalia seserimi Š. K., matydama, kad Š. K. dėl psichikos ligos ir bendro organizmo nusilpimo nereaguoja į aplinką, nevalgo ir nejuda ir dėl to yra iškilęs realus pavojus jos gyvybei, nepasirūpino medicininės pagalbos suteikimu ir neįgaliosios kūno priežiūra, dėl to 2015 m. rugpjūčio 11 d. Š. K. mirė nuo visiško išsekimo, išsivysčius didelio laipsnio mažakraujystei, daugybinėms praguloms, nekrozės židiniui dešinės pažasties ir dešinio žasto srityje, kuriame musių vikšrai išgraužė minkštuosius audinius iki žastikaulio.

Kaltinamoji G. L. pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neįgalia seserimi Š. K. rūpinosi du metus iki sesers mirties. Sesuo nebuvo pripažinta neveiksnia, o ji pati nebuvo pripažinta sesers globėja ar rūpintoja. Sesers invalidumo ir slaugos pinigai (1400 Lt per mėnesį) buvo pervedami į sesers kortelę, šia kortele naudojosi pati (kaltinamoji). Po paskutinio sesers gydymo ligoninėje 2015 metų gegužės mėn. sesers į gydymo įstaigas nebevežė. Sesers slaugos reikalų nesitvarkė iš dalies dėl to, kad nesugebėjo, iš dalies dėl to, kad pati nedirbo ir sesers pinigai buvo svarbūs. Buvo pastebėjusi, kad sesuo labai mažai valgo, bet kad dėl neprivalgymo gali mirti, nemanė. Paskutinį kartą seserį maudė savaitę prieš mirtį, žaizdų nebuvo. Po to sesers nurengusi nebuvo, kad jai išpuvo pažastis, nematė. Apie savaitę prieš mirtį sesuo nereagavo į aplinką, nekalbėjo, nedejavo. Gailisi, kad nesuvokė, kas vyksta. Jei būtų žiūrėjusi, būtų pamačiusi, bet nežiūrėjo. Negalvojo, kad taip atsitiks. Tyčia sesers numarinti nenorėjo, bet paliko ją likimo valiai, nes jai vienai buvo per sunku seserimi rūpintis, o visose institucijose, išgirdę apie sesers ligą, jai parodydavo duris (b. l. 105).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos nusikalstama veika įrodyta liudytojų parodymais, Swedbank duomenimis apie piniginių lėšų judėjimą, medicininių dokumentų duomenimis, teismo medicininio tyrimo duomenimis.

Iš Š. K. teismo medicininio tyrimo duomenų nustatyta, kad tiriamoji mirė nuo visiško išsekimo, išsivysčius didelio laipsnio mažakraujystei ir daugybinėms praguloms. Ištyrus mirusiosios kūną rastos daugybinės pragulos – dešinės pažasties ir dešinio žasto srityje aptiktas didelis gilus audinių nekrozės židinys, kuriame musių vikšrai išgraužė minkštuosius audinius iki žastikaulio (b. l. 13-17).

Iš VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento pacientės medicininių dokumentų išrašo (epikrizės) duomenų nustatyta, kad užbaigus pacientės Š. K. gydymą, trukusį nuo 2015-01-28 iki 2015-02-18, pacientės seseriai buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jei slauga darytųsi sunki, būtina kreiptis į soc. rūpybos skyrių dėl pacientės apgyvendinimo globos namuose (b. l. 36).

Iš Swedbank duomenų apie piniginių lėšų judėjimą Š. K. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir bankomatų vaizdo įrašų nustatyta, kad asmuo atliekantis pinigų išgryninimo operacijas su Š. K. kortele, vizualiai panaši į G. L. (b. l. 44-61).

Iš liudytojos I. T., Palangos miesto savivaldybės administracijos Palangos miesto socialinės rūpybos skyriaus vyresniosios specialistės parodymų nustatyta, kad šalpos išmokas Š. K. mokėjo Palangos savivaldybė. Išmokos buvo pervedamos į Š. K. sąskaitą banke, kadangi tokį mokėjimo būdą buvo pasirinkusi pati išmokų gavėja. Šalpos išmokas mokančiai institucijai nėra pavesta sekti ar tikrinti, kaip išmokos gavėjai panaudoja jiems priklausančias išmokas. Dėl globos Š. K. nustatymo į Palangos socialinės rūpybos skyrių niekas nesikreipė (b. l. 70-71).

Iš liudytojos D. Ž., šeimos gydytojos parodymų nustatyta, kad Š. K. šeimos medicinos centre paskutinį kartą lankėsi 2013 m. Nukreipė pacientę pas psichiatrą, kadangi su ligone nepavyko užmegzti kontakto. Š. K. buvo diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, hipofizarinė kahekcija, hipogonadotropinis hipogonadizmas, pacientė visada sverdavo labai mažai, apie 40 kg. Nuo 2011 metų Š. K. ženkliai sutriko psichika, ligonė atsisakydavo maisto ir vaistų. Pas ligonę į namus niekada nebuvo kviesta, nesilankė (b. l. 78).

Iš liudytojos J. B., Klaipėdos universitetinės ligoninės vidaus ligų gydytojos parodymų nustatyta, kad 2015-05-04 į jų gydymo įstaigą Š. K. buvo nukreipta Respublikinės psichiatrijos ligoninės filialo siuntimu dėl organizmo išsekimo. Ligonė buvo sunkios būklės, su daugybinėmis pragulomis ant sėdmenų, sąmoninga. Po gydymo 2015-05-14 ligonė išleista namo, ligonę pasiėmė sesuo G. L. (b. l. 81-82).

Iš D. V., teismo medicinos gydytojo-eksperto parodymų nustatyta, kad Š. K. konstatuotas audinių nekrozės pažastyje židinys galėjo susiformuoti nuo ilgalaikio gulėjimo ant dešinio šono, spaudžiant ranką, per laikotarpį nuo keleto parų iki kelių savaičių (b. l. 84-85).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios G. L. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. 1 d., nes nustatyta, kad ji, turėdama pareigą rūpintis neįgalia seserimi, jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą.

Kaltinamajai G. L. skirtina viešųjų darbų bausmė. Bausmės rūšis nustatytina atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkės asmenybę. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė prašo ir kaltinamoji sutinka, kad jai būtų paskirti viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kas mėnesį visuomenės labui, viso 240 valandų viešųjų darbų (b.l. 112-113). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė subendrinta viešųjų darbų bausmė 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kas mėnesį visuomenės labui, viso 160 valandų viešųjų darbų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. teismas

nusprendžia:

G. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. 1 d. ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. L. bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. L., kad nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.