Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. T., automobilio savininkui Žygimantui A. A., specialistei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. 2012-10-31 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2012-10-31, 23.35 val. Kaune, Nėries kr., vairavo transporto priemonę „Skoda Felicia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jos nesuvaldė ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį dėl ko buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, policijos pareigūnams pareikalavus atsisakė įstatymų nustatyta tvarka pasitikrinti apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 18 punktų reikalavimus.

M. T. kaltės nepripažino ir parodė, kad jam važiuojant automobiliu, nuleido ratą, nusileidęs nuo Šilainių kalno sustojo ir laukė, kol draugas atveš ratą. Su juo kartu buvo D. ir M. R., jis vaikščiojo šaligatviu apie 20 minučių. Sustojo pro šalį važiavęs policijos automobilis. Policijos pareigūnams jis pasakė, kad laukia draugo, kol atveš ratą pasikeisti. Tačiau jie jo automobilį nutempė be jokio motyvo. Teigia stovėjo leistinoje vietoje ir jokio įvykio nepadarė. Pūtė į alkotesterį, parodė 0,00 promilių, alkoholio nevartoja 4 metus, jokių psichotropinių medžiagų nevartoja. Todėl nesupranta, kodėl turėjo tikrintis apsvaigimą. Jam atsisakius tikrintis, buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą.

Automobilio savininkas Žygimantas A. A. paaiškino, kad automobilis „Skoda Felicia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tai yra jo šeimos turtas, kartais sūnus M. T. juo pasinaudoja. Jis automobilį jam davė pasinaudoti. Teigia, jam neteko pastebėti, kad sūnus vartotų narkotines medžiagas. Pretenzijų sūnui neturi. Sūnus turėjo galvos traumą, dėl to nervuotas.

Specialistė J. B. paaiškino, kad tiriamasis nevykdė jokių paliepimų, vengė ištyrimo. Jie nustato kliniškai, ar blaivus ar ne, liepia pūsti į alkotesterį. Tiriamasis vengė, prašomas papūsti nesutikto nei policijos pareigūnams, nei pas juos. Jie tai vertina kaip tyrimo vengimą. Nurodė, kad apsvaigimui nustatyti yra tam tikros pozos, ar svyruoja, koordinacija, tikrina akis, ar vyzdžiai neparaudę. Tiriamasis viso to atsisakė, vengė, nevykdė paliepimų. Išvada – vengė ištyrimo. Kraujas rodo girtumą, o šlapimas dėl narkotinių medžiagų. Tiriamasis atsisakė abiejų tyrimų, nedavė nei kraujo, nei šlapimo, todėl išvada galutinė, kad vengė. Policijos pareigūnai dalyvauja, yra kameros, viskas užfiksuota. Kad šito asmens atžvilgiu būtų neigiamai elgiamasi, to nebuvo. Jis nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atsisakė tikrintis. Klausiama, kada ir kokių svaigalų vartojęs, neatsakė ir nebuvo galima nustatyti. Kvapo nesklido. Atrodė lyg paraudę akys, gal pavargęs, gali būti įvairūs atvejai.

Liudytojas policijos pareigūnas R. Z. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog Neries krantinėje link Baltų pr. važiuoja raudonos spalvos automobilis, kurį vairuoja galimai girtas vairuotojas. Kadangi jie važiavo Baltų prospektu link Neries krantinės pastebėjo atvažiuojantį nurodytą automobilį, kuris važiavo labai arti krašto, trenkėsi į dešinės pusės kelkraščio atitvarą ir sustojo. Jie apsisuko ir privažiavo prie automobilio, matė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo vairuotojas. Paklausus, kas atsitiko, vairuotojas atsakė nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė. Nesimatė, kad išgėręs, alkoholio kvapo nesijautė. Jis buvo susijaudinęs, veidas išrasojęs, neramus, akių vyzdžiai išsiplėtę, kurie į šviesą nereagavo, buvo pasimetęs, išsiblaškęs. Jie pasiūlė nuvažiuoti į priklausomybės ligų centrą pasitikrinti dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, sutiko, nuvažiavus atsisakė tikrintis. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis buvo registruotas kito asmens vardu, jie pradžioje negalėjo žinoti ar bus pretenzijos dėl apgadinto automobilio, todėl automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o vairuotojas nušalintas nuo vairavimo, sudaryta įvykio vietos schema. Kategoriškai patvirtino, jog automobilyje buvo tik vairuotojas, kitų asmenų nebuvo.

Liudytojas policijos pareigūnas M. P. davė analogiškus parodymus liudytojo R. Z. parodymams, patvirtino, jog vairuotojas važiavo įtartinai, jie matė kaip vairuotojas atsitrenkęs automobiliu į dešinės pusės kelkraštį, sustojo.

Liudytojas D. R. parodė, kad M. T. yra jo draugas. Neatsimena, kada jo draugas buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jie stovėjo prie Šilainių kalno, buvo nuleistas automobilio ratas, norėjo pastumti. Nuo kalno nusileido policijos ekipažas, apsisuko, privažiavo prie jų, paklausė, ką jie daro, kas vairuotojas. M. pasakė, kad jis vairavo, pas jį dokumentai. Jį įsisodino į automobilį. Jis pareigūnams pasakė, kad automobilio nieks nevairavo, jam pareigūnai liepė eiti, neadvokatauti. Jis nuėjo, nes pagalvojo ir jį išsiveš. Grįžo namo, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo apie 23 val.. Prie automobilio užruko apie 10-15 min.. Jis automobilyje sėdėjo galinėje sėdynėje, buvo ir jo brolis. Brolis irgi išėjo. Jis išėjo vienas, brolis pirmas išėjo. Kai brolis išėjo, policija nebuvo atvažiavus.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimo faktą ir M. T. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, iš kurio matyti, kad M. T. vengė ištyrimo dėl blaivumo ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo (2 b. l.), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad apgadintas automobilis „Skoda Felicia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šaligatvio bortelis neapgadintas (3 b. l.), tarnybiniai pranešimai (4, 5 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (6 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (7 b. l.). Specialistė J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad M. T. atsisakė abiejų tyrimų, nedavė nei kraujo, nei šlapimo, todėl galutinė išvada – vengė ištyrimo dėl blaivumo ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Liudytojai policijos pareigūnai teisme patvirtino, kad jiems privažiavus prie automobilio, iš vairuotojo pusės išlipo vairuotojas, automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Jiems bendraujant su vairuotoju, kuris sakė nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė, buvo susijaudinęs, veidas išrasojęs, neramus, akių vyzdžiai išsiplėtę, pasimetęs, išsiblaškęs, alkoholio kvapo nesijautė. Nuvažiavus į Priklausomybės ligų centrą pasitikrinti apsvaigimą, vairuotojas atsisakė. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų pateiktais duomenimis, jie yra išsamūs, aiškūs, neprieštaraujantys tarpusavyje ir kitai bylos medžiagai. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai yra pažįstami su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir suinteresuoti duoti jam nepalankius parodymus. M. T. teiginius, kad buvo sustojęs leistinoje vietoje nuleidus automobilio ratą ir laukė draugo, jokio įvykio nepadarė, narkotinių medžiagų nevartojo, teismas vertina kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją siekiant išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės. Liudytojo D. R. parodymus teismas vertina kritiškai. Liudytojas yra pažįstamas su M. T., juos sieja draugystės ryšiai, todėl liudytojas yra suinteresuotas duoti M. T. palankius parodymus.

M. T. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. (apsvaigimo patikrinimo vengimas).

Be to M. T. buvo surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) asmens. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Įvertinus aptartas nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamuoju atveju būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų turtui, faktą (nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2016/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio „Skoda Felicia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra Žygimantas A. A. (3 b. l.). Teismo posėdžio metu automobilio savininkas nurodė, kad jis automobilį davė savo sūnui M. T. naudotis, jam pretenzijų neturi. M. T. minėtą automobilį vairavo teisėtai. Kontakto tarp automobilio „Skoda Felicia“ ir šaligatvio bortelio metu buvo apgadintas administracine atsakomybe traukiamo asmens teisėtai valdomas automobilis (1 b. l.). Pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad apgadinta transporto priemonė, tuo tarpu šaligatvio bortelis pažeistas nebuvo. Tai, kad įvykio metu šaligatvio bortelis nebuvo apgadintas patvirtina ir eismo įvykio vietos schema (3 b. l.). Remiantis aukščiau išdėstytomis teisės normos aiškinimo nuostatomis, teismas konstatuoja, kad M. T. negali būti skiriama administracinė nuobauda pagal ATPK 127 str. 3 d., nes eismo įvykio metu nebuvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelias, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tik M. T. vairuojama transporto priemonė, todėl jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. sudėties, teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad pakartotinai per metus laiko padarytas KET pažeidimas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad M. T. turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, praeityje daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat baustas už kitus administracinės teisės pažeidimus. Šios aplinkybės rodo jo neatsakingumą, nustatytų elgesio normų ignoravimą, piktybišką Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos atitinkančios ATPK 126 str. 5 d. sankcijoje numatytus šių administracinių nuobaudų vidurkius. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatė.

Kadangi liudytojas D. R., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui teikė tiesos neatitinkančius, t. y. melagingus parodymus, kurie visiškai prieštarauja kelių policijos pareigūnų apklaustų teismo posėdyje parodymams, jam iškeltina administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 293 str., 313 str., teismas

nutaria:

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., ir nubausti 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinės teisės pažeidimo, numatytos ATPK 127 str. 3 d. bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 b, Kaunas, 315 kab.).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus iškelti administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 12 d. 10.30 val. Kauno miesto apylinkės teisme, Laisvės al. 103, Kaune, teismo posėdyje davė akivaizdžiai melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje A2.6.-6697-530/2012 apie tai, kad 2012-10-31, 23.35 val. Kaune, Nėries kr., kartu važiavo su M. T. automobiliu „Skoda Felicia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sustojus šalikelėje prie automobilio privažiavo kelių policijos automobilis. Teigė, kad bendravo su kelių policijos pareigūnais, o po to vienas išėjo į namus. Teismo posėdžio metu M. T. replikavus, jog buvo ir jo brolis, teigė, jog kartu su jais važiavo ir jo brolis R..

Nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.