- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-08
- Bylos Nr.
- N-575-489-07
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Algirdas Taminskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutarties P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2006-09-19 nutarimu P. M. pagal ATPK 124¹ str. l d. ir 130² str. pastabą paskirta 150 litų bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais, o pagal 124¹ str. 2 d. paskirta 125 litų bauda, subendrinus, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 150 litų bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. kreipėsi į teismą ir prašė nutarimą panaikinti, nes jis yra priimtas pažeidžiant jo teises.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė skundą patenkinti iš dalies, panaikinti Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2006-09-19 nutarimą ir administracinę bylą grąžinti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui. Teismas nurodė, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šio kodekso 119, 122-130, 132, 133, 142⁴ straipsniuose ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą. Šiuo atveju pažeidimas padarytas Vilniuje, Kudirkos - Jasinskio gatvių sankryžoje, automobilis taip pat registruotas Vilniuje ir tai buvo užfiksuota pačių policijos pareigūnų, pildant protokolo skiltį, kurioje nurodomi duomenys apie pažeidimą bei transporto priemonės savininką, kur automobilio savininku nurodė P. M. , o jo adresą - Paribio g. (duomenys neskelbiami), Vilniuje. P. M. gyvenamąją vietą taip deklaravo Vilniuje ir dirba Vilniuje, tą patį nurodo ir skunde. Teismas pažymėjo, kad P. M. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 14 kartų, ne vieną kartą paskirtas nuobaudas ginčijo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir skunduose teismui nurodydavo, kad gyvena Paribio gatvėje Vilniuje, tačiau institucijai nurodydavo tai Molo gatvę Klaipėdoje, tai Paribio gatvę Vilniuje. Tai apsunkindavo bylos nagrinėjimą ir klaidino pareigūnus. Asmens gyvenamosios vietos deklaravimas tai gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o gyvenamoji vieta - tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio l dalis). Ištirtų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad P. M. deklaruota gyvenamoji vieta ir faktiška gyvenamoji vieta sutampa, nes jis pats nurodo, kad gyvena ir dirba Vilniuje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nagrinėjama Vilniuje. Teismas padarė išvadą, kad institucija nesilaikė bylos nagrinėjimo žinybingumo, neturėjo teisės priimti nutarimo, todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžinama institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Šalies argumentai
P. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir skundą tenkinti pilnai, o bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Klaipėdos VPK Eismo priežiūros tarnybai. Apeliantas nurodo, kad teiginys, kad jo padarytas pažeidimas yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais neteisingas. Bylą išnagrinėjęs pareigūnas jo prašymų nenagrinėjo. Pažeidimo jis nepadarė. Teismas taip pat nepagristai nustatė, kad P. M. gyvenamoji vieta yra Paribio (duomenys neskelbiami), Vilnius. Civilinio kodekso 2.16 straipsnyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jei asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. P. M. pagrindinio turto dalis yra Klaipėdoje - butas Molo (duomenys neskelbiami). Ten yra jo pagrindinė darbo vieta, nes jis čia užsiima individualia vertimo veikla, kurią taip pat vykdo Vilniuje. Teismas, spręsdamas dėl gyvenamosios vietos ir deklaruotos gyvenamosios vietos sutapties, rėmėsi prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais, kurių nepakanka teigti, jog P. M. pagrindinis turtas yra Vilniuje, o ne Klaipėdoje, kad jis faktiškai daugiausiai gyvena Vilniuje, o ne Klaipėdoje. Byloje nėra duomenų apie P. M. turto dydį, taip pat nenustatyta, kiek dienų jis gyvena Vilniuje, o kiek Klaipėdoje. Dar daugiau, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 str. 2 dalis nurodo pažeidėjo gyvenamąją vietą, o ne deklaruotą nuolatinę gyvenamąją vieta, kurios gali nesutapti dėl pasikeitusių asmeninių aplinkybių. Tai, kad yra galimai pažeista gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka dar neįrodo, kad P. M. gyvenamoji vieta yra Vilniuje. P. M. pagristai nurodė policijos pareigūnams savo tuometinę gyvenamąją vietą. Pirmos instancijos teismo teiginiai dėl P. M. gyvenamosios vietos Vilniuje atmestini kaip nepagristi byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ATPK 281 str. 2 d nustatyta, kad šio kodekso 119, 122 - 130, 132, 133, 142⁴ straipsniuose ir 145 straipsnio antrojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą.
Galima situacija, kai asmuo gyvena keliose gyvenamosiose vietose. Šiuo atveju taikant ATPK reikia vadovautis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu. Šio įstatymo 2 str. nustatyta, kad deklaravimo vienas tikslų yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, o 3 str. 2 d. nustatyta, kad gyvenamoji vieta - pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Byloje nustatyta, kad pats P. M. gyvenamąją vietą yra deklaravęs Vilniuje, t.y. pats nurodęs, kad vieta su kuria jis susijęs labiausiai yra Vilniuje (b.l. 21), pažeidimas galimai padarytas Vilniuje (b.l. 13), transporto priemonė registruota Vilniuje (b.l. 12), teismas pagrįstai ir teisėtai bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui.
Apelianto nurodyta CK norma sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos klausimus netaikoma (CK 1.1). Teismas apelianto argumentų susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės nevertins šioje proceso stadijoje, nes jų neįvertino pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ATPK nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
P. M. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.