Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nuo 2016-09-02 vaikai gyvena su juo, o iki tol jei visi su atsakove gyveno kartu. Šiuo metu vaikų motina gyvena tame pačiam kaime, tik kitoje vietoje. Ji visiškai nesirūpina vaikais, geria. Mergaitė turi atskirą kambarį, o berniukas gyvena kartu su juo. Vaikai turi žaislų, dviratį, telefoną. Jis šiuo metu dirba, gauna apie 400 Eur atlyginimą, užsiaugina daržovių, turi vištų. Kai jis dirba, vaikai būna su seneliu. Papildomai gauna po 15 Eur dydžio išmokas kiekvienam vaikui iš valstybės. Jis taip pat turi skolų, antstolis atskaičiuoja apie 20 proc. iš algos.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta (b. l. 19, 41), ji proceso eiga nesidomėjo. Esant tokiai situacijai, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas. Nurodė, kad ieškovo šeima jiems gerai žinoma, kadangi įrašyta į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dažnai tekdavo lankytis šeimoje, girtaudavo abi šalys, tačiau šiuo metu atsakovas alkoholio nevartoja. Didesnė problema yra atsakovės girtavimas, ji dažnai išprovokuodavo konfliktus. Nemato geresnio sprendimo kaip nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, kadangi atsakovė nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, jos dalyvavimas auklėjime yra visiškai epizodinis. Mano, kad prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma nėra didelė, atsakovė jauno amžiaus, darbinga, todėl gali teikti tokį išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. B. ir R. Ž. (b. l. 7, 8). Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad ieškovo šeimą sudaro nepilnamečiai vaikai I. B. ir A. B. (b. l. 9). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna nuolatines pajamas (b. l. 10, 11), nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12). Abu vaikai mokosi: I. B. – (duomenys neskelbtini) klasėje, A. B. – (duomenys neskelbtini), priešmokyklinio ugdymo grupėje (b. l. 13, 14). Atsakovė R. Ž. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 24, 26), pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikoje nedirba (b. l. 25). Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra bausti už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaikų interesams, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį (Liteko duomenys). Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-05-08 išvados ir teisme pateiktų paaiškinimų matyti, kad skyrius sutinka su ieškinio reikalavimais (b. l. 20).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Ieškovas prašo vaikų I. B. ir A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsižvelgdamas į vaikų interesus ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo stabilumą, išanalizavęs rašytinių įrodymų visumą, išklausęs ieškovo paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai gyvena su ieškovu, jis pagal savo sveikatos būklę vaikais rūpintis gali, o atsakovė iš esmės vaikais nesirūpina, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, byloje nesant įrodymų, kad ieškovas šiuo metu netinkamai įgyvendina tėvo valdžią, atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovė savo nuomonės dėl vaikų gyvenamosios vietos nepareiškė, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų I. B. ir A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu – ieškovu A. B. (CK 3.168, 3.169 straipsniai, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaikui išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002).

Ieškovas nurodė, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 200 Eur suma. Ieškinyje ir teismo posėdyje detalizavo išlaidų skaičiavimą. Įvertinęs vaikų amžių, jų kasdienius poreikius maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui, teismas sprendžia, kad augančių nepilnamečių vaikų išlaikymui būtinos lėšos vidutiniškai po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Tokia išlaikymo suma, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir dabartinius pragyvenimo kaštus, yra reali ir protinga, nėra aiškiai per didelė. Iš esmės tokią išvadą davė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikams reikalingo išlaikymo. Atsakovė yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šalių vaikai gyvena su ieškovu, kuris ir išlaiko juos, tą patvirtina ieškovo teismui duoti paaiškinimai, ieškinyje nurodytos aplinkybės ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad atsakovė privalo vaikams teikti išlaikymą. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovės, atsižvelgiant į vaikų poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikams I. B. ir A. B. nuo ieškinio padavimo teisme dienos – 2017-04-25 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad remiantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečių vaikų poreikiams, asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškovas prašo nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką: motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais I. ir A. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdama juos iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val. Moksleivių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) metu vaikai bendrauja su motina pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretus bendravimo laikas yra derinamas ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios. Bendravimas švenčių metu: neporiniais metais: Šv. Velykų 1 dieną (sekmadienį) vaikai švenčia su motina, kuri pasiima vaikus iš jų namų nuo 10 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.; Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų iki 11 val.; Šv. Kalėdų 1 dieną (gruodžio 25 d.) vaikai švenčia su motina, kuri grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.; Naujųjų metų šventę (sausio l d.) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų nuo 11 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamą vietą iki 18 val.; Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų nuo 11 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val. Poriniais metais: Šv. Velykų 2 dieną (pirmadienį) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų nuo 10 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.; Šv. Kalėdų 2 dieną (gruodžio 26 d.) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų nuo 10 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val.; Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų nuo 11 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamą vietą iki 18 val.; Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) vaikai švenčia su tėvu, todėl nebendrauta su motina diena yra kompensuojama kitu sekmadieniu ar kita abiems šalims priimtina diena. Atsakovė įsipareigoja informuoti vaikų tėvą apie neturėjimą galimybių paimti vaikus nustatytomis bendrauti su jais dienomis ne vėliau kaip dieną iki numatyto jų susitikimo su dukterimi I. ir sūnumi A. Ieškovas turi teisę atsisakyti leisti atsakovei susitikti su vaikais ar juos laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga, suplanuotos ekskursijos ar renginiai ir pan.). Dėl ligos ieškovas turi teisę neleisti sergančiam vaikui bendrauti su atsakove tol, kol vaikas pasveiks. Vaikams nebendravus su motina dėl šių priežasčių, prarastos bendravimo su motina dienos kompensuojamos artimiausiais antrais ir ketvirtais mėnesio savaitgaliais, išskyrus Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas bei vaikų gimtadienius. Motina bendravimo su dukterimi ir sūnumi metu užtikrina vaikams saugią ir atitinkančią nepilnamečių vaikų interesus aplinką, rūpinasi jų sveikata, auklėjimu ir lavinimu. Ieškovas turi teisę žinoti kur bus vaikai bendravimo su motina metu, jei atsakovė yra numačiusi išvyką su dukterimi ar sūnumi į kitą miestą. Ieškovui turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su vaikais telefonu ar kita ryšio priemone. Ieškovui sutinkant atsakovė vaikus pasiimti ir grąžinti gali ir kitu laiku ar kitomis dienomis, nei nustatyta teismo sprendimu.

Atsakovė tokiam ieškovo pasiūlytam bendravimo grafikui neprieštaravo ir procesu visiškai nesidomėjo.

Teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka esamoje situacijoje gali būti įgyvendinta, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir tvirtintina ieškovo šiuo metu prašoma nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarka (CK 3.170, 3.175 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas neturi teisės kliudyti motinai bendrauti su vaikais, jei tik jie to panorės, bei dalyvauti vaikus auklėjant, jei tai nekenkia vaikų interesams ir atsižvelgiant į vaikų norus. Motinos bendravimo tvarka su vaikais gali būti pakeista tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Ieškovui 2016-12-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-5212-20834 (b. l. 15) esant atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovės R. Ž. valstybei priteistinas 113,00 Eur žyminis mokestis, 231,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 35) ir 7,07 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 290-291 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi.

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nepilnamečių vaikų I. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodines išmokas po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teisme dienos – 2017 m. balandžio 25 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų tėvą A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią atsakovės R. Ž. bendravimo su vaikais I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

Motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais: dukterimi I. ir sūnumi A. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdama juos iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val.Moksleivių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) metu vaikai bendrauja su motina pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretus bendravimo laikas yra derinamas ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios.Bendravimas švenčių metu:

Šv. Velykų 1 dieną (sekmadienį) vaikai švenčia su motina, kuri pasiima vaikus iš jų namų nuo 10 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų iki 11 val.Šv. Kalėdų 1 dieną (gruodžio 25 d.) vaikai švenčia su motina, kuri grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.Naujųjų metų šventę (sausio l d.) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų nuo 11 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val.Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų nuo 11 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val.

Šv. Velykų 2 dieną (pirmadienį) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų nuo 10 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.Šv. Kalėdų 2 dieną (gruodžio 26 d.) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų nuo 10 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val.Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikai švenčia su motina, kuri vaikus pasiima iš jų namų nuo 11 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val.

Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) vaikai švenčia su tėvu, todėl nebendrauta su motina diena yra kompensuojama kitu sekmadieniu ar kita abiems šalims priimtina diena.

• Atsakovė įsipareigoja informuoti vaikų tėvą apie neturėjimą galimybių paimti vaikus nustatytomis bendrauti su jais dienomis ne vėliau kaip dieną iki numatyto jų susitikimo su dukterimi I. ir sūnumi A. Ieškovas turi teisę atsisakyti leisti atsakovei susitikti su vaikais ar juos laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga, suplanuotos ekskursijos ar renginiai ir pan.). Dėl ligos ieškovas turi teisę neleisti sergančiam vaikui bendrauti su atsakove tol, kol vaikas pasveiks. Vaikams nebendravus su motina dėl šių priežasčių, prarastos bendravimo su motina dienos kompensuojamos artimiausiais antrais ir ketvirtais mėnesio savaitgaliais išskyrus Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas bei vaikų gimtadienius).

Motina bendravimo su dukterimi ir sūnumi metu užtikrina vaikams saugią ir atitinkančią nepilnamečių vaikų interesus aplinką, rūpinasi jų sveikata, auklėjimu ir lavinimu.Ieškovas turi teisę žinoti kur bus vaikai bendravimo su motina metu, jei atsakovė yra numačiusi išvyką su dukterimi ar sūnumi į kitą miestą. Ieškovui turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su vaikai telefonu ar kita ryšio priemone.Ieškovui sutinkant atsakovė vaikus pasiimti ir grąžinti gali ir kitu laiku ar kitomis dienomis, nei buvo nustatyta teismo sprendimu.

Priteisti iš atsakovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei: 120,07 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 07 ct) bylinėjimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660), ir 231,60 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nesumokėjus iki sprendimo įsiteisėjimo, bus išduotas vykdomasis raštas ir bylinėjimosi išlaidos bus išieškomos priverstinai, dėl ko atsakovas patirs papildomų išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.