- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- Iv-2922-365/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02078-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Advokatai
- Vilija Viešūnaitė
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Daivai Aranauskienei, dalyvaujant pareiškėjui K. B., jo atstovei advokatei Vilijai Viešūnaitei, atsakovės atstovei Loretai Pikelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti laikinai einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas R. P. 2010 06 09 įsakymą Nr. P-386 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui K. B. skyrimo”; 2) pripažinti neteisėtu K. B. perkėlimą iš Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigų į Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro pareigas ir grąžinti jį į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas; 3) priteisti darbo užmokesčio dalį (atlyginimo skirtumą), kurio negavo dėl neteisėto perkėlimo pareigose nuo neteisėto perkėlimo pareigose momento iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b. l. 1-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kadangi yra priimtas neatsižvelgiant ir pažeidžiant Prokuratūros įstatymo, Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2008 12 31 įsakymu Nr. 1-215, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2007 01 30 įsakymu Nr. 1-9, Lietuvos prokurorų etikos kodekso, patvirtinto generalinio prokuroro 2004 04 30 įsakymu Nr. 1-68, ir kitų teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, kad 2010 05 26 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9-1013, be kitų klausimų, buvo nutarta, kad jis galimai pažeidė Prokurorų etikos kodekso reikalavimus ir nutarta medžiagą jo atžvilgiu perduoti Prokuratūros etikos komisijai. Tačiau medžiaga Prokurorų etikos komisijai, kaip buvo siūloma išvadoje, perduota nebuvo. Paaiškino, kad Prokuratūros įstatymas ir visa kita eilė teisės aktų reglamentuoja dviejų savarankiškų pažeidimų - tarnybinio pažeidimo bei etikos pažeidimo atskirus atsakomybės pagrindus, tyrimo objektus, pradėjimo pagrindus, tyrimo procedūras, sprendimo priėmimo tvarką, organus bei skirtingas atsakomybės poveikio priemones. Pareiškėjas iš esmės sutinka, kad kiekvienas tarnybinis nusižengimas yra etikos pažeidimas, bet ne kiekvienas etikos pažeidimas yra tarnybinis nusižengimas. Jeigu laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas pareigūnas turėjo teisę nuspręsti dėl atitinkamų veiksmų kvalifikavimo priešingai negu nustatyta Išvadoje, tokie jo veiksmai turi būti motyvuoti - priešingu atveju jam nėra žinoma nei kokį priešingą teisei veiksmą atliko, kokia jo kaltė, neigiamos pasekmės, priežastinis ryšys. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu jo veiksmuose nebuvo nustatyta įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių. Išvadoje teigiama, kad jis iš esmės tinkamai ir pagal jam priskirtą kompetenciją vykdė savo pareigas ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00834-08 atžvilgiu; jo kaip Kauno apygardos prokuratūros vadovo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09 buvo nukreipti greitam, išsamiam labai sunkių nusikaltimų atskleidimui, šias nusikalstamas veikas padariusio asmens identifikavimui, todėl jo veiksmuose galiojančių Baudžiamojo proceso kodekso, Generalinio prokuroro įsakymais patvirtintų rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, taip pat kompetencijos nuostatų pažeidimų nenustatyta; komisija neįžvelgė jo veiksmuose galimų tarnybinių pažeidimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procesu baudžiamosiose bylose Nr. 20-1-00917-09 ir Nr. 65-1-00459-10; nustatė, kad jis, kaip prokuratūros vadovas, ėmėsi visų priemonių, kad nurodyti tyrimai būtų atliekami išsamiai, teisėtai ir per kuo trumpiausius terminus. L. e. p. generalinis prokuroras, priimdamas ginčijamą įsakymą, pažeidė Nuostatų 5 p., 17 p., 32 p. reikalavimus, neesant tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytam/konstatuotam tarnybiniam nusižengimui ir pagrindui skirti tarnybinę nuobaudą, priėmė sprendimą - skirti tarnybinę nuobaudą. Pažymi, kad įsakymo 3, 4 pastraipoje išdėstytuose teiginiuose, kalbama apie faktus, kurie Išvadoje (tiek motyvuojamojoje dalyje, tiek pačiose išvadose) vertinti ir pripažinti kaip Lietuvos prokurorų etikos kodekso normų ir etikos principų pažeidimai. Išvadoje nebuvo analizuojami tokie aspektai, kurie, neva, nustatyti Įsakyme kaip tarnybinio nusižengimo požymiai - a) žala prokuratūrai, jos prestižui visuomenėje, b) prokuratūros vardo pažeminimas ir pasitikėjimo prokurorais pakirtimas. Pareiškėjo teigimu, tokie Įsakymo teiginiai (neva nustatyti faktai) - kaip jo veiksmai, neva padarė žalą prokuratūrai, jos prestižui visuomenėje, bei pažemino prokuratūros vardą ir pakirto pasitikėjimą prokurorais yra labai rimti kaltinimai, kurie nebuvo nei tirti, nei konstatuoti Išvadoje. Atkreipia dėmesį, jog Prokuratūros įstatyme bei Nuostatuose aiškiai reglamentuota, kad tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik Prokuratūros įstatymo bei Nuostatų nustatyta tvarka ir pagrindais. Generalinis prokuroras privalo laikytis Prokuratūros įstatymo bei Nuostatų reikalavimų, t. y. turi būti aiškus pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą, sudaryti tarnybinio patikrinimo komisiją, iš karto įvardinti galimą tarnybinį pažeidimą, tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija turi pateikti išvadas ir jeigu nustato tarnybinį pažeidimą, jį turi tiksliai konstatuoti, siūlyti priimti atitinkamas poveikio priemones dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo komisijos išvados yra privalomos generaliniam prokurorui (Nuostatų 30.3 p.) ir tik jų pagrindu, o ne kokiais nors kitais kriterijais gali būti skiriamos (arba ne) tarnybinės nuobaudos, jeigu komisija padaro išvadą, kad buvo padarytas konkrečiai įvardintas tarnybinis pažeidimas. Jeigu manyti, kad generalinis prokuroras, kaip aukščiausias pareigūnas, turi teisę pats vertinti faktus, nustatytus ar net nenustatytus tarnybinio patikrinimo metu, tai tokia jo nuomonė ir jos pagrindu priimti sprendimai turi būti teisėtai ir pagristai motyvuoti remiantis Prokuratūros įstatymo ir Nuostatų reikalavimais. Pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Kita vertus, ir tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos nesilaikymas tam tikrais atvejais gali turėti reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138)).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13–15) nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog priimant įsakymą, buvo pažeisti Nuostatų reikalavimai, nepagrįstas. Nuostatų 17 punkte kalbama apie tai, kuomet ir kokiu būdu yra baigiamas tarnybinis patikrinimas. Įpareigojimas atsižvelgti į tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą generaliniam prokurorui yra nustatytas visiškai kitame, t. y. Nuostatų 32 punkte. Tačiau ir šis punktas - anot pareiškėjo -priimant Įsakymą buvo grubiai pažeistas tuo būdu, jog, priešingai nei reikalaujama Nuostatų 32 punkte, į tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą priimant įsakymą atsižvelgta nebuvo. Toks pareiškėjo teiginys yra netikslus: minėtame Nuostatų punkte pasakyta, jog generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į komisijos išvadą priima vieną iš dviejų sprendimų - skirti tarnybinę nuobaudą arba tarnybinės nuobaudos neskirti. Šiuo atveju, generalinis prokuroras, išanalizavęs tarnybinio patikrinimo išvadą bei patikrinimo metu surinktus duomenis, priėmė sprendimą pareiškėjo veiksmus traktuoti ne kaip Etikos pažeidimą (kaip siūlė komisija), o kaip tarnybinį nusižengimą. Tokią teisę jam ir suteikia minėtas Nuostatų 32 punktas, kadangi tarnybinio patikrinimo komisija tik teikia pasiūlymus dėl nuobaudos taikymo, o galutinį sprendimą priima generalinis prokuroras. Mano, kad pažeidimu priimant įsakymą neturėtų būti laikoma ir tai, jog generalinis prokuroras savo įsakymą grindžia faktais, kurie tarnybinio patikrinimo komisijos išvadoje nebuvo nagrinėti. Pažymi, kad teisė nesutikti su komisijos išvada ir pareigūno veikoje pačiam įžvelgti tarnybinio nusižengimo požymių objektyviai išplaukia iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, kaip aukščiausio ir didžiausius įgaliojimus turinčio prokuratūros pareigūno, statuso, nes komisija prokuratūros vadovui yra tik patariamasis organas. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime, konstatuota, kad individualaus teisės akto, dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnai atitinkamas teises ar pareigas. Pareiškėjo teiginys, kad generalinis prokuroras galimai turėjęs teisę nuspręsti dėl atitinkamų veiksmų kvalifikavimo priešingai negu nustatyta išvadoje, privalėjo sprendimą motyvuoti, nepagrįstas. Teigia, kad nei viename iš Nuostatų 32 - 35 punktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą generaliniam prokurorui, nėra nustatytas reikalavimas argumentuoti, motyvuoti ar kaip nors kitaip papildomai paaiškinti savo sprendimą. O visus reikalavimus, kurie yra nustatyti (atsižvelgti į motyvuotą išvadą tarnybinio patikrinimo duomenis bei vadovautis Nuostatų 5 punktu) priimdamas įsakymą 1. .e. p. generalinis prokuroras R. P. neabejotinai įvykdė: atsižvelgęs į tarnybinio patikrinimo duomenis bei komisijos išvadą priėmė vieną iš dviejų galimų sprendimų bei, vadovaudamasis Nuostatų 5 punktu įvardijo, už kokią priešingą teisei veiką, esant K. B. kaltei, šiam yra skiriama tarnybinė nuobauda. Teigia, jog priimdamas įsakymą skirti K. B. tarnybinę nuobaudą už tarnybinį nusižengimą kurio sudėtį susipažinęs su tarnybinio patikrinimo duomenimis, 1. e. p. generalinis prokuroras nustatė savarankiškai, R. P. nepažeidė Nuostatų reikalavimų. Atsakovės teigimu, jeigu išvadą apie tarnybinio nusižengimo buvimą ar nebuvimą iš tiesų galėtų padaryti tik komisija, visiškai prasmės netektų Nuostatų 32 punkto egzistavimas, t. y. generalinio prokuroro teisė atsižvelgus į komisijos išvadą priimti vieną iš dviejų sprendimų, mat priimti jis visada galėtų tik vieną sprendimą t. y. tą kurį savo išvadoje pasiūlytų komisija. Tačiau galiojančioje Nuostatų redakcijoje 32 punktas ir jame įtvirtintos generalinio prokuroro teisės visgi yra, tad pareiškėjo teiginys apie tai, jog išvadą dėl tarnybinio nusižengimo buvimo ar nebuvimo daro tik komisija, neatitinka tikrovės. Teigia, kad pareiškėjo teiginys, jog nuostata „Tarnybinio patikrinimo komisijos išvados yra privalomos generaliniam prokurorui” yra įtvirtinta Nuostatų 30.3. punkte neatitinka tikrovės, nes tokia nuostata Nuostatų 30.3. punkte, kaip ir jokiame kitame teisės akte, įtvirtinta nėra. Nei Nuostatų, nei Prokuratūros įstatymo, nei, galiausiai - konstitucinių principų (apie ką pareiškėjo prašyme buvo bandyta užsiminti dėstant pirmuosius argumentus) nuostatos priimant įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, pažeistos nebuvo.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2010 04 28 pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro K. B., kaip nurodytos prokuratūros vadovo, veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose Nr. 23-1-00834-08, Nr. 20-1-00917-09, Nr. 65-1-00459-10. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2010 05 26 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9-1013 (b. l. 25, 37). Išvadoje konstatuota, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras K. B. tinkamai vykdė prokurorinę priežiūrą tiriamose bylose, tačiau galimai pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso reikalavimus. Išvadoje buvo nuspręsta siūlyti K. B. tarnybinės atsakomybės netaikyti, medžiagą jo atžvilgiu perduoti Prokuratūros etikos komisijai.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2010 06 09 įsakymu Nr. P-386 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui K. B. skyrimo” skyrė K. B., Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui, už tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Įsakymas grindžiamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo tiriami įrodymai – teismui pateikti duomenys, išklausomos proceso šalys. Atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes , tačiau negalėjo paaiškinti kokie būtent B. išsakyti teiginiai, mintys leido padaryti išvadą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Atsiliepime teismui nurodoma, jog generalinis prokuroras turėjo teisę pats spręsti - padarė ar nepadarė K. B. tarnybinį nusižengimą, tačiau nieko nepasisakoma kas konkrečiai, kokie būtent B. veiksmai, teiginiai ar mintys buvo traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas. Kaip jau buvo minėta, drausminę nuobaudą B. paskyrė tuo metu laikinai generalinio prokuroro pareigas ėjęs R. P.; būtent šis asmuo konstatavo, kad K. B. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymiai. Todėl teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, atnaujina įrodymų tyrimą ir kviečia į teismo posėdį apklausai liudytoją R. P.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 str. 8 d., nutarė:
Rezoliucinė dalis
Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Kviesti į teismo posėdį liudytoją R. P.
Bylos nagrinėjimą skirti 2010 11 15 09.30 val. Teisėjas Gintaras Dzedulionis