- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- 1S-161/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- D. A.
- Advokatai
- Valdas Kairys
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. A. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šiaulių apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje D. A. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180 redakcija), t. y. tuo, kad jis 1995-02-15, apie 22 val., prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu su A. V., iš asmeninių paskatų, tyčia suduodamas vieną kartą A. V. į pilvo sritį, padarė jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo dešinėje pusėje žaizdą su kiauriniu kepenų skilties sužalojimu ir apatinės tuščios venos pažeidimu, nuo ko A. V. 1995-02-16, 6 val. 30 min., Telšių raj. centrinėje ligoninėje mirė, ir taip nužudė A. V..
Pagal 2005-05-02 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojos išduotą Europos arešto orderį D. A. 2010-01-13 buvo konvojuotas iš Vokietijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Telšių rajono apylinkės teismo 2010-01-15 nutartimi D. A. nustatytas paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010-01-15. Vėlesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas D. A. pratęstas iki 2010-08-15. Šiaulių apygardos teismo 2010-08-11 nutartimi kaltinamajam D. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010-08-15. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad D. A. suėmimo terminas pratęsiamas, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. numatytais pagrindais, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. A. skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Skunde kaltinamasis nurodo BK 104 (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180 redakcija) ir BK 129 str. 1 d. sankcijų terminus bei cituoja Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 1 str., 4 str. 2 d. nuostatas. Taip pat nurodo 1961 m. BK 49 str. nurodytus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminus ir teigia, kad terminas, nurodytas pastarojo straipsnio 3 d., jau yra suėjęs. Dėl šios priežasties baudžiamoji byla jam turi būti nutraukta, nes byloje nėra duomenų, kad jis po 1995-02-15 yra padaręs Lietuvoje dar kokią nors kitą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 3 str. 1 d. 2 p. nuostatas.
Teismo posėdyje kaltinamojo D. A. gynėjas V. Kairys prašo skundą patenkinti, o prokurorė - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė. Žemesnės instancijos teismas kaltinamajam D. A. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. nuostatomis, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kadangi baudžiamoji byla šiuo metu jau yra nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, todėl Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad D.A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180 redakcija). Tai patvirtina kaltinamojoje išvadoje nurodyti duomenys: paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, privalo atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Už D. A. inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Teismo nuomone, Šiaulių apygardos teismas taip pat pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo skunde esantys argumentai šios žemesnės instancijos teismo išvados nepaneigia.
Iš teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo 1995-10-18 buvo paskelbta D. A. paieška, o nuo 2005-05-02 - išduotas Europos arešto orderis, po nusikalstamos veikos padarymo jis labai ilgą laiką slapstėsi dvejose užsienio valstybėse, kur prisistatinėjo svetima pavarde, pateikdamas svetimus anketinius duomenis. Tai leidžia manyti, jog jis turi nuolatinius ir stabilius ryšius su užsienyje gyvenančiais asmenimis. Be to, jis nevedęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Vokietijoje teistas keletą kartų, su Lietuva nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., nėra išnykęs.
Kaltinamojo skunde visas dėmesys skiriamas baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje, nagrinėjant žemesnės instancijos teismo nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų taikymas ar netaikymas nesvarstomas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą. Kaltinamojo skunde akcentuojamus klausimus dėl senaties terminų turės spręsti teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Priešingu atveju, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pateiktų išankstinį bylos medžiagoje surinktų duomenų vertinimą ir taip pažeistų teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą.
Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir jos termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kaltinamojo D. A. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.